TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuva bijo įdarbinti užsieniečius

2016 03 02 6:00
Lietuvoje labiausiai trūksta vilkikų vairuotojų - pernai užsieniečiams išduota daugiausia leidimų dirbti šį darbą. AFP/Scanpix nuotrauka

Prikūrusi begalę biurokratinių kliūčių užsieniečiams įdarbinti Lietuva gerokai atsiliko nuo savo artimiausių kaimynių. Antai Latvijoje leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas per savaitę nuo darbdavio kreipimosi dienos. Estijoje užsienietis įdarbinamas kitą dieną. Lietuvoje tai užtrunka kelis mėnesius.

„Anksčiau Lenkija buvo linksniuojama kaip prastos tvarkos pavyzdys, dabar ji pakeitė daugelį procedūrų, kurios palengvina užsieniečių įdarbinimą. Regione dabar prasčiausiai atrodome mes“, – tvirtina Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Osvaldas Čiukšys.

Lietuvos darbo birža (LDB) teigia, kad 2015 metais buvo išduota beveik 1,3 karto daugiau leidimų užsienio valstybių piliečiams dirbti Lietuvoje nei 2014 metais. „Pastebime, kad kiekvienais metais užsieniečių įdarbinimo poreikis Lietuvoje didėja“, – sakė Milda Jankauskienė, LDB Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė.

Verslo atstovų ir politikų požiūris į užsieniečių įdarbinimą skiriasi: pirmųjų nuomone, lengvesnės procedūros padėtų į Lietuvą pritraukti aukštos kvalifikacijos ir talentingus darbuotojus iš kaimyninių šalių, antrųjų požiūriu, tai atvertų vartus nekontroliuojamam gyventojų iš Artimųjų Rytų antplūdžiui.

Lietuva beviltiškai atsiliko

O. Čiukšys teigė, kad verslas nuolat skundžiasi kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu, ypač inžinierių technologų, inžinierių programuotojų, taip pat vairuotojų, statybininkų, IT specialistų. „Palengvintos tokių darbuotojų įdarbinimo tam tikram laikotarpiui procedūros išspręstų daugelį problemų“, – sakė jis.

Lietuvos darbdavys, norintis įdarbinti užsienietį, turi kreiptis į tą teritorinę darbo biržą, kurios teritorijoje registruota laisva darbo vieta. Apie laisvą darbo vietą turi būti skelbiama ne trumpiau nei mėnesį. Jeigu įdarbinamo užsieniečio profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, darbo vieta turi būti laisva ne trumpiau kaip 7 kalendorines dienas. Toks sąrašas yra patvirtintas pirmajam šių metų pusmečiui. Į trūkstamų profesijų sąrašą įtrauktos 4 profesijos – suvirintojai ir metalinių laivų korpusų surinkėjai Klaipėdoje bei tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai ir virėjai visoje šalies teritorijoje.

Be to, darbdavys privalo likus ne mažiau nei 3 mėnesiams iki įdarbinimo prašymo pateikimo dienos teritorinei darbo biržai pateikti informaciją apie prognozuojamą užsieniečių įdarbinimo poreikį. Aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančią laisvą darbo vietą darbdavys privalo registruoti prieš 14 kalendorinių dienų, kitų darbuotojų – prieš mėnesį iki prašymo dėl užsieniečio pateikimo teritorinei darbo biržai. Leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas, įvertinus Lietuvos darbo rinkos poreikius. Be to, leidimą dirbti užsienietis privalo gauti dar iki atvykimo į Lietuvą.

„Su savo griozdiškomis biurokratinėmis procedūromis mes pralaimime konkurencinę kovą. Visas pasaulis galvoja, kaip atsivežti kuo daugiau gerų darbuotojų, o mes keliame jiems papildomus reikalavimus“, – apgailestavo O. Čiukšys.

Pasak jo, LPK ne kartą dėl to kalbėjosi su valstybės institucijomis, vien šiemet į du tokius susitikimus dėl biurokratinių kliūčių užsieniečių įdarbinimui į LPK buvo kviečiami Vidaus reikalų ministerijos, Migracijos tarnybos, Darbo biržos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai.

Osvaldas Čiukšys teigė, kad verslas nuolat skundžiasi kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu.Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

„VRM yra Seimui pateikusi įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimus, juose į mūsų pageidavimus atsižvelgta. Tačiau net ir nauja tvarka nebus tokia palanki kaip kitose valstybėse“, – sakė O. Čiukšys.

LPK generalinis direktorius mano, kad Lietuva turėtų lygiuoti į pažangiausias valstybes. Tarp jų, Estiją, kur darbdavys įregistruoja darbo vietą, ir užsienietis nuo kitos dienos gali pradėti darbą. „Pas mus yra atvirkščiai – tris keturis mėnesius vyksta patikrinimas, ir darbuotojas tik po to galbūt bus įdarbintas. Mes siūlėme palengvinti verslo migracijos procedūras. Pavyzdžiui, įgyvendinti bandomąjį projektą su Švedija ar Danija, – tomis valstybėmis, kur užsieniečiui įsidarbinti yra gana lengva. Lengvesnės sąlygos atvykti yra tiek akcininkams, tiek jų šeimos nariams. Tai esminiai dalykai“, – sakė O. Čiukšys.

Jis nepritaria baimės apimtiems politikams ir daliai visuomenės, manantiems, kad bet kuris palengvinimas sukels dirbti Lietuvoje ištroškusių užsieniečių antplūdį. „Masinio darbuotojų srauto nesitikime. Pažiūrėkite, kaip sudėtinga į Lietuvą atsivežti pabėgėlių netgi pagal mums skirtą kvotą. Niekas taip paprastai nesirenka Lietuvos gyventi ir dirbti“, – pastebėjo pašnekovas.

Anot jo, įsileidus daugiau aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų Lietuvai nekiltų didesnių problemų. Be to, O. Čiukšio nuomone, Lietuvos darbo rinkoje trūksta sveikos konkurencijos. Esą didesnis užsieniečių darbuotojų skaičius padėtų padėtį sureguliuoti. „Turime struktūrinį nedarbą – bedarbiai neįsidarbina. Taigi priėjome tam tikrą darbo jėgos panaudojimo ribą. Akivaizdu, kad išsiugdėme pašalpų gavimo profesionalų, kurie į darbo rinką grįžti nesirengia. Reikėtų galvoti, kaip pramonei ir verslui reikalingus darbuotojus įsileisti iš užsienio“, – pastebėjo jis.

O. Čiukšys stebėjosi, kad Lietuvoje studijas baigusiam užsienio studentui suteikiamas vos pusės metų terminas susirasti darbą. „Po to mes tą žmogų, kuris pažįsta Lietuvą, moka lietuvių kalbą, siunčiame lauk. Daugelis dėl tokių jaunų žmonių konkuruoja. Toks žmogus užtikrins valstybės gerbūvį. Mes esame senstanti valstybė – kas mums uždirbs išsvajotas didesnes pensijas?“ – svarstė jis.

Trukdo, o ne padeda

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas įtaria, kad politikai, valstybės institucijos ir biurokratai nenori, kad Lietuvoje dirbtų užsieniečiai. „Pagrindinė yra požiūrio problema, – mano jis. – Spėju, kad jie vis dar vadovaujasi sena, kvaila ir neteisinga logika, kad atvykęs vienas ukrainietis pavogs vieną Lietuvos gyventojo darbo vietą. Jie nesusimąsto, kad papildomos darbo rankos sukurs naujų darbo vietų. Tuo metu beveik visi gamybą plėtojantys verslininkai sako, kad nors siūlo gerus atlyginimus, darbininkų neranda.“

Ž. Šilėnas mano, kad leidus lengviau įdarbinti užsieniečius, būtų sukuriama ekonominė vertė įmonėse, jos galėtų išplėsti gamybą, rasti naujas rinkas ir daugiau uždirbti. Be to, užsieniečiai mokėtų su darbu susijusius darbo mokesčius.

„Nekalbame, kad į Lietuvą plūs tūkstančiai žmonių ieškoti darbo. Kalbame, kad stovi staklės, paruošta darbo vieta ir reikia darbuotojo šiam konkrečiam darbui atlikti. Darbdavys netgi jau yra susiradęs tą žmogų ir nori padėti jam atvykti į Lietuvą. Jis prašo tik vieno – netrukdykite. Bet darbdavio reikalaujama įrodyti, kad Lietuvoje tokio specialisto nėra“, – stebėjosi pašnekovas.

Jo nuomone, Lietuvai reikėtų pritraukti daugiau žmonių iš buvusių sovietinių šalių, kurie čia esą geriau pritaptų negu Artimųjų Rytų gyventojai. „Tai valstybė strategijos klausimas. Kitos šalys pritraukia darbščius žmones, o mes – išleidžiame. Kodėl negalėtų būti strategija, kad dalis ukrainiečių ar baltarusių persikeltų gyventi į Lietuvą netgi visam laikui. Mes tokios strategijos neturime. Nepasinaudojame tuo, kad užsieniečiai dirbtų ir mokėtų mokesčius Lietuvoje. Tų šalių piliečiams dar esame įdomūs – tuo likimo duoti privalumu turime pasinaudoti“, – sakė Ž. Šilėnas.

Nacionalinio saugumo klausimas

Įstatymus priimantys politikai ir juos vykdantys vykdantys valdininkai pirmiausia galvoja, kaip neišduoti leidimo užsieniečiui gyventi Lietuvoje. Tuo įsitikinusi asociacijos „Investuotojų forumas“ vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė. Ji sakė skaičiusi studiją, kurioje giriamasi, kiek emigrantai sukūrė JAV ekonomikos pridėtinės vertės. „Lietuvoje dirbantys užsienio įmonių direktoriai anksčiau skųsdavosi, kad negali atsivežti čia šeimos, nes tie nėra pabėgėliai“, – stebėjosi ji.

Jos nuomone, užsieniečių įdarbinimas toks sudėtingas todėl, kad Lietuvoje daugelis bijo kitokių: nepatinka odos spalva ar pakraipa. „Yra ir baimė, kad kažkas užims darbo vietą, nes sutiks dirbti už mažesnį atlygį. Ši visuomenės nuomonė daro įtaką politikams“, – kalbėjo ji.

R. Skyrienė pastebėjo, kad anksčiau Seime svarstant įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pagrindinis komitetas būdavo Žmogaus teisių komitetas. O dabar pagrindiniu dažniausiai skiriamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

„Tai irgi parodo požiūrį. Juk nekalbame apie pabėgėlius. Kalbame apie profesionalus, kurių Lietuvai labiausiai trūksta. Reikia keisti požiūrį. Kad norėtume išduoti leidimus dirbti, o ne ieškotume kliūčių, kaip neišduoti“, – šypsojosi R. Skyrienė.

Ji kritikavo požiūrį, kad pirmiausia reikia susigrąžinti savus, o tada galvoti apie užsieniečius: „Jeigu savi nenori grįžti į Lietuvą, nes mato galimybių kitoje šalyje, kodėl nepritraukus kvalifikuotos darbo jėgos ir talentų iš kitų šalių?“

SKAIČIAI

2015 metais išduoti 6873 leidimai užsieniečiams dirbti Lietuvoje – beveik 1,3 karto daugiau nei 2014 metais (5382 leidimai).

Daugiausiai leidimų užsieniečiams išduota dirbti paslaugų sektoriuje – 84 proc., statybos sektoriuje – 12 proc. ir 4 proc. – pramonės sektoriuje.

Palyginti su 2014 metais, išduotų leidimų dirbti pasiskirstymo pagal ekonominės veikos rūšis struktūra pernai gerokai pasikeitė – 10 proc. padidėjo išduotų leidimų dirbti statybos sektoriuje ir po 5 proc. sumažėjo leidimų dirbti pramonės ir paslaugų sektoriuose.

2015 metais leidimai dirbti Lietuvoje buvo išduoti užsieniečiams, atvykusiems iš 40 šalių: didžioji jų dalis – Ukrainos piliečiams (64 proc. visų leidimų) ir Baltarusijos piliečiams (25 proc.), be to, Moldovos (4 proc.) ir Rusijos Federacijos (2 proc.).

Daugiausiai leidimų užsieniečiams išduota dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais – 77 proc., tinkuotojais – 6 proc., apdailininkais, apšiltintojais, pastatų dažytojais – po 2 proc.

2015 metais LDB priėmė sprendimą atsisakyti išduoti 8 leidimus dirbti užsieniečiams.

Šaltinis: Lietuvos darbo birža

Užsieniečiams išduoti leidimai dirbti 2005–2014 metais, tūkst.

2005200620072008200920102011201220132014
1,63,05,77,82,21,83,34,65,05,4

Šaltinis: Lietuvos darbo birža

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"