TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuva dėsis prie naujo ES pakto, bet nenori prisiimti dalies įsipareigojimų iki euro įsivedimo (papildyta)

2012 01 23 10:39

Lietuva ketina prisidėti prie rengiamo Europos Sąjungos (ES) šalių susitarimo dėl ekonominės sąjungos stiprinimo, tačiau gali neprisiimti dalies įsipareigojimų iki euro įvedimo. Dabartiniame projekte dėl griežtesnės finansinės drausmės nėra didelių problemų, prieštaraujančių Lietuvos interesams, pirmadienį prieš prasidedant naujam derybų raundui sakė Lietuvos nuolatinis atstovas ES, ambasadorius Raimundas Karoblis.

"Šiuo metu pateiktame tekste nematome didelių problemų, prieštaraujančių Lietuvos interesams. Lietuva išreiškė pasiryžimą jungtis prie šios sutarties, žinoma, priklausomai nuo galutinio sutarties teksto. Dėl to reikės politikų – Prezidentės, Vyriausybės, Seimo Europos reikalų komiteto – sprendimo", - BNS sakė jis.

"Bet pagal dabartinį tekstą nematome priežasčių, kodėl Lietuva neturėtų pasirašyti šios sutarties. Ją tikriausiai pasirašys ir kitos ES valstybės narės, išskyrus Jungtinę Karalystę", - teigė diplomatas.

Savo ruožtu premjeras Andrius Kubilius pažymėjo: "Lietuvai ir visai ES tokia sutartis yra reikalinga, naudinga ir reikšminga. Todėl tikiu, kad Lietuva bus tarp tų šalių, kurios nuo pat pradžių prisijungs prie sutarties, pasirašys sutartį. Planuojama, kad sutartis bus pasirašoma kovo pirmosiomis dienomis Vadovų taryboje."

"Dėl atskirų sutarties įsipareigojimų įgyvendinimo mes toliau tarsimės, nes yra galimybė atskirus įsipareigojimus įgyvendinti skirtingais kalendoriais", - žurnalistams po Vyriausybės pasitarimo pirmadienį kalbėjo premjeras.

Pasak jo, sutartis garantuoja didesnę fiskalinę drausmę ES, o Lietuvai gerai suprantami ir abejonių nekelia įsipareigojimai dėl fiskalinės drausmės, deficito ir skolos ribojimo.

Pirmadienio vakarą Briuselyje bus tęsiamos derybos dėl naujos europinės sutarties. Šis derybų raundas bus vienas iš dviejų paskutinių prieš sausio 30 dieną vyksiantį Europos Vadovų Tarybos posėdį, kuris turėtų patvirtinti sutarties tekstą, pranešė Lietuvos atstovybė.

Pasak R.Karoblio, šiose derybose Lietuvos pusė laikosi pozityvios pozicijos dėl sutarties. Sutartyje numatomos priemonės turi užtikrinti finansinės drausmės ir dabartinių teisės aktų šioje srityje laikymąsi, pirmiausiai – biudžeto deficito ir valstybės skolos klausimais. Jos ypač svarbios visų pirma siekiant išspręsti Eurozonos krizę, tačiau ir kitoms ES valstybės narėms parodant pasiryžimą laikytis tvarios ekonominės politikos, teigė diplomatas.

Jo žodžiais, sutartis numato, kad jos nuostatos bus privalomos eurozonos šalims, o ne eurozonos narės irgi galės prisiimti įsipareigojimus ją vykdyti dar prieš prisijungimą prie euro.

"Ar Lietuva prisiims įsipareigojimus vykdyti sutarties nuostatas visiškai, ar iš dalies, prieš prisijungdama prie euro, taip pat turės būti priimtas politinis sprendimas, išnagrinėjus visus aspektus, – sakė R.Karoblis. – Prisijungimas prie šios sutarties vykdymo gali būti naudingas, pavyzdžiui, siekiant didesnio Lietuvos patrauklumo finansų rinkoms, kad mažėtų skolinimosi kaštai, taip pat kitais aspektais".

Lietuvos poziciją dėl prisijungimo prie sutarties pirmadienį pasitarime apsvarstė Vyriausybė. Išvadas pateikusios Finansų ir Ūkio ministerijos siūlo neprisiimti dalies įsipareigojimų iki euro įvedimo. Užsienio reikalų ministerijos teigimu, Lietuvai prie sutarties būtų naudinga prisijungti ir ją įgyvendinti visa apimtimi, tačiau siūlo neskubėti ratifikuoti.

Finansų ministerijos nuomone, Lietuvai nusprendus prisijungti prie susitarimo, tam tikrus įsipareigojimus anksčiau, nei įstojus į euro zoną, būtų galima prisiimti dalinai.

Ji perspėjo, kad siūlymas deficitą viršijančioms šalims pateikti ES Komisijai ir Tarybai tvirtinti ekonominės partnerystės programas, kuriose būtų išdėstomos struktūrinės reformos, sukeltų didelę politinę administracinę naštą.

Ministerijos vertinimu, dabartinės ES sutarties nuostatos, kurios leidžia šaliai pačiai pasirinkti priemones perviršiniam deficitui ištaisyti, "Lietuvai, kaip ne euro zonos šaliai, korekcinio lankstumo prasme galėtų būti vertintinos kaip priimtinesnės".

Be to, Finansų ministerijos teigimu, numatytos sustiprinto ekonominio bendradarbiavimo iniciatyvos "galėtų implikuoti politinių įsipareigojimų prisiėmimą, kurie būtų apspręsti išimtinai euro zonos valstybių naudos požiūriu".

Pasak ambasadoriaus R.Karoblio, "kelių ministerijų pastabos, pagal kurias siūloma jungtis prie sutarties iš dalies, yra daugiau techninio, o ne politinio pobūdžio. Jos susijusios su šios sutarties įgyvendinimo praktika, tendencijomis, kurios matysis Eurozonos valstybėms narėms pradedant šios sutarties ratifikavimo procesą".

Siekdami įveikti skolų krizę, daugumos ES šalių vadovai gruodį sutarė, kad reikia parengti naują sutartį, kuri numatytų griežtesnes fiskalines taisykles. Sutartis įpareigotų griežčiau kontroliuoti skolą, o 3 proc. BVP valdžios sektoriaus deficito ribos nesilaikančioms šalims sankcijos būtų taikomos automatiškai. Naujai sutarčiai kol kas nepritaria Didžioji Britanija, tad susitarimas gali būti pasirašytas be jos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"