TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuva dingsta iš turistinio žemėlapio

2015 06 19 6:00
2013 metais pradėjęs samdyti užsienio kompanijas Turizmo departamentas džiūgavo, kad jau po pirmo jų veiklos pusmečio Lietuva sutaupė mažiausiai 0,5 mln. litų. LŽ archyvo nuotrauka

Nuo liepos Lietuvos turizmo atstovybės užsienyje bus uždaromos. Valstybinis turizmo departamentas situacijos nedramatizuoja, esą kitąmet jų veikla bus tęsiama. Tačiau kiti turizmo atstovai dėl nutrūkusio finansavimo Ūkio ministeriją kaltina neveiksnumu ir žada prastas turizmo perspektyvas.

2013 metais pradėjęs samdyti užsienio kompanijas atstovauti Lietuvai Valstybinis turizmo departamentas (VTD) džiūgavo, kad Lietuva viena pirmųjų pasiryžo tokiam eksperimentui ir jau po pirmo veiklos pusmečio sutaupė mažiausiai 0,5 mln. litų. Ir šiandien VTD deklaruoja gerokai padidėjusius užsienio turistų srautus iš prioritetinių rinkų. Vis dėlto nuo kito mėnesio atstovybių nebeliks – Europos Sąjungos (ES) finansavimas nutrūko, o Ūkio ministerija (ŪM) dėl jų efektyvumo nėra tokia tikra.

Šiuo metu užsienyje veikia 6 turizmo atstovybės: Lenkijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Rusijoje, Italijoje, o Suomijos, Švedijos ir Norvegijos rinkas kuruoja atstovybė Švedijoje. Ūkio ministerijos duomenimis, šiose šalyse Lietuvos turizmo atstovavimą įgyvendinančių kompanijų sutarčių vertė pastariesiems 10 mėnesių siekia 453,3 tūkst. eurų.

Priekaištų neturi

Vakar Vilniuje vykusioje spaudos konferencijoje VTD direktorė Jurgita Kazlauskienė patvirtino, kad liepos 1 dieną ES finansuojamas projektas baigėsi ir atstovybių veikla nutraukiama. Tačiau liepos-rugpjūčio mėnesiais laukiama naujų kvietimų ir kitąmet veiklą planuojama tęsti.

„Visiškai nutraukti šios veiklos neplanuojame, ji bus tęsiama. Tiesiog dabar sprendžiama, kokia apimtimi ir iš kokių finansavimo šaltinių“, - sakė ji. O kol padėtis paaiškės, planuojama į Lietuvą vežti žurnalistus, organizuoti renginius.

Dėl nutrūkusios atstovybių veiklos pačiame sezono įkarštyje VTD direktorė sakė priekaištų ministerijai neturinti. Jos įsitikinimu, normalu tolesnę veiklą planuoti projektui pasibaigus ir įvertinus rezultatus. "Mes nematome didelės problemos ir didelio praradimo“, - tikino J. Kazlauskienė.

Žadėjo – neištesėjo

Kol VTD laikosi nuosaikios pozicijos ŪM atžvilgiu, kiti turizmo atstovai valdininkams negaili kritikos. Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė aiškino, kad naujuoju ES finansavimo laikotarpiu šių atstovavimo paslaugų nebebus galima finansuoti, nes Europos Komisija sugriežtino reikalavimus ir turizmo rinkodara į remiamų veiklų sąrašą nebepatenka. Tai, anot jos, paaiškėjo jau praeitų metų viduryje - tuomet ir kreiptasi į ŪM dėl finansavimo iš valstybės biudžeto.

„Į prašymą nebuvo atsižvelgta ir šiandien matome, kad turizmo atstovybių darbas baigėsi. Ūkio ministerija sako, kad ieškos efektyvesnių būdų, tačiau savo planų mums neatskleidžia. Manau, kad tai yra tiesiog ministerijos neveiksnumas“, - kritikavo Ž. Gavelienė. Ji taip pat abejojo, ar ŪM padarė viską, kad išsiderėtų ES finansavimą veiklai, kuriai pati lėšų neturėjo. Pašnekovės įsitikinimu, dabar finansavimas iš valstybės biudžeto yra vienintelė galima išeitis.

Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė, taip pat patikino, kad finansavimo klausimas kaip itin aktualus buvo nuolat keliamas. Tačiau valdžia esą daug žadėjo ir mažai darė. „Visą laiką valdžia šnekėjo, kad dėl finansavimo dar neaišku, bet jis bus“, - sakė pašnekovė. Asociacijos prezidentė LŽ taip pat informavo, kad antradienį ūkio viceministrė minėjo, jog šiuo metu kalbamasi su ambasadomis, šalies viešinimo funkciją svarstoma perleisti komercijos atašė.

„Šiandien, nesant galimybių nei užsienyje steigti turizmo informacijos centrų, nei pirkti atstovavimo paslaugų, matome, kad Lietuva dingsta iš turistinio žemėlapio“, - apgailestavo Ž. Gavelienė

Vykdo tyrimus

LŽ pasiteiravus, ar žadama skirti finansavimą atstovų užsienyje paslaugoms pratęsti, ŪM atsakė, kad šiuo metu atliekami Lietuvos turizmo rinkodaros priemonių efektyvumo kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai tikslinėse atvykstamojo turizmo rinkose. Taip pat 2015 metais bus parengta Lietuvos turizmo rinkodaros strategija. „Sprendimas dėl atstovavimo paslaugų tęstinumo bus priimtas įvertinus šios veiklos rezultatus ir efektyvumą, taip pat su turizmo verslo asociacijomis ir kitomis suinteresuotomis šalimis aptarus atstovavimo paslaugų poreikį bei tikslingumą“, - teigė ūkio viceministrė Rasa Noreikienė.

Lieka neaišku, kodėl šių veiksmų ŪM nesiėmė anksčiau – jau tuomet, kai paaiškėjo, kad ES finansavimas nutrūks ir reikės ieškoti finansavimo ar viešinimo alternatyvų.

R. Noreikienė nurodė, kad ŪM 2016–2018 metų strateginio veiklos plano projekte numatoma finansuoti atstovavimo paslaugas 5 svarbiausiose atvykstamojo turizmo rinkose, kasmet skiriant po 200 tūkst. eurų, tačiau numatytas finansavimas dar nėra patvirtintas.

Ji taip pat pažymėjo, kad 2014–2020 metais atstovavimo paslaugas taip pat būtų galima finansuoti pagal ES paramos priemonę „Verslo klasteris LT“. Tačiau pagal šią priemonę finansuojamos atstovavimo paslaugos turėtų būti skirtos ne bendrai Lietuvai viešinti, bet turizmo verslo įmonių grupių produktams ir paslaugoms pristatyti.

„Beje, užsienio turistų srautams labai daug įtakos turi politiniai, ekonominiai veiksniai, todėl pagal turizmo statistikos duomenis objektyviai įvertinti, ar turizmo atstovavimo paslaugos pasitvirtino, gana sudėtinga“, - pridūrė R. Noreikienė

Į turizmą nežiūri rimtai

E. Šiškauskienė apgailestavo, kad šalies politikai ir Vyriausybė per mažai dėmesio skiria turizmui kaip ūkio šakai. Esą turizmas labiau vertinamas kaip atostogos ir pramogos, o ne rimta ūkio šaka, generuojanti daugiau kaip 1,4 mlrd. eurų. Šiuo metu valstybės skiriamas finansavimas, anot jos, per mažas.

„Bet mes, verslininkai, visada sakėme ir sakome Vyriausybei, kad negali visas mūsų biudžetas būti paremtas europiniais pinigais, nes pasikeitus situacijai rinkoje negalime lanksčiai naudoti tų lėšų“, - aiškino ji.

Lietuvos dingimas iš turistinio žemėlapio, anot Ž. Gavelienės, nubrauks ankstesnį įdirbį. Todėl ilgalaikės perspektyvos liūdnos. „Visa Europa dabar koncentruojasi į turizmo plėtrą, o Lietuva nutraukė paslaugų pirkimą, neturi aiškių rinkodaros veiksmų, nes neturi finansavimo, neturi nacionalinio vežėjo, 2017 metais planuoja laikinai uždaryti oro uostą. Visa tai pozityvumo nesuteikia“, - svarstė pašnekovė.

VTD duomenimis, 2015 metų pirmą ketvirtį turistų iš Jungtinės Karalystės skaičius išaugo 40,7 proc., Norvegijos – 40,6 proc., Italijos – 37,7 proc., Švedijos – 20,8 proc., Lenkijos – 20,7 proc., Latvijos – 16 procentų. Vietinio turizmo augimas, taip pat turistų skaičiaus didėjimas iš prioritetinių atvykstamojo turizmo rinkų ir kaimyninių šalių kompensuoja prarastą turistų srautą iš Rusijos ir Baltarusijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"