TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuva dviejų greičių Europoje

2011 03 07 0:00

Vienas didžiausių Kovo 11-osios laimėjimų yra Lietuvos narystė Europos Sąjungoje (ES). Pirmą kartą per tūkstantmetę Lietuvos istoriją šalis tokiais glaudžiais ryšiais įtvirtino savo pasirinktą vakarietiškos demokratijos kelią.

Tačiau dabar pati ES stovi kryžkelėje. Mat finansinių rinkų problemos, globalūs iššūkiai ir nevienareikšmiai ES konvergencijos rezultatai verčia keisti ekonominės politikos koordinavimo lygmenį ir tarpusavio ryšių pobūdį.

Sakoma, kad formuojasi dviejų greičių Europa, bet iš tiesų tiesiog formuojasi grupė šalių, ketinančių vykdyti labiau koordinuotą ekonominę politiką ir atitinkamai palaikyti glaudesnius santykius. Kitos šalys turi galimybę pasirinkti, kaip arti jos nori būti šalia šio branduolio, įtraukdamos į savo ekonominės politikos gaires daugiau ar mažiau bendrų nuostatų.

Išskyrė pažangos tempas

Pastaraisiais dešimtmečiais pirmą kartą išsiskiria Baltijos valstybių kelias - Estija patenka į glaudžiai bendradarbiaujančių šalių grupę, o Lietuvai ir Latvijai savo vietą naujoje ES ekonomikos valdymo sistemoje dar reikia apibrėžti.

Vienas ekonomikos aspektas - krašto pinigų politika, t. y. fiksuotas lito kursas euro atžvilgiu, jau automatiškai lemia būtinybę ir sudaro sąlygas eiti glaudesnio ekonominio koordinavimo keliu. Juolab kad ES statistinių duomenų lentelės liūdina: Lietuvos rodikliai vis dažniau randami paskutinėse eilutėse.

Reikia dar papildomų tyrimų, norint atsakyti į klausimą, kodėl Lietuva, buvusi vos ne regiono lyderė, per plauką neįsivedusi euro, nesugebėjo realizuoti savo potencialo. Vienas galimų atsakymų skamba gan paprastai - tiesiog ekonominėje politikoje netekome orientyrų.

Nesuvaldyta perspektyva

Atkūrus Nepriklausomybę, beveik nuo pirmų metų šalies ekonominė politika turėjo tam tikrus konkrečius tikslus bei pagal tarptautinių institucijų reikalavimus parengtas programas. Be to, reikėjo nuolat teikti ataskaitas, kaip nustatyti tikslai yra įgyvendinami. Iš pradžių Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas, o vėliau ES institucijos patarinėjo ir stebėjo, kaip sekasi perimti ES teisines ir kitas normas. Todėl tiek Vyriausybių kaita, tiek įvairių lobistinių grupių veikimas neturėjo labai didelės įtakos ekonominei politikai, ir programos buvo gana nuosekliai įgyvendinamos. Tai atspindėjo ir viešojoje erdvėje paplitęs posakis - valdžia keičiasi, bet tvarka ne.

Lietuvai tapus ES nare, griežtų reikalavimų nebeliko, juos pakeitė bendresnio pobūdžio rodikliai, tokie kaip Stabilumo ir Augimo pakto bei Mastrichto sutartimi nustatyti kriterijai deficitui, valstybės skolai ir infliacijai. Ekonominės politikos koordinavimo tvarka ES buvo nustatoma "Bendromis ekonominės politikos gairėmis", iš esmės labai abstrakčiomis nuostatomis be jokių tikslesnių orientyrų. Kiek konkretesni rodikliai šalims buvo numatomi Lisabonos strategijoje ir Konvergencijos programose, bet įsipareigojimų įgyvendinimo mechanizmo ten nebuvo.

Todėl Lietuvos ūkį užplūdus pigiems bankų kreditams ir ES struktūrinių fondų lėšoms bei kitoms išmokoms jų tiesiog nesugebėta suvaldyti ir efektyviai panaudoti. Rezultatą visi jau žino - sunkmetis.

Būtina pusiausvyra

Pasimokius iš praeities, Lietuvai reikėtų rinktis glaudesnio ES bendradarbiavimo planą - iš karto pradėti įgyvendinti tas pačias nuostatas, kurioms pritartų euro zonai, t. y. ES branduoliui, priklausančios šalys narės. Tai užtikrintų mokesčių politikos tęstinumą bei stabilumą ir struktūrinės politikos gyvybingumą bei leistų greičiau prisidėti prie euro zonos šalių.

Narystė ES ir globalizacija pakeitė Lietuvos ekonomikos pobūdį. Dabar reikia atsakyti ne tik į klausimą, koks valstybės planavimo bei kontrolės ir laisvosios rinkos elementų derinys sudaro palankiausias sąlygos ekonomikos augimui. Būtina surasti tinkamą globalaus, europinio ir nacionalinio lygmens sprendimų santykį, kuris leistų pasinaudoti natūraliai egzistuojančiais sparčios ekonomikos plėtros šaltiniais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"