TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuva euro zonos prieangyje

Šiemet turėtume gerokai priartėti prie galimybės įsivesti vieningą Europos Sąjungos (ES) valiutą.

Europos Komisija ir Europos centrinis bankas šiemet vertins mūsų krašto atitiktį Mastrichto kriterijams. Kai kurių ekonomistų vertinimu, realu, kad Lietuva juos atitiks dar šiemet, tad jau 2014-aisiais galėtume įsilieti į euro zoną. Neviršijus reikiamo biudžeto deficito lygio ir aprimus infliacijai, formalių kliūčių tam gali nebelikti.

O iki tol, kol neįsivesime euro, siūloma neprisiimti dalies įsipareigojimų, naudingų tik euro zonos valstybėms. Tai vakar pasitarime Vyriausybei svarstant, kaip prisidėti prie ES valstybių susitarimo dėl ekonominės sąjungos stiprinimo, pasiūlė Finansų ir Ūkio ministerijos.

Nuosekli politika

Pernai Lietuva atitiko tris iš penkių eurui įsivesti būtinų Mastrichto kriterijų. Valstybės skola neviršijo nustatytos ribos - 60 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Ilgalaikių Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų norma taip pat "tilpo" į konvergencijos programoje numatytų rodiklių dydį. Litas išliko stabilus ir "pririštas" prie euro.

Mastrichto kriterijaus neatitiko valstybės biudžeto deficitas. Pernai jis viršijo numatytą 3 proc. BVP ribą. Tačiau Vyriausybė žada siekti, kad skylė šių metų biudžete nebūtų didesnė nei 3 procentai.

Su Mastrichto kriterijumi prasilenkė ir infliacija. Įtraukus Airiją į trijų mažiausią infliaciją turinčių ES valstybių grupę, Lietuvos vidutinės metinės infliacijos lygis galimą kainų konvergencijos kriterijaus dydį 2011 metais viršytų maždaug 1 procentu. Neįtraukus - 0,7 procento.

Finansų ministrės Ingridos Šimonytės teigimu, vykdant nuoseklią deficito mažinimo politiką Lietuva sistemingai, žingsnis po žingsnio didina prielaidas atitikti Mastrichto kriterijus. Kalbėdama apie infliaciją ministrė pažymėjo, kad ji priklauso nuo daugelio išorinių veiksnių, kuriems Vyriausybė turi mažai įtakos. "Infliaciją veikia pasaulinės naftos ir kitų žaliavų kainos. Be to, Lietuvos infliacijos rodiklis priklauso ir nuo to, su kuriomis valstybėmis ji yra lyginama", - LŽ sakė ji.

Svarbiau - ekonomikos sveikata

Nepaisant euro zoną krečiančių finansinių sunkumų ir, kai kurių ekspertų vertinimu, vieningai ES valiutai pakibus ant plauko, I.Šimonytė pažymi, kad įsivesti eurą - formali mūsų krašto pareiga. "Valstybės reputaciją lemia tai, kaip ji laikosi įsipareigojimų. Įstoti į euro zoną, kai atitiksime kriterijus, privalome pagal pasirašytą Stojimo į ES sutartį. Laikiną išlygą dėl to yra išsiderėjusi tik Didžioji Britanija ir Danija", - LŽ sakė ji.

Data, kada Lietuva galėtų įsivesti eurą, keitėsi ne kartą. Anksčiau Vyriausybė buvo nustačiusi tikslą prie bendros ES valiutos prisidėti 2014 metais. Tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė neseniai pareiškė, kad tai nerealu.

I.Šimonytė tikina, kad svarbiausia ne euras, o ekonomikos sveikata. Tačiau ji nekeičia nuomonės dėl būtinybės įsivesti bendrą ES valiutą. Esą dabar esame tarsi euro zonos prieangyje: nei viduje, nei lauke. "Taip, atsirado tam tikrų papildomų išlaidų, susijusių su naryste - dalyvavimas euro zonos "gelbėjimo mechanizmuose", kurių anksčiau nebuvo. Tačiau tikiu, kai iki mūsų galimos narystės į daugelį klausimų bus rasti ilgalaikiai atsakymai ir dalyvavimas tokiame fonde neatrodys kaip "atsakingųjų mokėjimas už neatsakingųjų nuodėmes", - įsitikinusi I.Šimonytė.

Tikslas - ne euras

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nario socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus teigimu, įsivesti eurą 2014 metais - nerealu. Esą apie valstybių galimybes prisijungti prie euro zonos atsakingos ES institucijos sprendžia ne pagal pasiektus vienadienius ekonominius rodiklius, o atsižvelgdamos į ilgalaikę perspektyvą. "Lietuvoje sumažinti biudžeto deficitą siekiama ne skatinant ekonomiką, o mažinant išlaidas. Tai trumpalaikis procesas, kuriuo tam tikru laikotarpiu galima pasiekti makroekonominių rodiklių atitiktį Stabilumo ir augimo paktui. Tačiau toks kelias neefektyvus", - LŽ sakė jis.

A.Butkevičius tikina esąs euro šalininkas. Tačiau, anot jo, tikslas turėtų būti ne pats euras, o krašto žmonių gyvenimo gerinimas tam, kad būtų galima prisijungti prie vieningos ES valiutos. Esą tai galėtų atsitikti 2016 metais.

Parankūs metai

Ekonomisto Nerijaus Mačiulio nuomone, Mastrichto kriterijai dėl valstybės biudžeto deficito dydžio ir infliacijos yra pagrindinis iššūkis. Nepaisant to, kad situacija euro zonoje išlieka įtempta, finansų ir Lietuvos eksporto rinkose gali būti nemažai sukrėtimų, esą šiuo metu planuojamas 3 proc. valstybės biudžeto deficitas yra realus.

N.Mačiulio teigimu, šiuo metu krašte fiksuojamas infliacijos mažėjimas. Manoma, kad šiemet ji gali siekti 2,5 procento. Esą tendencijos tam palankios, nes pasaulyje prognozuojamas naftos ir kitų gamtinių išteklių, maisto kainų mažėjimas. "Esminis klausimas, ar 2,5 proc. yra pakankamai maža infliacija tam, kad įsivestume eurą. Juk tie patys globalūs procesai veikia visas ES valstybes. Be to, kai kurios valstybės vykdo labai griežtas fiskalinės drausmės priemones, tai irgi turės poveikį infliacijos lygiui jose. Tikėtina, kad ES bus trys valstybės, kuriose infliacija bus ne didesnė arba sieks apie 1 procentą. Tai reiškia, kad Mastrichto kriterijus sieks apie 2,5 procento", - aiškino ekonomistas.

Pasak N.Mačiulio, Lietuvai realu 2014-aisiais įsivesti eurą. Esą tam šiemet atsiveria tokios galimybės, kokių neturėjome šešerius metus. "Šie ir 2013 metai yra patogūs ir parankūs Mastrichto kriterijams tenkinti. Ateityje kainų augimas Lietuvoje bus spartesnis nei ES", - pažymėjo jis.

Nepaisant didėjančio euroskepticizmo, N.Mačiulio nuomone, mūsų kraštui derėtų siekti prisijungti prie euro zonos. Esą turėdami eurą galėtume naudotis jo teikiamais privalumais: valstybė, gyventojai ir įmonės galėtų skolintis pigiau, išnyktų valiutos keitimo išlaidos, kai kurioms įmonėms nebereikėtų draustis nuo galimos valiutos kurso svyravimo rizikos. Dėl šių veiksnių Lietuva per metus galėtų sutaupyti iki 1 mlrd. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"