TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvą gelbėtų dujų terminalas ir vėjas

2009 01 19 0:00
Artimiausios galimos alternatyvos - neatidėliotinas suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba, kaip jau nusprendė kitos šalys.
LŽ archyvo nuotrauka

Bulgarijos, Slovakijos, Moldovos gyventojai iškentėjo ir išbandė, ką reiškia žiemą nutrauktas Rusijos dujų tiekimas Ukrainai, viešojoje erdvėje vadinamas "dujų karu". Kaip būtų patenkinamas dujų poreikis Lietuvoje, jeigu Baltarusija, per kurią dujos teka į mūsų šalį, užsitrauktų didžiosios dujų eksportuotojos nemalonę?

Vis dėlto tikimasi, kad Lietuvai tokia grėsmė neiškils - Rusija neva negali sau leisti visiškai prarasti patikimos tiekėjos vardo. Tačiau tokiu atveju dujų poreikis ir dujų gavimo iš alternatyvių tiekėjų poreikis ateityje tik didės.

Suskystinti ir atsiplukdyti

Klaipėdos universiteto Plėtros ir tarptautinių ryšių prorektorius Rimantas Didžiokas LŽ teigė, kad Lietuva nėra pasirengusi atvejui, jeigu būtų užkirstas dujų tranzitas vamzdžiu per Baltarusiją. Ne tik dėl šios priežasties, bet ir artėjant dienai, kai bus išjungta Ignalinos atominė elektrinė, pasak jo, reikia kuo skubiau įgyvendinti kitus būdus energijos poreikiui patenkinti.

"Artimiausios galimos alternatyvos - neatidėliotina suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statyba ir vietinių atsinaujinančių šaltinių išnaudojimas", - dėstė R.Didžiokas.

Kalbėdamas apie SGD terminalo poreikį, pašnekovas neabejojo, kad čia mes galėtume pasinaudoti turima praktika. "Gavome patirties pastatę Būtingės terminalą ir taip pralaužę izoliaciją naftos tiekimo srityje. Be to, turėtume išnaudoti galimybę, kad esame jūrinė valstybė. Techniškai tai būtų nesudėtingas variantas išplečiant Klaipėdos uostą. Niekam nepriklausantys jūrų keliai yra pranašesni prieš vamzdžius vien todėl, kad jie niekam nepriklauso", - teigė pašnekovas, manantis, kad tai būtų greitai ir efektyvų rezultatą duodantis projektas.

Mintį, kad Lietuvai jaučiant dujų trūkumą kurį laiką galėtų gelbėti dujų saugykla Latvijoje, pašnekovas vertina vienareikšmiškai - toks išsigelbėjimas yra labai laikinas ir jis jokiu būdu nėra išeitis išvengti priklausomybės nuo vienintelio dujų tiekėjo.

Faktai

Europos energetikos struktūroje daugiau nei trečdalį sudaro dujos. Prognozuojama, kad siekiant energetinės nepriklausomybės, vartojimas per 3-5 metus padidės 10 procentų.

SGD yra vienas sparčiausiai augančių sektorių energetikos rinkoje. Dėl nelengvo gamtinių dujų transportavimo, didžioji dalis SGD suvartojama tose šalyse, kuriose jos išgaunamos.

Gamtinės dujos į eksporto rinkas gali patekti vamzdynais (taip dabar dujas iš Rusijos gauna Lietuva) arba jas suskystinus - laivais naudojantis SGD terminalais.

Dabar pasaulyje yra 65 SGD terminalų, statomi 23, o 97 planuojami statyti. Daugiausia jų yra Azijoje: 27 turi Japonija, dar 2 stato ir 3 suplanavusi statyti.

Ispanija, turinti 6 SGD terminalus, vieną stato ir 3 planuoja statyti. Ambicingų planų turi Italija, kurioje šiuo metu veikia tik vienas SGD priimantis terminalas, dar vienas statomas, o planuose net 8. Arčiausiai Lietuvos SGD importo terminalus suplanavusios statyti Lenkija ir Švedija.

Amerikos žemyne šiuo metu 8 terminalus turi JAV, jos stato dar 3, suplanavusios statyti dar 30 ir esant poreikiui net daugiau SGD priimančių terminalų.

Atsinaujinantys šaltiniai

R.Didžiokas, kalbėdamas apie kitą galimybę mažinti priklausomybę nuo vienintelio tiekėjo - atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, apgailestavo, kad būdama jūrinė valstybė šalis neišnaudoja visų išteklių.

"Pirmu alternatyvos atveju, statant SGD terminalą, reikalingas ir privatus kapitalas, ir valstybės investicijos, o šiuo atveju verslas yra pasirengęs investuoti, tik iki šiol tam buvo įvairių kliūčių, kaip įtariama, nenorint sumažinti naftos produktų suvartojimo", - teigė jis.

R.Didžioko vertinimu, naujoji Vyriausybė, kurdama Energetikos ministeriją, veikiausiai jau gerai įvertino riziką, kuri iškilusi valstybės energetiniam saugumui.

"Manau, kad pagaliau bus atsigręžta į atsinaujinančių šaltinių panaudojimą. Jų ignoravimas darosi pavojingas. Vyriausybė privalo kuo įmanoma greičiau, efektyviai ir skubiai naikinti arba mažinti minėtas kliūtis iki minimumo ir sudaryti palankias sąlygas investicijoms į šią sritį, privačiam kapitalui ateiti", - kalbėjo R.Didžiokas.

Mokslininkai nustatė, kad Baltijos jūroje įmanoma pastatyti 1000 MW galingumo vėjo elektrinių parką (tai yra trečdalis planuojamos statyti atominės elektrinės galingumo). Nustatyta, kad toks vėjo jėgainių parkas nebūtų kenksmingas gamtai, netrukdytų laivybos keliams.

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jose Manuelis Barroso Rusijos ir Ukrainos konflikto kontekste paragino ES šalis nares kuo skubiau ieškoti alternatyvių kelių dujoms gauti, kad jų reikėtų kuo mažiau pirkti iš Rusijos. Jis teigė, kad EK numatytų 5 mlrd. eurų skyrimas energetikos jungtims ES statyti turi būti kaip įmanoma paspartintas.

Atvėrė akis

Vyriausybės spaudos tarnyba pranešė, kad Lietuvos premjerui Andriui Kubiliui Varšuvoje susitikus su Lenkijos prezidentu Lechu Kaczynskiu, kalbant apie Ukrainos ir Rusijos dujų krizę ir dvišalius energetikos klausimus, buvo vienbalsiai pabrėžta, jog ES turi imtis realių priemonių užtikrinant savo šalių energetinį saugumą ir solidarumą su krizės paliestomis Europos ir kaimyninėmis šalimis.

A.Kubilius pritarė Lenkijos prezidento nuomonei, kad artimiausiu metu galėtų būti surengtas ES, Rusijos ir Ukrainos aukščiausio lygio susitikimas šiems klausimams aptarti, tačiau jis neturėtų vykti vienoje iš konfliktuojančių šalių.

Lietuvos Vyriausybės ir Lenkijos valstybės vadovai teigė įsitikinę, kad Lietuvos ir Lenkijos iniciatyva ES Lisabonos sutartyje įtvirtintos nuostatos dėl energetinio saugumo padės išspęsti panašaus pobūdžio krizes ir išreiškė viltį, kad sutartis artimiausiu metu bus ratifikuota.

"L.Kaczynskis išreiškė tvirtą Lenkijos paramą bendriems Lietuvos ir Lenkijos energetikos ir transporto infrastruktūros projektams bei paragino abiejų šalių Vyriausybes kuo greičiau pereiti prie projektų įgyvendinimo, ypač naujos atominės elektrinės ir elektros tilto tarp Lietuvos ir Lenkijos statybų", - teigiama Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime.

Praėjusią savaitę Ukrainos ir Lenkijos prezidentai Viktoras Juščenka ir L.Kaczynskis Lietuvos prezidentą Valdą Adamkų paragino aktyviai remti Ukrainos poziciją ginče su Rusija dėl dujų ir prisidėti aiškinant ją ES lyderiams.

Lietuva turėjo pasimokyti, kad daugiausia, kas gali būti padaryta ir buvo padaryta kitoms ES šalims tarpininkaujant šiame ginče - tai ES politikų diplomatija, užjaučiant ir palaikant dujų negaunančias šalis. Deja, dėl tokios politikų mielaširdystės žiemos vidury dramą dėl dujų trūkumo išgyvenančioms šalims šilčiau nepasidarė.

Kaltinti ne vien Rusiją

Žinomas apžvalgininkas, britų savaitraščio "The Economist" žurnalistas Edwardas Lucasas, parašęs knygą "Naujas Šaltasis karas", interviu naujienų agentūrai ELTA teigė manantis, kad dėl Lietuvai ir visai Europai kylančių grėsmių visų pirma kaltinti reikėtų nekompetentingus ir dažnai korumpuotus vietos politikus, o ne vien vis agresyviau besielgiančią Rusiją. Jis sako, kad kritiška situacija, į kurią dėl Rusijos ir Ukrainos "dujų karo" pateko Europa, yra nevaisingos pastarųjų keliolikos metų Europos politikos rezultatas. Jis kritikavo ir ligšiolinę Lietuvos valdžią, kuri, jo vertinimu, po Būtingės terminalo statybos neįgyvendino nė vieno prie Lietuvos energetinio saugumo stiprinimo prisidedančio projekto.

Paklaustas, ko ES ir Baltijos šalys turėtų pasimokyti iš Rusijos ir Ukrainos konflikto dėl dujų, apžvalgininkas sakė: "Krizė vyksta tik todėl, kad pastarųjų 15 metų Europos politika buvo nesėkminga, o mes tapome pažeidžiami. Apie potencialią problemą žinojome nuo 1991 metų. Bet kur yra jungtys, dujų saugyklos, suskystintų dujų terminalai, energijos šaltinių diversifikacija? Tai Europos nesėkmės. Pokomunistinėms valstybėms tai dar didesnė nesėkmė, nes jose švaistoma energija. Dabar itin smarkiai nukentėjusi Bulgarija yra neefektyviausia energijos vartotoja Europoje. Į Baltijos šalis Slovakiją, Bulgariją importuojamos rusiškos dujos, susijusios su didele politine kaina, ir tada jos virsta šiluma, kuri išsiunčiama per langus. Tai visų vyriausybių paskutinių 15 metų skandalingos nesėkmės."

Jis prisimena, kad diskusija apie elektros tiltą su Lenkija vyksta jau 17 metų, o apie naujos atominės statybos būtinybę buvo žinoma jau prieš stojant į ES. "Galime ginčytis, kiek kalta Rusija, kiek kalta Ukraina, bet tai antraeiliai klausimai", - savo nuomonę pareiškė E.Lucasas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"