TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuva importavo du trečdalius suvartotos elektros

2016 05 11 16:16
Vyriausybei panaikinus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kvotas šiluminėms elektrinėms, Vilniaus elektrinė negamino, o Kauno šiluminė elektrinė pagamino per pusę mažiau elektros nei pernai. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šių metų pirmąjį ketvirtį penktadalis Lietuvoje suvartotos elektros buvo pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, o du trečdaliai – importuota.

Lietuva importavo 43 proc. elektros iš Latvijos ir Estijos, 18 proc. – iš Švedijos, 5 proc. – iš Lenkijos, o likusią dalį – iš trečiųjų šalių, praneša Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.

Bendrovės duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį bendras Lietuvos elektros energijos poreikis buvo 3,2 teravatvalandės (TWh) arba 6 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu metu.

Daugiau elektros naudojo visi vartotojai, o didžiausias augimas, siekęs 7 proc., užfiksuotas paslaugų sektoriuje.

Vyriausybei panaikinus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kvotas šiluminėms elektrinėms, Vilniaus elektrinė negamino, o Kauno šiluminė elektrinė pagamino per pusę mažiau elektros nei pernai. Iš viso šiluminių elektrinių gamyba pirmąjį šių metų ketvirtį mažėjo 28 proc.

„Žiemos pabaigoje pradėjusi veikti „NordBalt“ jungtis atvėrė kelią į naują ir energijos ištekliais turtingą Švedijos rinką, tuo vartotojai ir naudojasi. Vietos gamintojus pradeda išstumti konkurentai iš Skandinavijos šalių – pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos elektrinės pagamino 6 proc. mažiau elektros nei pernai. Metų eigoje ši tendencija stiprės, nes jau dabar gamybos planus linkę permąstyti ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gamintojai“, – sakė „Litgrid“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Daivis Virbickas.

Pirmąjį šių metų ketvirtį elektros gamyba iš atsinaujinančių išteklių augo 13 proc. Tam daugiausia įtakos turėjo 2015 metų pabaigoje pradėję veikti nauji vėjo parkai. Šiuo metu įrengtoji vėjo elektrinių galia siekia 438 megavatų (MW). Per pirmąjį šių metų ketvirtį vėjo elektrinės pagamino 23 proc., o Kauno hidroelektrinė – 22 proc. daugiau elektros.

„Pirmąjį šių metų ketvirtį nesubsidijuojami Lietuvos gamintojai kiekvieną sykį stengėsi išnaudoti progą, kai elektros sistemoje sumažėdavo elektros pasiūla arba kaimyninių šalių rinkose formuodavosi aukšta kaina“, – sakė D. Virbickas.

Vasario viduryje pradėjus veikti „NordBalt“ jungčiai, elektros kaina didmeninėje rinkoje smuko dešimtadaliu. Vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos prekybos zonoje šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 36,9 euro už megavatvalandę arba 1 proc. mažesnė nei pernai. Tai žemiausia vidutinė pirmojo ketvirčio kaina elektros rinkoje nuo „Nord Pool“ biržos veikimo Lietuvoje pradžios.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"