TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuva ir Kazachstanas: nuo kontaktų prie kontraktų

2015 06 08 6:00
„Kazachstan Temir Zholy“ prezidentas Askaras Maminas teigė, kad Kazachstano investicijos į infrastruktūrą, skirtą plėtoti prekyba tarp Azijos ir Europos, per penkmetį pasieks 32 mlrd. JAV dolerių. Vidos Bortelienės nuotraukos

Lietuvos ir Kazachstano santykiuose atverstas praktinių veiksmų puslapis. Klaipėdoje įrengta prekybinio Šilko kelio stotelė - intermodalinis terminalas, skirtas apkrauti konteinerių traukinį „Saulė“.

Savaitgalį Klaipėdoje skambėjo džiazo ritmai, tarp kurių įsipynė ir 25 Kazachstano atlikėjų muzika. Šios šalies atstovai scenoje buvo tik dalis gausios kazachų delegacijos, kurią atlydėjo nepaprastasis ir įgaliotasis Lietuvos ambasadorius Kazachstane Vytautas Naudužas. Jis penktadienį vedė transporto verslo konferenciją „Naujas Šilko kelias - patikimas Europos ir Azijos ryšys“.

Santykiuose - proveržis

Pristatydamas Klaipėdos forumą, kurio link eita po Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Kazachstano prezidento Nursultano Nazarbejevo susitikimo 2011 metais, V. Naudužas kalbėjo, kad Šilko kelias – tai du žemynus jungianti koncepcija. Kaip prieš 2000 metų taip ir dabar pasaulis juda Šilko keliu. Ambasadorius šmaikščiai pastebėjo, kad Kazachstanas turtingas ne tik gamtinių išteklių. „Tuo įsitikinti galima užsukus į bet kurį supermarketą ir pažvelgus į kainas. Logistikos išlaidos Kazachstane sudaro 35 proc. prekės kainos, kai ES – tik 11 proc., kraštas priverstas įsivežti techniką ir technologijas kasdien“, - sakė ambasadorius ir pažymėjo, kad transporto logistika – stiprioji Lietuvos paslaugų sektoriaus dalis.

Geležinkelių logistikos atstovai „KTZ Express“ vadovas Sanžar Eliubajev ir „VPA Logistics“ atstovas Gintaras Kunickas pasirašė memorandumą dėl verslo plėtros.

Pratęsdamas šią mintį ir atsiliepdamas į Kazachstano strategiją pereiti nuo žaliavų iki pramonės produkcijos eksporto Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus pažadėjo surasti vietos darbotvarkėje šiam partnerių tikslui. Iš žaliavų gaminant produkciją ne Kazachstane, o Klaipėdoje ir jūros keliu eksportuojant toliau į ES, jos kaina, A. Vaitkaus nuomone, atpigtų 20 kartų.

Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius priminė, kad santykiai su Kazachstanu pradėti megzti dar 1994 metais ir klostėsi iš lėto, bet šiuo metu pasiekta aktyvumo stadija. Vien per praėjusius metus surengta 10 vyriausybinių susitikimų, daugybė ekspertų grupių posėdžių, todėl šiuo metu galima kalbėti apie bendras geležinkelių logistikos įmones. Pasak R. Sinkevičiaus, tokia intensyvi komunikacija užtikrins abiejų šalių ekonomikų tikslus.

Forumo metu pasirašyti net trys memorandumai dėl aktyvesnio bendradarbiavimo investicijų, tranzito, logistikos ir transportavimo srityse: tarp Kazachstano geležinkelių įmonės „Kazachstan Temir Zholy“ antrinės bendrovės „KTZ Express“ ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos; bendrovės „Kazlogistics“ ir asociacijos „Lineka“ bei tarp „V. Paulius & Associates Real Estate“ ir „KTZ Express“.

Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus (iš kairės), Kazachstano geležinkelių prezidentas Askaras Maminas ir Lietuvos susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius sutarė, kaip sieks apkrauti „Saulės“ traukinį.

Kartu plėtoja verslą

Pastarųjų dviejų verslo struktūrų bendradarbiavimas jau turi praktinę išraišką – vasarį sukurta bendra įmonė „Saule Logistcs Solutions“. Jos tikslas – organizuoti konteinerinio traukinio „Saulė“ veiklą ir terminalų plėtrą Klaipėdos uoste bei Kinijos-Kazachstano pasienio stotyje Chorgos (Khorgos), kurioje „Kazakhstan Temir Zholy“ su vienu didžiausių pasaulyje terminalų operatoriumi „Dubai Port World“ vysto specialiąją logistikos-industrijos zoną „Khorgos – East Gate“.

Penktadienį Klaipėdoje bendra lietuvių ir kazachų įmonė atidarė logistikos industrinę zoną „Klaipėda-West Gate“. Tai bus dalis Baltijos logistikos centro, kurį VPA įmonių grupė plėtoja jau 19 metų. Naujo intermodalinio terminalo pajėgumas – 100 tūkst. konteinerių (TEU) per metus. 70 ha plote numatoma sukurti pramoninę zoną ir įsteigti naujų darbo vietų.

„Logistikos teritorijų apsikeitimas prie Kazachstano ir Kinijos sienos ir čia, Klaipėdoje, teritorija logistikos terminalams ir konteineriams sandėliuoti, yra labai svarbūs. Manau, kad tai yra pirmas realus veiksmas, siekiant įgyvendinti mūsų tranzito politiką“, - kalbėjo R. Sinkevičius.

Pasak jo, iš Kinijos krovinius gabenantis laivas į Vakarų Europą atplaukia per 46 dienas, o „Saulė“ atvyksta per 16 dienų.

Klaipėdoje pranešimą apie Kazachstano vietą Šilko kelyje skaitęs „Kazachstan Temir Zholy“ prezidentas Askaras Maminas teigė, kad šalis suinteresuota plėtoti geležinkelių traukinius „Saulė“ ir kitus maršrutus per Lietuvą, Kauną ir Klaipėdą. Pasak jo, šiuo metu prekyba tarp Kazachstano ir Lietuvos siekia milijardą JAV dolerių, Kazachstano dalis sudaro tik 200 mln. JAV dolerių, ją numatoma didinti. Pagrindinis bendradarbiavimo sektorius – transporto logistika. Kazachstanui įgyvendinus svarbiausius infrastruktūros projektus, Kinijos prekių, siunčiamų į Europą sausuma, dalis turėtų keliskart padidėti. Todėl planuojama, kad traukinys „Saulė“, kursuojantis tarp Klaipėdos ir Kinijos per Kazachstano Chorgos stotį, pasieks milijono tonų apkrovimą per metus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"