TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuva laidoja atominės elektrinės projektą

2016 05 12 16:31
LŽ archyvo nuotrauka

Visuomenei pristatytame Nacionalinės energetikos strategijos (NES) projekte nurodoma, kad Visagino atominė elektrinė (AE) neprisidėtų prie šalies energetinio saugumo.

Energetikos ekspertų nuomone, toks Lietuvos energetikos plėtrą iki 2050 metų apibrėžiantį dokumentą parengusių šalies mokslininkų „strateginio“ mąstymo posūkis rodo, kad naujos AE projektas iš esmės yra laidojamas.

Ketvirtadienį Lietuvos energetikos institutas pristatė NES gaires bei svarbiausius klausimus, kurie bus viešai aptariami ruošiant naujos NES projektą.

Atominės projektas tyliai marinamas

„Rengiant strategiją pamatėme, kad dėl energetikos ateities kyla daugybė klausimų, dėl kurių šiuo metu nėra bendro sutarimo. Tik išgirdę atsakymus į šiuos klausimus galėsime galutinai apsispręsti dėl strategijos. Pavyzdžiui, Lietuva turi plėtoti vietinę elektros gamybą. Tačiau kiek norime turėti pajėgumų, kurie nėra konkurencingi, bet yra reikalingi energijos tiekimo saugumui užtikrinti?“ – ketvirtadienį spaudos konferencijoje klausė energetikos ministras Rokas Masiulis.

Pasak ministro, dėl Visagino AE projekto įgyvendinimo Lietuva apsispręs tik tuomet, kai nutars, ar vystyti vietinę elektros gamybą. Pirmiausia, anot R. Masiulio, reikia nuspręsti dėl vietos gamybos: „Dabar matome, kad vystant atominę energetiką, gamintume brangiau negu yra rinkos kaina, nes susijungėme su švedais. Tada mes jau rinktumės, ar tai būtų atominė, ar dujų energetika, ar kokia kita.“

Anot jo, dėl VAE sprendimą galima priimti ir vėliau – kai pakils elektros kainos rinkoje. Tačiau ministras pabrėžė, kad tai pirmiausia bus politinis sprendimas. Kita vertus, esą daug lems ir Skandinavijos valstybių sprendimai energetikoje. Pavyzdžiui, jeigu Švedija nuspręstų uždaryti savo atomines elektrines, VAE projektas būtų konkurencingesnis.

„Esame susiję su aplinkinėmis rinkomis, ypač su Švedija, nes švedai, norvegai, turi apie 30 teravatvalandžių energijos perteklių. Šiame regione jie turėtų diktuoti elektros kainas. Jeigu švedai toliau išlaiko atomines ir jų neuždaro, jos tarnauja iki 2040–2045 metų, hidroenergijos neapdeda papildomais mokesčiais, tada ekonominis sprendimas labai sunkus“, – sakė R. Masiulis.

Kad AE nėra būtinas projektas Lietuvos energetiniam saugumui užtikrinti, anksčiau šią savaitę tvirtino ir vienas naujos NES autorių Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis. Pasak jo, branduolinė elektrinė nėra būtina šalies energetiniam saugumui.

Rektorius argumentavo, kad Lietuvos energetinis saugumas ir be naujos AE galėtų išaugti dvigubai, sinchronizavus elektros tinklus su kontinentine Europa, taip pat – pastačius antrąją „LitPol Link“ jungtį su Lenkija. J. Augučio nuomone, Lietuvos energetinis saugumas taip pat labai išaugo pastačius suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą bei elektros jungtis su Lenkija ir Švedija.

Neapsisprendžia dėl strateginių krypčių

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Energetikos, infrastruktūros ir aplinkosaugos departamento direktorius Vidmantas Jankauskas mano, kad tokia strategijos rengėjo nuomonė tik patvirtina, kad Visagino AE idėja nebebus plačiau nagrinėjama ir projektas turėtų būti tyliai numarintas.

„Nebent čia būtų kažkoks politinis sprendimas, bet nemanau, kad politikai neatsižvelgtų į tai, kas paminėta. Jeigu visą laiką buvo kalbama, kad atominė Lietuvai reikalinga kaip saugumo garantas, dabar tai jau yra atkritę. Labai akivaizdu tampa, kad atominės projektas turi būti tyliai palaidotas“, – BNS komentavo ekspertas.

V. Jankausko nuomone, strategijoje turėtų būti aiškiai nurodyta, kuria kryptimi Lietuva juda – biokuro ar dujų, nes šiuo metu viena kitai trukdančios energetikos šakos vystomos lygiagrečiai. „Būtų be galo svarbu, kad būtų suderinta – jeigu mes pasakome, kad plėtojame atsinaujinančius ir šilumos ūkis pereina ne prie dujų, o prie biokuro, tai tuo pačiu negalime, matyt, toliau plėtoti dujų“, – svarstė jis.

NES projekte rašoma, kad tuo atveju, jeigu būtų pastatyta Visagino AE, jos gamybos apimtis 2040–2050 metais tektų riboti, mat kitu atveju Lietuva neatitiktų Europos Komisijos rekomendacijų iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamintai elektrai.

Be to, Visagino AE šalies energetinį saugumą būtų padidinusi, jeigu būtų pastatyta dar iki SGD terminalo bei elektros jungčių. Tačiau elektrinė labiau prisidėtų prie saugumo, pabrangus energetiniams ištekliams.

Dokumente taip pat nurodoma, kad didžiausias dujų poreikis Lietuvoje būtų tuo atveju, kai Visagino AE nebūtų statoma, o dėl nepalankių elektros importo sąlygų šalyje būtų pagaminama 80 proc. reikiamos elektros.

Skatins žaliąją energiją ir taupymą

Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas Arvydas Galinis ketvirtadienį pristatė strategines energetikos sektoriaus raidos kryptis, kurios išliks ir galutiniame projekte, bei diskusinius klausimus, kurie bus keliami viešuose pristatymuose.

Tarp strateginių krypčių yra maksimali vietinių konkurencingų energijos generavimo šaltinių plėtra, orientacija į energijos vartojimo efektyvumą, didinantį šalies konkurencingumą, orientacija į platesnį atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą.

Taip pat numatyta įsteigti Energetikos kompetencijos centrą. Pasak R. Masiulio, Lietuvos energetikai, įgyvendindami sudėtingus projektus, įgijo unikalios patirties, kurią dabar reikia išnaudoti.

Kitos strateginės kryptys – palaikyti instaliuotas ir darbui parengtas galias apsirūpinimo elektros energija saugumui užtikrinti, per Lenkiją sinchronizuoti elektros sistemą su kontinentinės Europos tinklais, įdiegti skaidrius konkurencinius santykius centralizuotai tiekiamos šilumos gamyboje, ekonomiškai priimtiniausiomis sąlygomis užtikrinti gamtinių dujų tiekimo lankstumą, siekti ES mastu vieningų prekybos su trečiosiomis šalimis taisyklių.

Šis Seimas gali nespėti

Energetikos ministerija pranešė, kad per artimiausius porą mėnesių NES gairės bus aptariamos su mokslo bendruomene, energetikos ekspertais ir profesionalais, politikais, pramonininkais, gyventojais ir kitomis suinteresuotomis grupėmis.

Susitikimuose bus aiškinamasi, kokius nuostolius šalies ūkyje sukeltų galimas energijos tiekimo nutraukimas bei koks turėtų būti prioritetas: šalies pramonės konkurencingumas ar energijos eksportas.

„Energetikai turi stengtis, kad Lietuva būtų konkurencinga ir pritrauktų pramonės investicijų“, – pabrėžė energetikos ministras R. Masiulis.

Diskusijų metu tikimasi gauti atsakymą į klausimą ir apie tai, koks turi būti Lietuvos indėlis siekiant ES atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo tikslų. Daug dėmesio bus skirta transporto sektoriui, kuris turėtų prisidėti prie emisijų mažinimo.

Po šių diskusijų, išklausius skirtingas pozicijas, bus parengtas galutinis NES projektas. Tačiau R. Masiulis neatmetė galimybės, kad NES tvirtins jau kitos kadencijos Seimas. Pasak ministro, iki rudens strategiją tikimasi aptarti su visomis politinėmis partijomis ir išspręsti visus ginčytinus klausimus, tačiau patvirtinti strategiją Seime gali neužtekti laiko.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"