TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuva liko už euro klubo borto

2006 05 17 0:00
Nors pagrindine nutolusio euro priežastimi įvardijama didelė infliacija, Lietuvoje stiprėja nuomonė, kad šalies į eurozoną neįleido dėl politinių priežasčių.
LŽ archyvo nuotrauka

Sudužus paskutinėms viltims daugiau nei po pusmečio įsivesti eurą ekonomikos specialistai kaltina valdžią neįvykdžius savo pažadų. Vis dėlto jie įsitikinę: šalies ūkis dėl to nenukentės.

Pastaruosius metus puoselėta viltis nacionalinę valiutą litą pakeisti euru ateinančių metų pradžioje galutinai žlugo - vakar Europos Komisija (EK) bei Europos Centrinis bankas paskelbė, kad Lietuvai taip ir nepavyko sustabdyti kainų proveržio ir įvykdyti euro įvedimui būtinų Mastrichto reikalavimų.

Šių žinybų parengtoje ataskaitoje teigiama, kad vidutinė dvylikos mėnesių infliacija Lietuvoje iki 2006 metų kovo siekė 2,7 proc. ir šiek tiek viršijo Mastrichto kriterijų - šiuo laikotarpiu jis buvo 2,6 procento.

"Lietuva atitinka visus konvergencijos kriterijus, išskyrus vieną - infliacijos. Nuo 2005 metų balandžio mėnesio vidutinis infliacijos lygis šiek tiek viršijo nustatytą pamatinę vertę, ir numatoma, kad iki šių metų pabaigos laipsniškai didės," - po posėdžio sakė už ekonomikos ir pinigų reikalus atsakingas EK narys Choakinas Almunija.

BNS šaltinių teigimu, EK posėdyje diskutuojant dėl ataskaitos jos išvadoms nepritarė už ES biudžetą atsakinga komisarė Dalia Grybauskaitė. Jos teigimu, EK savo sprendimus turi grįsti aiškia ekonomine logika, vengti beprasmiško nelankstumo ir dogmatiškai griežto ES sutarčių interpretavimo.

Komentuodamas EK sprendimą, prezidentas Valdas Adamkus įvertino objektyvias infliacijos priežastis, tačiau pažėrė kritikos ir valdžios institucijoms.

"Belieka tik apgailestauti, kad auganti ekonomika, pasaulinių naftos bei dujų kainų šuolis ir, deja, ne visai apgalvoti administraciniai sprendimai nulėmė spartesnį kainų didėjimą", - sakė prezidentas.

Ekonomikos nepaveiks

Politikai ir verslininkai liūdi, kad Lietuvai nepavyko pasirodyti kaip regiono lyderei - kai šalis po kelių metų prisiirs prie euro klubo, tokios galimybės jau neturės.

Euroskeptikai, baiminęsi, kad įvedus eurą smarkiai šoktelės kainos, įsitikins, jog euras čia niekuo dėtas. Ekonomikos specialistai tikina, jog kainos neišvengiamai kils.

"Kainos natūraliai kyla ir kils, net esant litui. Infliacija ir toliau didės, nes taip sparčiai gerėjant ekonomikai kitaip negali būti", - sakė europarlamentarė Ona Juknevičienė. Kaip ir daugelis ekonomistų, ji mano, kad skaudžių ekonominių pasekmių Lietuva nepajus. Į ES integruotos Lietuvos ekonomikos rodikliai neišvengiamai vienodės su kitų šalių rodikliais, o tai, kad nėra bendros valiutos, kompensuoja lito susiejimo su euru kursas. Dėl šios priežasties sukrėtimų išvengs ir finansų rinka.

Tiesa, Lietuva galėjo tapti regiono lydere, o tai reiškia ne vien prestižą, bet ir apčiuopiamą ekonominę naudą. "Paprastas pavyzdys. Jei kokia užsienio bendrovė Baltijos regione sumanytų atidaryti savo atstovybę, lyg ir natūralu, kad ją atidarytų Latvijoje, nes tai geografinis regiono centras. Jei turėtume eurą, būtų natūralu, kad tą atstovybę įsteigtų Lietuvoje - ta pati valiuta, viską lengviau skaičiuoti", - aiškino "DnB Nord" vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis. Jis pabrėžė, kad įsivedę eurą po kelių metų tokio pranašumo neturėsime, nes nebūsime išskirtiniai.

Europiečiai atstūmė

"Politiškai šis EK sprendimas nėra naudingas. Senieji europiečiai naujųjų šalių nenori priimti į savo klubus. Tai daugiau nusiteikimas prieš... gal net prieš kai kuriuos asmenis. Šiuo atveju toks nežymus infliacijos nukrypimas nuo kriterijaus tėra formali priežastis pasakyti "ne", - kalbėjo Juknevičienė. Su ja sutiko ir Rudzkis: "Šiandien ES vyrauja nuomonė, kad euro zona yra išrinktųjų klubas. Garsiai tai neįvardijama, tačiau labai juntama, kad šalys skirstomos į elitines ir antrarūšes".

"Mes padarėme klaidų, nes per daug pasitikėjome natūraliu infliacijos tempu ir leidome didinti elektros energijos kainas, nors gamyba nei tiekimas nepabrango. Tik paskirstymo grandyje kai kurioms įmonėms buvo leista kelti kainas. Tai turėjo lemiamos reikšmės. Kaip ir viešojo transporto kainų kėlimas", - teigė ekonomistas Jonas Čičinskas.

Pasak Juknevičienės, Vyriausybei buvo siūloma pareguliuoti infliaciją, nes nukrypimas nuo nustatyto rodiklio buvo labai menkas. "Galėjome bent jau nekelti viešojo transporto kainų. Iki rudens troleibusų ir autobusų parkai tikrai nebūtų bankrutavę", - sakė ji.

Parlamentarė įžvelgia ir kitas, anot jos, lemtingas klaidas. Jos teigimu, aiškiai buvo matyti, kad valstybė neturi griežtos politinės nuostatos įsilieti į euro zoną - tokios pozicijos neišreiškė nei partijos, nei prezidentas savo metinėje kalboje. Be to, valstybės pareigūnai elgėsi gana arogantiškai, valstybė neišnaudojo diplomatinių kanalų bei politinių ryšių.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"