TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuva mokosi iš Europos, Europa - iš Lietuvos

2007 06 13 0:00
FARLAND projekto aptarimas Vilniuje: centre Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Žemėtvarkos skyriaus vedėja Vilma Daugalienė ir FARLAND projekto koordinatorius Frankas van Holstas (antras iš dešinės).
Nuotrauka: © Lietuvos žinios

Savaitę trukusi Europos Sąjungos INTERREG IIIC WEST programos finansuojamo projekto "Ateities žemės tvarkymo aspektai" mokomosios studijų kelionės po Lietuvą dalyviai iš 7 valstybių Vilniuje aptarė mūsų šalies žemės konsolidavimo planus ir dalijosi savo šalių patirtimi

Europos Sąjungos (ES) INTERREG IIIC WEST programos finansuojamą projektą "Ateities žemės tvarkymo aspektai" ("Future Approaches to Land Development" - FARLAND) įgyvendina 7 valstybės - Nyderlandai, Belgija, Ispanija, Portugalija, Vengrija, Vokietija ir Lietuva.

Projekto partneriai - 7 vyriausybinės organizacijos ir 4 mokslo institucijos.

FARLAND tikslas - apsikeisti žiniomis ir patirtimi vykdant žemės konsolidavimą. Projektas apima žemės ūkio paskirties žemę, aplinkosaugos požiūriu jautrias teritorijas ir priemiesčius.

Žemės konsolidacija vykdoma siekiant racionaliai išdėstyti ūkio valdas, kad būtų patogu ūkininkauti, įrengti privažiavimo kelius ir išsaugoti savitą kraštovaizdį.

Projektas apima 2,5 metų (nuo 2005-ųjų liepos iki 2007-ųjų gruodžio), jo biudžetas - 1,27 mln. eurų. Darbus koordinuoja Priežiūros komitetas, sudarytas iš visų projekte dalyvaujančių valstybių atstovų. Lietuvai atstovauja Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ir Nacionalinė žemės ūkio tarnyba prie ŽŪM.

Pataria neskubėti

FARLAND projekto dalyvaujančios valstybės turi skirtingą patirtį. Pavyzdžiui, Vengrijoje žemės konsolidavimas dar nepradėtas, o Nyderlanduose šis procesas pradėtas prieš 100 metų. Daugelyje Europos valstybių praeito amžiaus šeštajame ir septintajame dešimtmečiais vyravo nuomonė, kad reikia žemę konsoliduoti siekiant didesnio žemės ūkio konkurencingumo. Tuo metu sovietinėje Lietuvoje visa žemė buvo valstybinė, tačiau ir čia vykdant melioraciją buvo stambinami dirbamos žemės plotai.

"Tuomet mes darėme panašias klaidas kaip jūs - sunaikinome natūralų kraštovaizdį. Tačiau požiūris pasikeitė. Dabar siekiame ne tik žemės ūkio konkurencingumo didinimo. Kur tik įmanoma, mėginame atkurti natūralų karštovaizdį", - pasakojo FARLAND koordinatorius, Nyderlandų vyriausybės Žemės ir vandens išteklių tvarkymo tarnybos atstovas Frankas van Holstas.

Pasak jo, senose Europos valstybėse žemės tvarkymo procesai vyko pamažu. Lietuvos patirtis yra specifinė - atkūrus nepriklausomybę pasikeitė nuosavybės forma - imta privatizuoti žemę. Atsirado daug mažų, nekonkurencingų ūkių, kurie neturi privažiavimo kelių, patogios infrastruktūros.

Mokantis vieniems iš kitų

Pono F.van Holsto manymu, Lietuva teisingai daro, kad jautrų žemės konsolidavimo klausimą sprendžia remdamasi savanoriškumo principu, be prievartos. Daugelis senųjų ES valstybių šį procesą "nuleido" iš viršaus.

"Dabar mes norime labiau decentralizuoti tuos procesus, suteikti galimybę regionams tvarkytis. Lietuva eina teisingu keliu žemės konsolidavimo klausimus spręsdama decentralizuotai, per apskrities viršininko administraciją", - teigė svečias. Jis pabrėžė, kad daugelyje valstybių žemės konsolidacija vykdoma neturint strategijos, o Lietuvoje rengiama nacionalinė žemės konsolidavimo strategija.

Pono F.van Holsto manymu, teigiama ir tai, kad Lietuvoje žemės konsolidavimo projektus turi teisę vykdyti privačios įmonės, pavyzdžiui, Olandijoje daugelį tokių darbų daro valstybinės institucijos.

Lietuvoje žemės konsolidavimas pradėtas 2004 metais ir pagal bendrąjį programavimo dokumentą jau parengta 14 projektų. Jie nedideli ir gali būti greitai įvykdyti. "Savanoriškumas - didžiausias privalumas, kurio mes mokomės iš Lietuvos", - teigė FARLAND projekte dalyvaujančių valstybių atstovai, grįžę į Vilnių iš mokomųjų studijų kelionės po Lietuvą. Jie susipažino su Lietuvos kaimu, pamariu, kraštovaizdžio įvairove, nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, žemės konsolidavimo planais ir visi lyg susitarę patarė Lietuvai neskubėti privatizuoti valstybinės žemės, bet iš jos suformuoti žemės banką. Valstybinę žemę siūlė naudoti infrastruktūros objektų statybai arba steigti saugomas teritorijas. Žemės tvarkymo, konsolidacijos projektus siūloma susieti su LEADER programa. Svečių manymu, labai svarbu tinkamai pasinaudoti pirmųjų 14 žemės konsolidavimo projektų įgyvendinimo patirtimi rengiant teisinę bazę.

FARLAND projekto koordinatorius pataria jau dabar galvoti apie ateitį pertvarkant žemėvaldą, gerinant ūkininkavimą, nepamiršti aplinkosaugos, infrastruktūros ir kitų tikslų.

Savitu keliu

"Nekopijuojame kitų valstybių patirties, bet siekiame geriausius pavyzdžius pritaikyti savo sąlygoms, pirma užbaigiant nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, o tada imantis žemės konsolidavimo", - teigė Nacionalinės žemės ūkio tarnybos generalinis direktorius Kazys Maksvytis.

Dabar Lietuvos žemės, miškų ir žuvininkystės sektoriuje yra 12,8 proc. dirbančiųjų, o iki Lietuvos įstojimo į ES dirbo 17,9 procento. Šalyje užregistruota apie 72 tūkst. ūkininkų, vidutinis ūkio dydis - apie 12 ha.

Silpniausios žemės ūkio grandys yra menkai išplėtota kaimo socialinė infrastruktūra, silpnos bendruomenės, mažos pajamos, menkos alternatyvaus verslo plėtojimo galimybės. Kaimui trūksta inovacijų.

Siekiant suaktyvinti kaimo plėtrą, skatinant kaimo bendruomenių iniciatyvumą 2004-2006 metais LEADER programai įgyvendinti buvo skirta 2,7 mln. eurų, paremta 10 vietos veiklos grupių. 2007-2013 metais LEADER biudžetas bus 135 mln. eurų.

Šiuo laikotarpiu didžiausias dėmesys bus kreipiamas į inovacijų diegimą, pažangias technologijas, modernios įrangos bei technikos naudojimą visose žemės ūkio grandyse nuo lauko iki stalo.

Taip pat numatyta stiprinti bendradarbiavimą su mokslo įstaigomis ir pramone, kuriant kaime naujas darbo vietas ir alternatyvų verslą. Per 2007-2013 metų laikotarpį kaimo plėtros programai įgyvendinti numatyta skirti apie 8 mlrd. litų.

"Daugelyje Europos valstybių žemės konsolidavimo projektai siekia daugelio tikslų, ne tik pagerinti ūkininkavimo sąlygas, bet ir saugoti aplinką, numatyti viską, ko reikia kaimo plėtrai", - sakė FARLAND projekto koordinatorius. Anot jo, žemės konsolidavimas puikiai dera su savito lietuviško kraštovaizdžio išsaugojimu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"