TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuva mokysis iš Singapūro

2010 07 26 0:00
Beveik 33 proc. Lietuvos teritorijos užima miškai.
LŽ archyvo nuotrauka

Valstybės įmonių - miškų urėdijų darbuotojus nustebino ekonomistų išvada, kad valstybiniuose miškuose dirbama 50 kartų blogiau negu Švedijoje ir Singapūre.

Apžvalgoje "Lietuvos valstybės valdomas komercinio naudojimo turtas 2009", kuri publikuojama Vyriausybės tinklalapyje, teigiama, jog 300 šalies valstybinių įmonių valdo turto, kurio vertė daugiau nei 17 mlrd. litų, tačiau per metus iš jų į biudžetą įplaukia tik 30 mln. litų dividendų. Anot studijos rengėjų, Lietuva iš savo valstybinių įmonių turėtų uždirbti gerokai daugiau.

Tiesa, apžvalgos rengėjai įžangoje perspėja, kad jie negarantuoja ir neprisiima jokios atsakomybės dėl paskelbtos informacijos tikrumo ir išsamumo, prisipažįsta netikrinę pateiktos informacijos ir net pareiškia nebūsią atsakingi už sprendimus, kurie gali būti priimti remiantis ta apžvalga.

Remdamasi šia studija Vyriausybė planuoja pertvarkyti valstybės įmonių valdymą. Ūkio ir Finansų ministerijos įpareigotos iki rugsėjo parengti šios pertvarkos planą.

Pakomentuoti apžvalgos rengėjų išvadas LŽ paprašė Kretingos miškų urėdą Antaną BARANAUSKĄ, miškininkystės ekonomistą dr. Kęstutį JASKELEVIČIŲ ir generalinio miškų urėdo pavaduotoją Zdislovą TRUSKAUSKĄ.

"Sodra" padėkojo

A.Baranauskas.

- Skirtingai negu teigiama apžvalgoje, miškų urėdijos - vienos daugiausia valstybės iždą pildančių įmonių. Jos moka šiuos mokesčius į biudžetą: 15 proc. pajamų mokesčio, 2 proc. mokestį už valstybės kapitalo naudojimą, 5 proc. privalomąjį mokestį nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą valstybinį mišką bendrosioms miškų ūkio reikmėms bei 5 proc. privalomąjį mokestį iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą valstybinį mišką bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms.

Šį pavasarį valstybinio socialinio draudimo fondas "Sodra" mūsų urėdijai net padėką įteikė už, kaip parašyta joje, "didelį indėlį užtikrinant valstybinį socialinį draudimą Lietuvos gyventojams". Kretingos miškų urėdija kasmet "Sodrai" sumoka daugiau kaip milijoną litų mokesčių. Be to, pervedame kasmet po kelis šimtus tūkstančių litų pelno mokesčio ir apie 50 tūkst. litų - vadinamojo turto mokesčio.

Iš viso praėjusiais metais Kretingos miškų urėdija valstybei sumokėjo beveik 3,5 mln. litų mokesčių - 30,4 proc. mūsų gautų pajamų.

Z.Truskauskas.

- Padauginkime šį skaičių iš 42 šalies urėdijų ir suvoksime, jog vien miškų urėdijos mokesčių kasmet sumoka į valstybės biudžetą per 100 mln. litų. Beje, apžvalgoje nutylėta apie Ukmergės urėdiją, dviejų urėdijų duomenys pateikiami seni, o vienos urėdijos - supainioti, turbūt techninė klaida.

Daugelis šalies urėdijų darbo rodiklių yra geri, tačiau jie pablogėjo, kai apžvalgos rengėjai priskaičiavo miško vertę. Nė vienoje Europos Sąjungos šalyje valstybės miško vertė valdytojų finansinėje apskaitoje neįskaitoma. Nes miško negalima lyginti su jokia kita veiklos rūšimi. Tarkim, iškasant žvyrą telkinio vertė mažėja, o gerai ūkininkaujant miške jo vertė tik didėja.

- Tačiau priekaištaujama, kad valstybė gauna mažai pelno iš savo kapitalo miškininkystės sektoriuje. Esą šis sektorius nekuria vertės.

A.Baranauskas.

- Yra priešingai. Mums patikėtas valstybės turtas - miškai pagausėjo, nes iškertame apie 85 proc. miškotvarkos numatyto ploto, o pasodiname daugiau negu iškertame. 2007 metais mūsų urėdijos miškų vertė buvo 8 mln. 790 tūkst., o šiemet - 12 mln. 596 tūkst. litų. Taigi didiname valstybinį turtą ir dar mokame už jį mokesčius - argi tai neefektyvus ūkininkavimas?

Z.Truskauskas.

- O visoje Lietuvoje nuo 2005 iki 2009 metų valstybinių miškų plotas, įveisiant naujus miškus, padidėjo 6,8 tūkst. ha, bendras tūris, racionaliai naudojant miško išteklius, išaugo 9,1 mln. kub. m, arba 455 mln. litų. Bendra valstybės turto vertė miškininkystės sektoriuje per tą laikotarpį padidėjo 622 mln. litų. Kasmet valstybės turtas didėja apie 150 mln. litų. Kuri dar įmonė taip kaupia turtą valstybei?

- Vis dėlto pavyzdžiu urėdijoms nurodomas privatus kapitalas. Kaip sakė premjeras, jis "įneštų geros savo patirties į turto valdymą".

A.Baranauskas.

- Ekspertams reiktų pasižiūrėti vietoje, kurie miškai geriau atkuriami ir prižiūrimi - valstybiniai ar privatūs. Jei valstybiniuose būtų ūkininkaujama kaip privačiuose, vietoj miškų greitai liktų tik plynės. Beje, būtų pravartu ir visuomenės pasiteirauti, kokių miškų ji nori - valstybinių ar privačių.

Z.Truskauskas.

- Štai mano kolega išvardijo, kiek Kretingos miškų urėdija moka valstybei mokesčių. Pabandykite sužinoti, kiek jų sumoka privačių miškų savininkų miškuose verslą sukančios privačios kompanijos? Šių duomenų niekas nekaupia ir neanalizuoja. Tai kaip galima kalbėti apie efektyvumą, jei net nežinomi rezultatai.

Skiriasi ir privačių bei valstybinių miškų darbuotojų atlyginimai. Buhalteriniuose dokumentuose nurodomi privačių miškų sektoriaus darbuotojų atlyginimai yra net 3 kartus mažesni negu urėdijose. Ar taip yra iš tiesų, o gal algos mokamos vokeliuose? Tad jeigu "Sodrai" nebereikia mokesčių, o Lietuvai miškų - privatizuokime juos...

Singapūre miškų ne daugiau

- Apžvalgoje patariama mūsų valstybės įmonėms profesionalaus ir efektyvaus turto valdymo pasimokyti iš Švedijos, Latvijos, Singapūro.

A.Baranauskas.

- Nėra prasmės gretinti Lietuvos miškininkystę su Švedijos. Dauguma šios miškų yra pramoniniai. O mūsiškiai - agrariniai, nemažai jų šlapi, tokiuose ūkininkauti sunkiau ir sąnaudos didesnės. Be to, skirtingai negu Švedijoje, nemažą Lietuvos girių sudaro saugomos teritorijos, kurioms prižiūrėti tenka išleisti daug lėšų, o kertama ten mažai. Į šią aplinkybę ekspertai neatsižvelgė.

Iš Latvijos miškininkų neseniai atimtas tarptautinis miško tvarkymo ir medienos sertifikatas (FSC). Lietuva jį turi. Manau, tai iškalbingas faktas.

Kai dėl Singapūro... Enciklopedijoje rašoma, jog ši šalis kadaise buvo apaugusi drėgnaisiais atogrąžų miškais, bet jie beveik iškirsti, dabar užima 5 proc. teritorijos. Lietuvoje miškų - 32,9 proc. teritorijos.

K.Jaskelevičius.

- Prieš penkiolika metų, spaudžiant Skandinavijos medienos perdirbimo kompanijoms, Latvijos valstybinių miškų sektoriuje medienos ruoša buvo atribota nuo miško atkūrimo, priežiūros ir apsaugos ir sutelkta vienoje įmonėje (panašiai kaip Švedijoje). Tuo tarpu Lietuvos valstybiniuose miškuose vis dar pavyksta išsaugoti kompleksinį principą. Miškų urėdijos atsako už visą savo administruojamą teritoriją, organizuoja miško ruošą, parduoda medieną, o gautas pajamas naudoja miškui atkurti, prižiūrėti ir saugoti bei moka mokesčius valstybei. Beje, patys latvių miškininkai pripažįsta kompleksinio ūkininkavimo pranašumą.

Z.Truskauskas.

- Urėdijos kasmet apie 190 mln. litų išleidžia privalomiesiems darbams - miškams tvarkyti, saugoti, prižiūrėti, keliams tiesti, poilsiavietėms įrengti. Jei miškininkai jų netvarkytų - kur žmonės ilsėtųsi? Tiems privalomiesiems darbams išleistus pinigus irgi reikėtų priskaičiuoti į turto grąžą.

Tad viską sudėjus paaiškėja, jog Lietuvos miškininkai ne mažiau ir ne blogiau dirba už kolegas švedus. Juk dabar jau daugelis urėdijų naudoja tą pačią techniką ir technologiją kaip skandinavai, o dirba net intensyviau negu jie - 4 pamainomis, o ten tik 2. Dirbame ne prasčiau, tik reikia skaičius teisingai sudėlioti.

Koks tikrasis tikslas?

- Tad koks šios apžvalgos tikslas? Kodėl ji taip sureikšminama? Juk pasipylė daug valdžios atstovų komentarų ta tema.

K.Jaskelevičius.

- Manau, pagrindinis šios apžvalgos tikslas yra pridengti tikrąjį tikslą. "Yra siekiama į tam tikrą kapitalo dalį įsileisti privataus kapitalo", - teigiama paskelbus apžvalgą. Kitaip tariant, ruošiamasi plačiam likusio valstybinio turto privatizavimui. Scenarijus toks: ištrimituojama, kaip neefektyviai valdomas valstybinis turtas, kokia menka jo grąža, ir ieškoma privačių donorų, kurie greičiausiai gyvena Skandinavijos šalyse. Šiuos donorus, žinoma, pirmiausia domins transportas, energetika, o labiausiai - valstybiniai miškai. Krinta į akis tai, kad privatizuoti ruošiamasi ne viešų konkursų būdu, kuris yra gana matomas, o platinant akcijas. Tai ypač gera maskuotė, nes akcijas galės įsigyti iš anksto pasirinktas pirkėjas.

Beje, šis scenarijus yra šį pavasarį nepavykusio valstybinių ir savivaldybių įmonių supaprastinto pertvarkymo į akcines bendroves tęsinys. Tuomet Ūkio ministerija jau buvo parengusi reikiamas įstatymų pataisas. Tačiau, pasipriešinus kai kuriems Seimo komitetams, to sumanymo buvo atsisakyta. Dabar vėl siekiama to paties tikslo - paversti valstybines įmones akcinėmis bendrovėmis ir dalį akcijų perleisti privačioms bendrovėms. Čia verta prisiminti ir Laisvosios rinkos instituto įžiebtą diskusiją dėl ūkinės paskirties miškų privatizavimo.

Grėsmė pirmiausia iškyla valstybiniams miškams. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad iniciatyvos privačiam kapitalui įsiterpti į valstybinių miškų valdymą ypač suaktyvėjo, kai švedų baldų koncernas IKEA įsitvirtino šalies medienos perdirbimo pramonėje, įsigydamas Kazlų Rūdoje veikiančią įmonę "Girių bizonas". Skandinavų kompanijoms užvaldžius Latvijos miškų sektorių, atėjo ir Lietuvos eilė.

Oficialiai įvardyta, kad apžvalgą rengė Ūkio ir Finansų ministerijos. Tačiau kai kurie apžvalgos rengėjai yra nuslėpti. Yra žinoma, kad miškininkystės sektoriaus apžvalgą rengė Baltijos šalių investicijų banko "Gild Bankers" analitikai. Kokiu pagrindu jie dalyvavo šiame darbe ir kas finansavo jų veiklą? Ir kodėl nuslėpta jų autorystė?

"Gild Bankers" - Skandinavijos kapitalo įmonė, nevykdanti aktyvios investicinės veiklos. Ji verčiasi investiciniu konsultavimu, aktyviai dalyvavo Lietuvos taupomojo banko, kitų bankų privatizavimo procesuose. Žodžiu, tipiška skandinavų kapitalo neformalių lobistų kontora, atstovaujanti jų interesams ir veikianti jų naudai. Štai iš kur tiek Švedijos miškininkystės modelio pozityvios patirties ir palyginimų.

Įdomus dar ir tas faktas, kad net oficialiai nepaskelbus valstybės turto naudojimo metinės apžvalgos informacija apie ją pasiekė britų dienraštį "The Economist", kuris itin nepalankiai atsiliepė apie Lietuvos valstybinius miškus. Estafetę nedelsiant perėmė vienas lietuviškas naujienų portalas. Kas valdo šiuos melagingos informacijos srautus? Ar tai nebus vėl tų pačių suinteresuotų ir tarpusavyje susijusių verslo interesų grupių veiklos rezultatas?

Kas gali paneigti, kad miškininkystės sektoriaus apžvalgoje neatstovaujama švedų baldų koncerno IKEA interesams? Po Skandinavijos bankų visagalybės ir neabejotinos jų įtakos Lietuvos bankui bei valdžios institucijoms tokie dalykai jau nestebina.

- Matyt, dabar reikėtų laukti valstybinių įmonių veiklos pagerėjimo, efektyvesnio turto naudojimo, didesnės grąžos?

K.Jaskelevičius.

- Šiuo požiūriu nesu optimistas. Viena, opių ekonominių problemų sprendimas kavalerijos atakų principu. Sukeliama daug sumaišties, paleidžiama propagandinė mašina, sudaromas aktyvios veiklos įspūdis, o rezultatas - nulinis.

Tereikia prisiminti ekonomikos skatinimo ir pastatų renovacijos kampanijas. Kalbų buvo daug, o rezultato jokio. Panašiai atsitiko su investicijų pritraukimu.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"