TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuva - neišnaudotos galimybės

2011 09 05 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvoje pastaruoju metu vieni džiaugiasi, kad krašto BVP auga šuoliais ir tuoj neva aplenksime Estiją, o kiti gąsdina, kad nusilpusią mūsų ekonomiką nušluos nauja krizės banga. Kokios problemos iš tiesų graužia Lietuvos ekonomiką ir kas dėl jų kaltas - krašto ūkio struktūra, valdžia ar kaimynai?

Margarita STARKEVIČIŪTĖ, ekonomistė, finansų ekspertė, buvusi Europos Parlamento narė (2004-2009 m.), interviu LŽ sakė, kad lietuviai dažnai jaučiasi nusivylę. Nors mūsų valstybė turėjo tokias pat starto galimybes kaip ir kitos šalys, 2004 metais kartu įstojusios į Europos Sąjungą (ES), bet dabar ji atsilieka.

- Neseniai paskelbti užsienio mokslininkų ekonominiai tyrimai įvertina dešimties valstybių, 2004 metais įstojusių į ES ir turėjusių vienodas starto galimybes, laimėjimus. Jų pasiekti rezultatai skirtingi: antai Estija - tik viena iš trijų Baltijos šalių pasiekė euro klubą, gaila, bet Lietuva su Latvija pagal ekonominius rodiklius dreifuoja ES šalių sąrašo gale.

Konkurencingumą pakerta energetika

- Kokios priežastys nulėmė Lietuvos nesėkmes - objektyvios ar subjektyvios?

- Yra dvi pagrindinės priežastys - struktūrinės ir vertybinės. Lietuvos ekonomikos struktūrinės problemos paveldėtos nuo seno. Ne paslaptis, kad pagrindinė problema yra energetika. Skaičiai tokie: energijos kainos privatiems Lietuvos energijos vartotojams nuo 2005-ųjų iki šių metų liepos padidėjo 84 proc., o atlyginimai per tą laikotarpį išaugo tik 26 procentais. ES per tą patį laikotarpį energijos kainos padidėjo vidutiniškai 32 procentais. Ekonomikai tai reiškia, kad žmonių vartojimas mažėja, nes sumokėtos už energiją lėšos išplaukia iš Lietuvos, o lėšų kitoms išlaidoms tiesiog neužtenka.

- Kam tai labiausiai atsiliepia?

- Daugiausia įtakos vidaus vartojimo mažėjimas turi smulkiajam verslui, kuris sukuria daugiausia darbo vietų. Todėl didėja nedarbas ir valstybė turi išleisti daugiau lėšų socialinėms išmokoms gaudama mažiau mokesčių į biudžetą.

Didžiosios įmonės dažnai turi dvišalius susitarimus su energijos pardavėjais, bet galima manyti, kad per minėtą laikotarpį šioms įmonėms energijos kaina taip pat padidėjo panašiai. Vadinasi, sumažėjo įmonių konkurencingumas. Pavyzdžiui, jeigu Lenkijos įmonė gamina tokią pačią produkciją kaip ir Lietuvos, tai lietuviška produkcija bus brangesnė dėl didelių išlaidų energijos ištekliams. Žinoma, vienos įmonės energetikos dalis gamybos sąnaudose yra mažesnė, kitos - didesnė, bet tai slegia visas krašto įmones. Taigi, kad galėtų parduoti savo prekes, kad būtų konkurencingos, įmonės turi taupyti kitas išlaidas. Ir jos taupo darbo užmokesčio sąskaita.

Tai yra viena iš priežasčių, kodėl bendras darbo užmokesčio lygis Lietuvoje yra mažesnis nei kitose ES šalyse, išskyrus Bulgariją ar Rumuniją. Tarp šalių, kurios kartu įstojo į ES, Lietuvoje yra mažiausi atlyginimai ir palyginti didžiausios gamybos sąnaudos, t. y. esame ne tokie konkurencingi.

Pertvarkymą stabdo skurdas

- Kokios yra galimybės mažinti įmonių sąnaudas ir didinti jų konkurencingumą - ką galima pakeisti?

- Žinoma, verslas darbo jėgos sąskaita gali toliau spausti ir taupyti. Bet ekonomikoje tai vadinama trumpalaikiais veiksniais - trumpam galima dar sumažinti algas, o kartu ir gamybos sąnaudas. Bet tada didėja emigracija - tai spaudžia verslą ir nulemia ilgalaikius procesus ekonomikoje. Energijos suvartojimas krašto ūkyje, palyginti su pažangiomis ES šalimis, vis dar didelis. Energetikos sektoriaus pertvarka užtruko, tai lemia tiek vidiniai politiniai dalykai, tiek geopolitiniai veiksniai. Energiją taupyti galima būtų sparčiau modernizuojant ūkį ir racionaliau naudojant išteklius - tai turėtų būti Vyriausybės ir savivaldybių taupymo programų pagrindinė priemonė. Sunku suprasti, kodėl gaudama tokią didelę pagalbą iš ES Lietuva nesugebėjo rimtai pertvarkyti viešojo sektoriaus šildymo sistemų, gatvių apšvietimo ir pan.

Norint pertvarkyti ūkį reikia ne tik pinigų, bet ir sumanumo. Tačiau intelekto plėtrą stabdo kita krašto bėda - nuskurdusios socialinės paslaugos, nes nedidelis darbo užmokestis nulemia ir vienas mažiausių ES biudžeto mokestines pajamas. Kuo žmogaus išsilavinimas ir socialinė būklė blogesnė, tuo jo kvalifikacija žemesnė. Jis negali gaminti aukštos kokybės produkcijos, tai atsiliepia ir jo šeimai, vaikams - tam tikri gyventojų sluoksniai tokiomis sąlygomis po truputį degraduoja. Tai pastebima Lietuvoje. Todėl iš kultūringos, inteligentiškos šalies Lietuva gali tapti... kitokia. Ji gali prarasti savo pranašumą, kuris visada gelbėjo, - nebegalėsime pasigirti, kad neturime iškasenų, bet mums netrūksta išsilavinusios, kvalifikuotos darbo jėgos. Lietuva tai jau praranda - skurdo būklės rodikliai nepateisinamai blogi.

Be kelio į ateitį

- Antras Lietuvos ūkio sektorius, kuris yra didelė paveldėta problema ir jį reikia nedelsiant pertvarkyti, - tai transportas. Per dvidešimt metų Lietuva, gaudama didelę ES pagalbą, nesugebėjo nei kelio, nei geležinkelio, jungiančio su Europa, sutvarkyti. Kitų šalių kelionių maršrutuose net nematyti, kad į Lietuvą galima atvažiuoti traukiniu. Tai rodo, kad mūsų valstybė net neįsijungia į Europos informacines sistemas. Negana to, neturime ir nacionalinių oro linijų. Mat Lietuvos susisiekimo ministerija labai orientuota į Klaipėdos uostą, kitoms sritims jos dėmesio tiesiog nebelieka. Be to, yra energingi automobilių vežėjai, kurių ekonominių interesų spaudimas yra didelis. Tačiau verslo grupėms, kurios stumia savo interesus, reikia suprasti, kad tą milijoną, kurį jie šiandien laimės, praras visas kraštas - ateityje jų vaikai gyvens visai kitokioje šalyje - atsilikusioje Europos provincijoje. Verslas turi pradėti galvoti plačiau.

- Kokia nauda verslininkui stengtis ne dėl savo naudos dabar, o dėl kažkelintos kartos ateities?

- Tai iš tiesų yra materialinė nauda šiandien. Paprastas pavyzdys: jeigu jūsų įmonė yra klestinčioje ir pirmaujančioje valstybėje, ji verta daugiau. Jai lengviau gauti kreditą, jis kainuoja pigiau ir t. t. Kad Lietuva būtų konkurencinga, jai reikia daugialypių ryšių - kad būtų įvairus susisiekimas su ja, kad kuo daugiau žmonių čia atvažiuotų, jos vardą žinotų - tai ir yra pinigai. Mažai, atvirai ekonomikai reikia lankstumo.

Išsprūdusi iš bendros gamybos grandinės

- Kokios kitos Lietuvos nesėkmių priežastys?

- Lietuva nebėra darbininkiškas kraštas, kokia buvo anksčiau - senos sovietinės įmonės dingo ir gamybos labai sumažėjo, verslas atsisuko į paslaugas. Tai yra ekonomikos pertvarkos ženklas. Bet blogai yra tai, kad paslaugos labai dažnai susijusios su importu, o ne, pavyzdžiui, su verslo paslaugų teikimu. Tad kai tik prasideda sudėtingesni laikai, pinigų trūkumas - sumažėja vartotojų ir labai daug paslaugų verslo lieka be darbo, ypač smulkiojo verslo.

Sprendžiant šią struktūrinę problemą reikia perorientuoti dalį smulkiojo verslo į verslo aptarnavimo ar smulkiosios gamybos veiklą.

Būtina privilioti į Lietuvą kitų šalių gamybinių įmonių, kad galėtume įsijungti į europinę gamybos grandinę. Pavyzdžiui, Čekija, Slovakija ir Slovėnija yra toje bendroje gamybos grandinėje. O Lietuvos problema yra kaimynai. Mat dažniausiai valstybes į bendrą grandinę įtraukia gretimos rinkos. Bet skandinavai, kurie yra arčiausiai, didelę gamybos dalį, ypač aukštųjų technologijų gamybą, perkėlė į Aziją. Dėl to Lietuva geografiškai atsidūrė lyg ir skylėje. Todėl turi būti tikslingai siekiama per kitas šalis patekti į Europos gamybos grandinę. Žinoma, dalis įmonių turi su ja jungtis - gauna gamybos užsakymų iš šios grandinės, tačiau tai tik vienetai. Ši sritis yra didelis veiklos baras Vyriausybei ir atstovams Briuselyje, nes tokios iniciatyvos padėtų stabilizuoti ES vidaus rinką, padaryti ją atsparesnę išorės smūgiams.

Išklibęs vertybių pamatas

- Kokios priežastys lėmė, kad Lietuva iki šiol neturi integracijos minėtose srityse, kurios buvo, yra ir bus svarbios?

- Tai kita fundamentali Lietuvos problemų grupė - šalies vertybės. Nėra ekonomisto, kuris nesutiktų, kad daug ką lemia nuostatos, kuriomis remdamiesi dirba valstybės institucijos ir valdymo aparatas, bei šių darbo kultūra. Daug reiškia tai, kaip šalyje užtikrinamos ekonominės teisės, kam teikiami prioritetai - valstybės ar tam tikrų verslo grupių interesams. Žmogus nekurs naujos įmonės ir jo įmonė neklestės, jeigu su juo bus nesiskaitoma, nepaisoma jo nuomonės, jis bus nuolat kontroliuojamas, nebus užtikrinamos jo ekonominės teisės ir netgi nuolat bus pažeidinėjamos.

- Dabar daug analizuojama, kodėl tik Baltijos valstybės sugebėjo realiai pasiekti didesnę pažangą tarp visų buvusios Sovietų Sąjungos šalių. Kas mums teikė jėgų?

- Pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės metų patirtis buvo visų sutarimas - visi norėjo nepriklausomybės. Visi sutiko dėl tikslo pakentėti, mokėti tą kainą, kurios reikėjo. Dabar Lietuvoje jau yra didelė priešprieša tarp verslininkų ir kitų gyventojų, priešprieša tarp valdžios ir verslininkų, yra kažkokie neaiškūs užkulisiniai susitarimai. Pasirašytas Nacionalinis susitarimas ir gausybė strategijų tėra popierinis formalumas.

Kadangi ekonominės Lietuvos problemos yra labai gilios, struktūrinės, negalima nieko padaryti be nuolatinių darbinių susitikimų su verslo atstovais. Kitų šalių vadovai nuolat susitinka su savo krašto pirmaujančiais verslo atstovais ir aptaria bendrą padėtį, ieško problemų sprendimo. Lietuvoje to negirdėti. Tiesa, gal Lietuvos vadovai tai daro slapčia.

Vienas iškilus Lietuvos žmogus neseniai pasakė, kad dabartinis nuasmenintas Lietuvos veidas - tėra fasadas. Fasadinė kultūra buvo sovietų laikais - tada visi turėjo vaidinti ne tą, kuo yra, nes buvo grėsmė būti ištremtam į Sibirą arba pakliūti į kalėjimą. Mano klausimas valdantiesiems: kodėl jūs drąsūs tik virtuvėje ir užkulisyje? Ko slepiatės už to netikro fasado? Ko bijote šiandien? Kur jus veš? Juk toliau nei į Pakruojį nenuveš... Bet tas valdančiųjų bebalsis fasadas yra labai blogas pavyzdys jaunimui ir nelabai šaunus Lietuvos veidas pasaulyje - dėl to gėda. Atvirus politinius debatus, aštrias diskusijas apie šalies vertybes pakeitė drabstymasis purvais, intrigos ir šmeižtas.

Lietuvos geopolitinė padėtis visada buvo sudėtinga, intelektualinis potencialas nėra labai didelis - esame maža tauta. Tokios mažos tautos savo intelektualus brangina. O ką darome mes? Lietuvoje neatsirado vietos ir noro paremti Arvydo Juozaičio, kuris kūrė Sąjūdį, iniciatyvas. Kiti šviesūs žmonės, kūrę Lietuvą, dabar yra išstumiami iš jos. Ne valdininkija turi sakyti, ką daryti Lietuvai, - valstybė turi žengti šalies šviesuomenės idėjų nubrėžtu keliu. Joks patriotinis auklėjimas padėties neišgelbės, jei jaunimas matys, kaip sunaikinami tie žmonės, kurie daug padarė dėl Lietuvos.

- Iš ko dabar mokosi jaunoji karta?

- Ta Lietuvos karta, kuriai dabar yra per 50 metų, kuriai ir aš priklausau, po nepriklausomybės atgavimo daug ką padarė krašte nuo nulio. Mes dar turėjome anos Lietuvos, prieš okupaciją, įdiegtas vertybes ir patirtį gyventi sudėtingoje geopolitinėje aplinkoje - mums ją perdavė tėvai ir mokytojai. Dabar į valdžią ateina nauja karta, kuri yra patriotiškai nusiteikusi, turi modernų išsilavinimą, bet nėra apsisprendusi vertybių požiūriu. Pastarųjų mėnesių įvykiai rodo, kad pirmieji naujos kartos veiklos blynai prisvilę. Todėl jiems patiems reikia daug skaityti istoriją, taip pat ir 40-ųjų metų, ir iš jos klaidų pasimokyti.

Pagrindinė Lietuvos klaida, kodėl vis prarasdavome nepriklausomybę, yra tai, kad mes per lengvai atsisakome vertybinių nuostatų ir leidžiamės sukiršinami bei paperkami. Mus visais laikais kas nors sukiršindavo: vienam - sprigtą, kitam - sprigtą, po litą į kišenę ir mes jau tarpusavyje mušamės. Tai vyksta ir dabar. O pavydas ir rietenos trukdo eiti į priekį. Nėra kito būdo nei ekonomikoje, nei gyvenime kažko pasiekti - reikia nebijoti išsakyti savo nuomonę, gerbti skirtingus požiūrius, kalbėtis ir susitarti. Verta pagalvoti, kodėl Lietuvos himno paskutinė eilutė yra "...vienybė težydi".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"