TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuva nekontroliuoja ES reikalavimų neatitinkančių trąšų prekybos

2016 07 07 6:00
Į Lietuvą kaip į sąvartyną gali būti vežamos ne tik ES, bet ir Rytų valstybėse pagamintos nekokybiškos ar brokuotos trąšos. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Nekokybiškų trąšų įsigiję Lietuvos ūkininkai gali ne tik išauginti mažesnį, negu tikėjosi, derlių, bet ir užteršti pasėlius. Tokiomis trąšomis užnuodytoje žemėje išaugintuose produktuose, kurie patenka ant vartotojų stalo, gali likti žmonių sveikatai pavojingų elementų.

Lietuva ir Malta yra vienintelės Europos Sąjungos (ES) valstybės, kuriose nėra reguliuojama rinkai tiekiamų trąšų kokybė. Lietuvos – žemės ūkio krašto – ūkininkai, suabejoję įsigytų trąšų kokybe, jas galėtų ištirti nebent savo lėšomis kurioje nors laboratorijoje.

Tačiau, ūkininkas, net ir gavęs tyrimų rezultatus, neturėtų kam pasiskųsti. Trąšų tyrimai, jų kokybė, atsakomybė už ES reikalavimų neatitinkančių trąšų arba ne „EB trąšų“ (kaip jas apibrėžia EB reglamentas Nr. 2003/2003) įvežimą ir prekybą Lietuvoje nereglamentuojama jokiais teisės aktais.

Įtariama, kad dėl tokios netvarkos į Lietuvą kaip į sąvartyną gali būti vežamos ne tik ES, bet ir Rytų valstybėse pagamintos nekokybiškos ar brokuotos trąšos.

Nesivadovauja ES reglamentu

ES naudojamų trąšų kokybę reglamentuoja 2003 metų spalio 13 dieną įsigaliojęs Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2003/2003 dėl trąšų (ES reglamentas). Nuo tada visos trąšos, kurios atitinka šio reglamento reikalavimus, gali būti laisvai tiekiamos visoje ES erdvėje. Šio reglamento neatitinkančių trąšų gamybos, tiekimo ir naudojimo reikalavimus savarankiškai nustato pačios ES valstybės narės. Kadangi Lietuvoje reikalavimų ne „EB trąšoms“ nėra, kaip trąšą pardavinėti galima beveik bet ką.

Lietuvoje susiklostė keista padėtis, nes ES reglamento atitinkančioms trąšoms taikomi kokybės reikalavimai, o šio reglamento neatitinkantiems produktams – ne. Jomis galima laisvai prekiauti, jų kokybės valstybė nekontroliuoja ir už pažeidimus nebaudžia.

Mat 2013 metų gegužės Lietuvoje įsigaliojusį Tiekiamų rinkai trąšų įstatymą 2014 metų birželį Seimas atšaukė kaip neatitinkantį ES reikalavimų. Tačiau iš esmės įstatymas net nebuvo įsigaliojęs, nes nustatytas pereinamas laikotarpis ir kai kurios įstatymo nuostatos turėjo būti įtvirtintos Vyriausybės nutarimais, todėl realiai nekokybiškų trąšų srautas niekada nebuvo sustabdytas.

Kai kurie rinkos dalyviai teigia, kad Lietuvoje išparduodamos nekokybiškos, deklaruotų parametrų neatitinkančios trąšos, kurias pernelyg rizikinga vežti į kitas valstybes. Kadangi į Lietuvą labiau apsimoka vežti ne kaip ES reglamentą atitinkančias, o kaip kitas (Lietuvoje niekaip nereglamentuojamas) trąšas, nes bandant jas realizuoti kitose ES valstybėse gresia griežtos sankcijos.

Kiek tokių trąšų cirkuliuoja Lietuvoje, duomenų neturi nei verslas, nei valstybės institucijos. Tačiau verslininkai teigia, kad yra gavę pasiūlymų iš Rusijos gamintojų įsigyti brokuotų, ES reikalavimų neatitinkančių trąšų. Pasak jų, kai nėra šių trąšų kokybei keliamų reikalavimų, joms patekti į Lietuvą sudarytos idealios sąlygos. Nekokybiškos trąšos nebūtinai gaminamos trečiosiose šalyse. ES šalyse taip pat gali būti pagamintos brokuotos trąšos. Tokios nekokybiškos prekės greičiausiai atsidurs Lietuvoje, kur jos netikrinamos ir nekontroliuojamos.

Tuo metu Latvijoje, Lenkijoje, Jungtinėje Karalystėje ar bet kurioje ES valstybėje, išskyrus Lietuvą ir Maltą, pardavinėjamos trąšos atitinka „EB trąšų“ reikalavimus, o atsakingos valstybės institucijos tikrina ne tik produkto ženklinimą ir pateikiamus dokumentus, bet ir produkto kokybę. Pavyzdžiui, trąšų sudėtį, priemaišų kiekį, atsparumą detonavimui ir kitus rodiklius.

Jonavos azoto trąšų gamintojos AB „Achema“ Laboratorinės kontrolės centro viršininkas dr. Marius Brazlauskas teigė, kad Lietuvoje, jeigu būtų nuspręsta, tokią patikrą kompetentingiausiai galėtų vykdyti Valstybinė augalų apsaugos tarnyba. „Ji turėtų galimybę tikrinti prie sienos patį produktą, o ne tik parduotuvės lentynoje pažiūrėti, ar tinkamos etiketės, – pažymėjo jis. – Dabar yra visos galimybės į Lietuvą atvežti ir čia pardavinėti brokuotas trąšas, kurių kitos šalys net neleistų importuoti (apie pardavimą net kalbos negali būti), nes tai grėstų baudomis ar net viso įvežto produkto utilizavimu pardavėjo sąskaita.“

Pasak M. Brazlausko, ES reglamento neatitinkančios trąšos gali būti užterštos įvairiomis priemaišomis, pavyzdžiui, sunkiaisiais metalais (teko girdėti gandų, jog kai kurie gamintojai kaip žaliavą trąšų gamybai naudoja panaudotą švininių akumuliatorių elektrolitą), ar veikliosios medžiagos kiekis neatitikti deklaruojamų verčių.

Pavyzdžiui, turėtų būti 30 proc. azoto, o jeigu jose yra ne 30 proc., o 25 proc. ar jose yra sveikatai kenksmingų priemaišų, niekas Lietuvos sąlygomis to nenustatys. Kitoje šalyje tokios trąšos iš karto būtų išimtos iš apyvartos, o jų tiekėjas nubaustas“, – svarstė pašnekovas.

Nekokybiškomis trąšomis patrešęs žemę ūkininkas ne tik nesulauks norimo derliaus, bet ir, pavyzdžiui, jeigu trąšos užterštos švinu, švinas pateks į išaugintą daržovę, o kartu ir į pirkėjo skrandį. Ūkininkas, net jeigu įtaria, kad įsigijo nekokybiškas trąšas, neturi kur pasiskųsti.

Daugiausia nekokybiškų trąšų į Lietuvą gali patekti iš trečiųjų šalių, nes ES gamybos procesas yra prižiūrimas.

Klaidinami vartotojai

Kėdainių fosforo trąšų gamintojos AB „Lifosa“ Standartizacijos skyriaus viršininkė Zita Šakalienė „Lietuvos žinioms“ sakė, kad 2013 metų gegužės mėnesį įsigaliojęs Tiekiamų rinkai trąšų įstatymas ir įvežamų į Lietuvą iš ne ES šalių trąšų registravimas, „Lifosos“ kaip gamintojo nuomone, būtų tinkamiausia priemonė nepatekti ES reikalavimų neatitinkančioms trąšoms.

„Nors šis įstatymas buvo atšauktas, ES teisinis reglamentavimas nedraudžia įsivesti griežtesnius reikalavimus savo teritorijose valstybėms narėms. Šis įstatymas būtų reglamentavęs tik ne ES valstybių gamintojų produkcijos reikalavimus, o „EB trąšoms“ ir toliau galiotų laisvas judėjimas ES teritorijoje“, – dėstė ji.

Pasak Z. Šakalienės, Lietuvos trąšų gamintojams tokie įvežami trąšų produktai sudaro nemažą konkurenciją, ir tai lemia kelios priežastys. „Jiems nėra kokybės kontrolės garantijos, deklaruojami rodikliai ne visuomet atitinka „EB trąšų“ reglamente nurodytus minimalius deklaravimui kiekius, ant etikečių pateikiami ir antrinių maistinių medžiagų kiekiai, kurių mes, „EB trąšų“ gamintojai, negalime nurodyti, nes yra reglamentuojami minimalūs kiekiai, kuriuos galima deklaruoti. Taip pat yra klaidinami vartotojai“, – pažymėjo ji.

Prižiūrėti, kad į rinką nepatektų nekokybiškos, ES reikalavimų neatitinkančios trąšos, „Lifosos“ nuomone, turėtų Ūkio ministerija. „Šiai ministerijai pavaldūs departamentai ar tarnybos turėtų prisiimti trąšų kontrolės ir patikros funkciją, labiau prižiūrėti rinkoje cirkuliuojančių trąšų ir tręšiamųjų produktų kokybės deklaravimo ir ženklinimo reikalavimus“, – aiškino Z. Šakalienė.

Informacijos nerenka

Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Augalininkystės skyriaus vedėjas Vidmantas Ašmonas „Lietuvos žinioms“ teigė, jog Žemės ūkio ministerija neturi konkrečios informacijos apie tai, kad į Lietuvos rinką patenka nekokybiškos trąšos iš trečiųjų šalių. „Žemės ūkio ministerija informacija apie nekokybiškas trąšas nedisponuoja ir žemės ūkio veiklos subjektų nusiskundimų dėl nekokybiškų trąšų nėra gavusi“, – tvirtino jis.

V. Ašmonas pabrėžė, kad ne maisto produktų rinkos priežiūrą pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintas nuostatas koordinuoja Ūkio ministerija, o įgyvendinti ne maisto gaminių ir paslaugų rinkos priežiūros srities politiką turėtų Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos. Ši įstaiga nuo sausio 1 dienos prijungta prie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT).

Pasak jo, žemės ūkio ministras 2015 metų gegužės 6 dieną pasirašė įsakymą „Dėl Trąšų saugojimo, naudojimo ir jų apskaitos kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“. Juo trąšų saugojimo, naudojimo ir apskaitos kontrolę pavesta atlikti Valstybinei augalininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Tačiau po svarstymo Seimo Kaimo reikalų komitete įsakymo įsigaliojimas atidėtas iki 2017 metų gegužės 1 dienos.

Šiuo metu esą rengiamas kitas žemės ūkio ministro įsakymo projektas, kuriuo bus siekiama nustatyti Lietuvos rinkai tiekiamų tręšiamųjų produktų kokybės reikalavimus ir tręšiamųjų produktų įtraukimo į Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų tręšiamųjų produktų identifikavimo sąrašą tvarką.

Naujas reglamentas – tik 2018 metais

Ūkio ministerija informavo „Lietuvos žinias“, kad siekdami užtikrinti visuomenės saugą 2003 metais Europos Sąjungos Parlamentas ir Taryba suderinusi su šalimis narėmis priėmė trąšų reglamentą. Šis reglamentas taikomas produktams, kurie teikiami rinkai kaip trąšos, pavadintos „EB trąšomis“.

„Reglamente nurodyti reikalavimai, kurių gamintojas turi laikytis, norėdamas tiekti rinkai trąšas. „EB trąšos“ turi pasižymėti tam tikromis techninėmis charakteristikomis, kurias apibrėžia privalomosios nuostatos. Šios nuostatos, daugiau susijusios su trąšų sudėtimi ir tipų apibrėžimu, šių tipų pavadinimu, identifikavimu ir pakavimu, valstybėse narėse. Tai reiškia, kad gamintojas iš trečiųjų šalių, norėdamas tiekti trąšas į ES šalis privalo laikytis reglamente nustatytų reikalavimų“, – sakė Ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento Pramonės politikos skyriaus vedėjas Vaidas Gricius.

Šiuo metu, pasak jo, Europos Taryba svarsto naują trąšų reglamentą, kuris galbūt leis trąšų kokybę reglamentuoti nacionaliniu lygiu, tačiau šios trąšos galės būti teikiamos tik šalies vidaus rinkai ir negalės būti ženklinamos CE ženklu. Minėtu ženklu galės būti ženklinamos tik tos trąšos, kurios atitiks naujo trąšų reglamento nuostatas. „Lietuvos žinių“ duomenimis, naujasis reglamentas galėtų būti priimtas ne ankščiau kaip 2018 metais.

Ūkio ministerija mano, kad siekiant apsaugoti Lietuvos rinką nuo nekokybiškų trąšų turi būti vykdoma griežtesnė trąšų kontrolė nustatant griežtesnius įvežamų trąšų kokybės reikalavimus.

Tikrina tik etiketes

VVTAT direktoriaus pavaduotojas Taurintas Rudys „Lietuvos žinioms“ teigė, kad nuo 2013 metų gegužės, kai buvo priimtas Tiekiamų rinkai trąšų įstatymas ir kai 2014 metų birželį Seimas jį atšaukė, vartotojų skundų dėl trąšų kokybės Valstybinėje ne maisto produktų inspekcijoje nebuvo gauta.

Pasak jo, tuometė Valstybinė ne maisto produktų inspekcija savo iniciatyva tyrė trąšų iš trečiųjų šalių ženklinimą, bet ne trąšų turinį. „Iš viso buvo atlikti 58 patikrinimai, iš jų 16 atvejų nustatyti ženklinimo pažeidimai (pavyzdžiui, nenurodyta produkto paskirtis, gamintojas, laikymo sąlygos, pagamino data ir pan.). Laboratoriniai tyrimai tuo laikotarpiu nebuvo atliekami“, – teigė T. Rudys.

Pasak jo, tiekėjams buvo taikomos nuobaudos, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai bei skirtos administracinės nuobaudos.

Į „Lietuvos žinių“ klausimą, kur šiuo metu turėtų kreiptis ūkininkai, jeigu įtaria, kad įsigijo nekokybiškas trąšas, T. Rudys atsakė: „Ūkininkai, kurie vykdo ūkinę veiklą, dėl nekokybiškų trąšų pirmiausia turėtų kreiptis į pardavėją, o nepavykus ginčo išspręst taikiai – kreiptis į teismą.“

Jis taip pat pažymėjo, kad VVTAT vykdo rinkos priežiūrą ne maisto produktų srityje, todėl gavusi informaciją apie reikalavimų neatitinkančias trąšas nedelsdama atliktų patikrinimą.

Statistikos departamento duomenimis, 2015 metais trąšos buvo įvežamos iš šių trečiųjų šalių: Baltarusijos, Rusijos, Gruzijos, Ukrainos, Kinijos. Daugiausia – iš Baltarusijos ir Rusijos. Pagal įvežamų trąšų nurodytą statistinę vertę pigiausios buvo iš Baltarusijos įvežtos trąšos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"