TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuva nesulaukia "plyno lauko" investicijų

2012 07 09 8:25

Ekonomistai neabejoja, kad tarptautinių kompanijų investicijos Lietuvoje pagerina jos įvaizdį kitų užsieniečių akyse. Nors užsienio kapitalas ne visada teikia Lietuvai apčiuopiamą materialinę naudą ir net pakenkia lietuviškoms įmonėms.

2012 metų pirmąjį ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje sudarė 1,2 mlrd. litų (4,6 proc. BVP) ir, palyginti su 2011 metų ketvirtuoju ketvirčiu, padidėjo 891,7 mln. litų, arba daugiau kaip 4 kartus, o, palyginti su 2011 metų pirmuoju ketvirčiu, - 654,6 mln. litų, arba daugiau kaip 2 kartus.

Beveik du trečdaliai šių tiesioginių užsienio investicijų srauto yra reinvestuotas užsienio įmonių pelnas. Sparčiai augusios reinvesticijos atspindi gerus įmonių rezultatus - pelno augimą 2011 metais.

"Tai, kad užsienio įmonės Lietuvoje palieka čia uždirbtą kapitalą, yra teigiama tendencija ir rodo, jog jos pasitiki mūsų šalyje veikiančių įmonių konkurencingumu bei rinkos perspektyvomis", - LŽ teigė užsienio investuotojų valdomo banko "Swedbank" ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Kita vertus, jo teigimu, pirmąjį šių metų ketvirtį akcinio kapitalo pritraukta tik 112,3 mln. litų, mažiau nei 2011 metų pirmąjį ketvirtį, kai jo srautas sudarė 163 mln. litų. "Tai rodo, kad Lietuvai vis dar sunku sulaukti "plyno lauko" investicijų, kai užsienio kapitalas pradeda vykdyti naują veiklą, sukuria naujų darbo vietų", - nurodė ekonomistas.

Gąsdina politikų pareiškimai

N.Mačiulis teigia, kad pagal sukauptų investicijų ir BVP santykį Lietuva yra paskutinė ne tik tarp Baltijos valstybių, bet ir tarp visų Vidurio ir Rytų Europos šalių, kartu su Lietuva 2004 metais įstojusių į ES. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje vienam gyventojui tenka 13 442 litai sukauptų TUI, Latvijoje - 15 797 litai, o Estijoje - 34 431 litas.

"Deja, Lietuva iki 2010 metų niekada nevykdė kryptingos užsienio investuotojų paieškos, nepristatė jiems savo pranašumų. Buvo tikimasi, kad investuotojai patys pastebės kažkokias tariamas ar tikras Lietuvos rinkos teikiamas galimybes, - sakė "Swedbanko" vyriausiasis ekonomistas.

Pasak jo, Lietuva yra maža rinka, jos darbo jėgos kaina ir kompetencijos nedaug skiriasi nuo kitų regiono šalių, todėl esą svarbūs tampa kiti veiksniai - verslo reguliavimas, biurokratinė našta, korupcijos lygis, mokesčių ir politinės aplinkos stabilumas.

"Be abejo, labai svarbu, kaip valstybė prisistato, ar deklaruoja atvirumą ir draugiškumą užsienio investicijoms. Jei yra bent koks priešiškumas užsienio kapitalui, įmonės daug atsargiau žiūrės į galimybes tokioje šalyje. Lietuvos politikai dažnai dėl populistinių tikslų pamina ekonominius argumentus ir pabaido investuotojus. Kaip pavyzdį galima paminėti vis pasikartojantį siūlymą reguliuoti prekybos antkainius. O vėliau piktinamasi, kad Lietuvos mažmeninėje rinkoje yra nepakankama konkurencija, ir tikimasi, kad čia pradės veiklą plėtoti užsienio prekybos tinklai. Tačiau šaliai, kuri planuoja taikyti planinės ekonomikos priemones, prasilenkiančias su laisvosios rinkos praktika, naivu tikėtis užsienio investicijų", - teigė N.Mačiulis.

Estai reformas vykdė anksčiau

Ekonomistas Gitanas Nausėda, dirbantis kitame užsienio investuotojų valdomame banke, nurodo, jog estai pagal tiesiogines investicijas lietuvius lenkė visus nepriklausomybės metus, nes visada pirmavo įgyvendindami ūkio reformas. Anot jo, pagal TUI dydį vienam gyventojui Lietuva nuo Estijos atsiliko dar "laukinės rinkos" ir valstybės turto privatizavimo 1992-1999 metais laikotarpiu bei vėliau. Nors ir labai stengėmės, mums jau nebepavyko prie jos priartėti.

"Viena vertus, TUI pristabdė pasirinktas čekinės privatizacijos ir "liaudies kapitalizmo" kelias, sutrupinęs nuosavybę į smulkiausias daleles. Antra vertus, palyginti su Estija, Lietuva, įgyvendindama esmines ūkio reformas (kainų, pinigų sistemos, bankų, viešųjų finansų ir mokesčių), vėlavo bent 2-3 metus", - aiškino G.Nausėda. Jo nuomone, TUI kažkuo primena turizmą: pirmtakai susipažįsta su šalimi, jos specifinėmis sąlygomis ir patrauklumu, o vėliau plečia savo verslą ir kviečia partnerius - lyg vyniotųsi siūlų kamuolys. Estija esą puikiai išnaudojo šį TUI bruožą, kurdama inovatyvios ir toliausiai pažengusios Vidurio ir Rytų Europos šalies įvaizdį.

Neatskleidžia, kiek sumoka mokesčių

Bet mūsų šalies verslininkai ir politikai kartais viešai abejoja, ar, pavyzdžiui, banko "Barclays" atėjimas į Lietuvą pateisino lūkesčius, mat iš Lietuvos valdžios jis gavo milijonus litų "įkurtuvėms", iš krašto įmonių britų bankas susirinko geriausius specialistus, o garsaus vardo įtaka šalies įvaizdžiui esą sunkiai išmatuojama.

Kokią materialinę naudą kai kurie investuotojai duoda Lietuvos biudžetui, ne visada galima suskaičiuoti. Antai nuo 2010 metų Vilniuje veikiančio britų banko "Barclays" padalinys slepia, kiek mūsų valstybei sumoka mokesčių. Šių metų pradžioje Seimo Ekonomikos komiteto nariams, panorusiems sužinoti "Barclays" darbuotojų įmokų į "Sodrą" dydį, tokios informacijos gauti nepavyko. Esą galimybė neviešinti indėlio į Lietuvos biudžetą numatyta Vyriausybės ir "Barclays" susitarime dėl investicijų.

Naujienų agentūros BNS duomenimis, pagal 2009 metų spalį pasirašytą sutartį kompanija "Barclays" IT centrui Vilniuje kurti turėjo gauti iki 1,75 mln. eurų (6,042 mln. litų) paramą. Vyriausybė už kiekvieną 2010 ir 2011 metais įdarbintą žmogų kompanijai "Barclays Technology Centre" turėjo sumokėti po 3,5 tūkst. eurų (12,085 tūkst. litų) kasmet.

Ekonomistas G.Nausėda iš dalies sutinka, kad dabartinės valdžios valdymo metu į Lietuvą atėjusios garsiosios "Barclays", "Western Union" kompanijos, IBM tyrimų centras ir kiti investuotojai nedavė Lietuvai apčiuopiamos finansinės naudos.

"Taip, teisūs yra tie, kurie tvirtina, jog šios investicijos yra veikiau kokybė, o ne kiekybė, tai yra šimtai milijonų litų, tačiau čia vertėtų prisiminti minėtąjį "sugauto siūlo galo" vyniojimo efektą", - besąlygiška investicijų nauda neabejoja vieno skandinavų Lietuvoje valdomo - SEB banko ekonomistas.

Panašios nuomonės ir kito skandinavų banko "Swedbank" atstovas N.Mačiulis. Jis tikina, kad garsių įmonių vardų atsiradimas Lietuvoje yra svarbus ne tik dėl darbo vietų kūrimo ir mokesčių mokėjimo - juolab kad darbo vietos kuriamos kvalifikuotiems specialistams, kuriems nedarbo problema nėra labai opi.

"Tokių investicijų pritraukimas turi didelę netiesioginę naudą - jos parodo, kad didelės tarptautinės kompanijos čia gali sėkmingai vykdyti veiklą ir pagerina Lietuvos įvaizdį kitų užsienio investuotojų akyse", - teigia jis.

N.Mačiulis neabejoja ir užsienio investicijų nauda: "Galima įsivaizduoti situaciją, kai įmonės čia veiklą vykdo laisvosiose ekonomikos zonose, nemoka mokesčių, teršia aplinką, o pagamintą produkciją eksportuoja į užsienį. Tačiau tai labiau išimtis, o ne taisyklė. TUI paprastai atneša ne tik kapitalą, bet ir patirtį bei žinojimą, kaip efektyviai kurti pridėtinę vertę."

Indėlis indėliui nelygu

Bet Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas mano, jog užsienio investicijų pritraukimą į Lietuvą ne visada galima laikyti besąlygišku gėriu.

"Užsienio investicijas reikėtų vertinti dvejopai. Buvo laikas, kai mums labai reikėjo investicijų į bankinį sektorių. Nors buvo bandymų pritraukti ir vokiečių bankus, dėl nežinomų priežasčių dabar čia dominuoja skandinavų bankų kapitalas. Ilgą laiką tai buvo labai pozityvu, nes užtikrino verslo finansavimą. Tą patį galėjo padaryti ir nacionalinis verslas, bet jis neturėjo pinigų. Tačiau kitose srityse mūsų verslas išveža pinigus. Žinome, kad vienas didelis mažmeninės prekybos tinklas investuoja Lenkijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje. Sakoma, kad tai paskatins lietuviškų prekių eksportą, bet aš tuo labai abejoju", - svarstė pašnekovas.

D.Arlauskas mano, kad Lietuvai reikia arba užsienio pinigų, arba  technologijų. Tačiau jam nepriimtina, kad mūsų valstybė pati "perka" garsius prekės ženklus - moka jiems už investicijas čia.

"Kokia nauda iš to Lietuvos ekonomikai? Esą garsus ženklas suteikia šaliai prestižą, rodo, kad ji moderni. O tai, kad esame Europos Sąjungos ir NATO narė, argi rodo, kad esame trečiarūšė šalis? Tai didžiausias rodiklis, kad esame moderni valstybė", - kalbėjo jis.

D.Arlauskas pasisako už tokias investicijas, kurios sukuria darbo vietas. "Bet ne tokias, kaip "Barclays", kuris susiurbė geriausius specialistus iš kitų įmonių, o Vyriausybė jam dar už tai sumoka. Man labiau patiktų, jeigu Lietuvoje, pavyzdžiui, gamyklą pastatytų JAV kompanija "General Motors" - duotų darbo tūkstančiui smulkių tiekėjų ar gamyklėlių, gaminančių laidus ar surenkančių detales. Visame pasaulyje smulkusis verslas dirba didžiųjų šešėlyje, jį aptarnauja. Tai labai gerai parodo Japonijos pavyzdys", - teigė D.Arlauskas.

Tai, kad kai kurioms įmonėms pagal investicijų sutartis leidžiama neskelbti, kiek jos sumoka mokesčių valstybei, D.Arlausko nuomone, rodo mūsų valdiškų derybininkų neprofesionalumą ir minkštakūniškumą. "Nesąmonė, kai sutartis su valdžia leidžia slėpti, kiek investuotojas sumokėjo valstybei mokesčių. Derybininkams, pasirašiusiems tokias sutartis, reikėtų ateityje riboti galimybę dirbti viešajame sektoriuje", - mano darbdavių atstovas.

Faktai

VšĮ "Investuok Lietuvoje" generalinė direktorė Milda Dargužaitė:

- Estams investicijas pritraukti labai padėjo jų istorinis ir geografinis artumas su Suomija - kas ketvirtas TUI projektas Estijoje yra suomiško kapitalo. Vien 2011 metais suomių projektai sudarė 52 proc. visų TUI Estijoje.

Sukauptosios TUI atspindi sukauptų investicijų kiekį per ilgą laikotarpį ir yra tik vienas rodiklių, kuriuo matuojamos TUI.

Lietuva, palyginti su Estija ir Latvija, pirmauja pagal pritrauktų projektų ir sukurtų darbo vietų skaičių. Tai vienas svarbiausių sėkmingo investicinio projekto kriterijų - į tokius ir orientuojamės.

2011 metais iš 50 didžiausių mokesčių mokėtojų 27 įmonės turėjo užsienio kapitalo. Jų sumokėti mokesčiai sudarė 68 proc. iš 50 didžiausių mokesčių mokėtojų visų sumokėtų mokesčių ir 43 proc. - iš 500 didžiausių mokesčių mokėtojų visų sumokėtų mokesčių.

Valstybės paramą gavusios užsienio įmonės sukurtos darbo vietos duodamos pajamos konsoliduotam valstybės biudžetui per metus sudaro apie 26 tūkst. litų. Palyginimui - statistinės Lietuvos kapitalo įmonės - apie 13,5 tūkst. litų.

Valstybės paramą gavusių užsienio kapitalo įmonių į biudžetą sumokami gyventojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčiai valstybės biudžetą kasmet papildo daugiau kaip 32,6 mln. litų. Didžioji paramą gavusių projektų dalis atsiperka jau pirmaisiais įmonių veiklos metais.

Be abejo, nauji stambūs projektai sujudina darbo rinką, konkurencija dėl specialistų verčia pasitempti visus rinkos dalyvius, efektyvinti veiklos procesus, didinti našumą, diegti motyvacines personalo sistemas. Kita vertus, kompanijoms yra gera proga prisivilioti ką tik studijas baigusius, jaunus ir motyvuotus įsitvirtinti žmones.

Kalbantieji apie užsienio investuotojų konkurenciją vietos darbdaviams pamiršta paklausti savo darbuotojų nuomonės. Iš 2011 metais geidžiamiausiais darbdaviais Lietuvoje išrinktų 20 įmonių net 19 turėjo užsienio kapitalo.

Tarptautinėse įmonėse darbuotojams, kurių pareigos liko tos pačios, fiksuotas darbo užmokestis krizės metu Lietuvoje pakilo 2,8 proc., o lietuviško kapitalo įmonėse sumažėjo 0,3 procento.

Vidutinis "Investuok Lietuvoje" per 2009-2011 metus pritrauktų užsienio įmonių mokamas atlyginimas yra beveik dukart didesnis nei šalies vidurkis - apie 4 tūkst. litų (2011 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis visame šalies ūkyje sudarė 2045,9 lito).

Formulė labai paprasta: stiprios įmonės, stiprūs verslai kuria stiprią ekonomiką - investicijos, kurių siekiame, sukuria gerai mokamas darbo vietas, atneša žinias, aukštesnę darbo kultūrą, galų gale - pritraukia naujų vardų.

Emigravę lietuviai dabar grįžta namo dirbti "Barclays", "Western Union" ir kitose kompanijose.

Įsikūrusios Lietuvoje užsienio įmonės teikia nuolatinius užsakymus vietos gamintojams ir paslaugų tiekėjams, padeda integruotis į globalias tiekėjų rinkas.

Užsienio kapitalo įmonės taip pat aktyviai bendradarbiauja su šalies aukštosiomis mokyklomis: suteikia mokymo įstaigoms finansinę paramą, priima į praktikas studentus, dalį studentų vėliau įdarbina; periodiškai skaito "praktines" paskaitas ir t. t.

Skaičiai

2012 m. kovo 31 d. sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje sudarė 42,9 mlrd. litų (12,4 mlrd. eurų). Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 13 443 litai (3 893 eurai) TUI.

2012 m. kovo 31 d. duomenimis, Lietuvoje daugiausia yra investavę Švedijos investuotojai - 7,7 mlrd. litų (17,9 proc.), Lenkijos - 5,5 mlrd. litų (12,8 proc.), Vokietijos - 4,4 mlrd. litų (10,3 proc. visų TUI).

Sukauptosios TUI Lietuvoje iš 27 ES valstybių narių sudarė 32,3 mlrd. litų (75,4 proc.), iš NVS šalių - 2,9 mlrd. litų (6,8 proc. visų TUI).

2012 m. kovo 31 d. duomenimis, daugiausia investuota į apdirbamąją gamybą - 29,1 proc., finansinę ir draudimo veiklą - 17,5 proc., didmeninę ir mažmeninę prekybą bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remontą - 11,9 proc. visų TUI.

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"