TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuva patrauklesnė užsienio startuoliams

2015 06 01 6:00
Lietuvos startuolių ekosistemą papildė nemaža dalis iš užsienio, daugiausia iš Rusijos, čia persikėlusių jaunų verslų. LŽ archyvo nuotraukos

Verslo pradžios sąlygos ir mokesčių dydis, Lietuvoje patrauklūs kai kurių užsienio šalių verslininkams, nesulaiko lietuviško verslo senbuvių, nusprendusių persikelti svetur, kur sąlygos jų verslams palankesnės - mokesčiai mažesni, o rinka prekėms ar paslaugoms - didesnė.

Lietuvos startuolių ekosistemos bei verslo aplinkos ypatumus ir privalumus ganėtinai išsamiai atskleidė verslo akseleratorius "StartupHighway", Všį „Versli Lietuva“ ir advokatų profesinė bendrija TRINITI, kartu parengę apžvalgą.

Dalis lietuviškų įmonių veiklą iškelia į užsienį dėl joms palankesnės mokesčių sistemos.

Nurodoma, jog remiantis „Fiber to the Home Council Europe“ ataskaita, Lietuva užtikrintai pirmauja pagal šviesolaidinio interneto skvarbą Europoje. „Ookla Net Index“ duomenimis, Lietuva yra 7-ta pasaulyje pagal interneto greitį. Vokietijos nacionalinis transliuotojas „Deutsche Welle“ šių metų kovą paskelbė Lietuvą pirmaujančia Europos Sąjungoje pagal elektroninių vyriausybės paslaugų plėtros lygį bei interneto sklaidą šalyje, o štai CNN kanalas Vilnių įtraukė į išmaniausiųjų pasaulio miestų dešimtuką. Pasaulio Banko „Doing Business“ reitinge Lietuva per metus pakilo 8 pozicijomis - į 11 vietą pagal verslo pradžios paprastumo kriterijų. Čia užtenka 3 dienų verslui įregistruoti, o tai reiškia sąlygiškai žemą biurokratijos lygį.

Apžvalgoje taip pat nurodoma, jog verslo sąlygas Lietuvoje gerina mažas pelno mokestis. Daugiausia dėl minėtų priežasčių 2014 metais Lietuvos startuolių ekosistemą papildė ir nemaža dalis iš užsienio, daugiausia iš Rusijos, persikėlusių jaunų verslų, ypač mobiliųjų žaidimų kūrėjų. Antai „Game Insight“ savo biurą perkėlė iš Maskvos į Vilnių. Jų pavyzdžiu pasekė 15 kitų žaidimų kompanijų iš Rusijos bei NVS šalių. Jų dauguma Lietuvoje įžvelgia potencialą tarpininkaujant tarp Rytų ir Vakarų rinkų.

Užsienio startuoliai didžiausiu privalumu Lietuvoje laiko strategiškai patogią geografinę padėtį bei palankią verslo aplinką, tai, kad čia yra daug perspektyvių ir talentingų profesionalų, o dirbančiųjų ir potencialių darbuotojų gretas sudaro apie 1,5 milijono gyventojų, iš kurių 26 tūkst. IT profesionalai, šią discipliną studijuoja per 70 tūkst. jaunuolių.

Remiantis Europos Komisijos 2013 metų ataskaita, pusė Lietuvos gyventojų turi aukštąjį išsilavinimą ir kalba mažiausiai dviem užsienio kalbomis. Beveik visi jaunieji Lietuvos talentai kalba nepriekaištinga anglų kalba, o 92 proc. jaunuolių kalba bent viena užsienio kalba, dažniausiai anglų, rusų arba skandinavų.

2014 metais pritraukta 46 mln. eurų investicijų, palyginti su 34 mln. eurų 2013-aisiais. Lietuvoje įsikūrė pasaulinio lygio startuoliai „Vinted“, „Yplan“, „Trafi“, kuriems pavyko pritraukti stulbinamas investicijų sumas iš užsienio rizikos kapitalo fondų. Lietuvoje veikia 4 rizikos kapitalo fondai, kurie administruoja Europos Investicijų Fondo valdomos ES iniciatyvos JEREMIE pinigus. Nuo 2010 metų Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms JEREMIE lėšomis skirta 80 mln. eurų rizikos kapitalo.

Tai vis apžvalgos autorių ditirambai Lietuvai, liudijantys jos patrauklumą verslui ir užsienio investicijoms.

Vis dėlto mūsų lyderystė tokiose verslui svarbiose srityse kaip informacinės technologijos, sąlygos pradėti verslą ir mažesni mokesčiai verslui netampa paskata grįžti jau užsienyje registruotoms lietuviško kapitalo įmonėms ir netgi nestabdo tolesnės lietuviško verslo emigracijos.

Bandelių kepėjui, norinčiam plėsti verslą, nebūtina keltis į užsienį.

Mokesčiai - dar ne viskas

Teisinių paslaugų verslui UAB „Finreda“ vadovas Dainius Malinauskas, pripažįsta, kad mokesčių našta verslui Lietuvoje apskritai yra mažesnė nei ES vidurkis, nors darbo jėgos apmokestinimas yra vienas didžiausių Europoje.

„Būtent mokesčių verslui visuma neretai yra svarbiausia priežastis, kodėl užsienio startuoliai renkasi Lietuvą. Tačiau daliai startuolių iš Rusijos ir kitų NVS šalių Lietuva patinka kitais aspektais. Kai kurie mokesčiai Rusijoje dar mažesni nei Lietuvoje, bet čia jiems patinka palyginti stabili politinė situacija, geresnė turto apsauga, nejuntamas kalbos barjeras, geografinis artumas ir, be abejo, tai, kad iš Lietuvos yra patogu pasiekti visos Europos rinkas“, – vardija D. Malinauskas.

Jo teigimu, mokesčių dydis iš tikrųjų yra svarbi sąlyga verslui, tačiau jie nesulaiko jau sustiprėjusių lietuviškų įmonių, nusprendusių savo biurus iškelti į kitas valstybes, kuriose dauguma mokesčių gali būti ir didesni, bet konkrečiam verslui gali būti svarbesni kiti dalykai.

Pasak D. Malinausko, kurio bendrovė įmones konsultuoja steigimo Lietuvoje ir užsienyje bei mokesčių ir verslo sąlygų klausimais, padėtis, kai užsienio startuoliai renkasi Lietuvą, o vietos verslas dėl panašių priežasčių persiregistruoja kitur, gali atrodyti paradoksali, tačiau lengvai paaiškinama.

„Turime dvi rankas: per vieną dėl mažesnių mokesčių vieni ateina į Lietuvą, o per kitą dėl tų pačių priežasčių - išeina. Iš tikrųjų verslo paskatos yra ne tik mokesčiai ar sąlygos pradėti verslą“, – sako konsultacinės bendrovės vadovas. Jo teigimu, esama ir pavyzdžių, kai anksčiau užsienyje persiregistravusios lietuviško kapitalo įmonės grįžta namo, tačiau tai labai reti atvejai, kai įmonių savininkai arba supranta suklydę, arba nusprendžia iš esmės pakeisti savo verslo strategiją.

Jau sustiprėjusio ir įsitvirtinusio Lietuvos verslo emigracija nesustoja. Tai daugiausia įmonės, kurioms Lietuvos rinka per maža. Dalis lietuviškų įmonių veržiasi į Jungtinę Karalystę daugiausia dėl rinkodaros priežasčių. Mat Lietuvoje registruotai įmonei parduoti savo produktą yra sunkiau, negu veikiančiai Jungtinėje Karalystėje, nors ten mokesčių našta irgi yra didesnė nei Lietuvoje.

Pasak konsultanto, angliška arba vokiška įmonė potencialiam klientui gali atrodyti patrauklesnė negu lietuviška. Matyt, daugiausia dėl žinomumo ir prestižo, padedančio pasiekti tikslines rinkas, savo biurą buvo iškėlusi į Kanadą ir jau sėkmingai parduota biotechnologijų UAB „Fermentas“.

Iškeliamas valdymas

„Finredos“ vadovo teigimu, dalis lietuviškų įmonių savo centrinius biurus iškelia į užsienį dėl būtent joms palankesnės mokesčių sistemos. Antai kai kurios lietuviškos bendrovės savo verslo centrus yra iškėlusios į Estiją. Veikiausiai didele dalimi taip atsitinka dėl to, kad Estijoje pelno mokestis, nors didesnis nei Lietuvoje, yra mokamas tik dviem atvejais – kai pelnas iškeliamas už įmonės ribų, pavyzdžiui, paskirstomas akcininkams dividendais, ir kai atiduodamas kam nors remti, kai tai nesusiję su pagrindine įmonės veikla.

„Kol neatsiimami dividendai, pelno mokestis nemokamas, todėl pelno mokestis yra tarsi atidedamas. Pavyzdžiui, dividendų galima nemokėti ir dešimtį metų, per kuriuos galima su pinigais daug ką padaryti. Kol nėra minėtų priežasčių, pelno mokestis nemokamas“, – aiškina konsultantas ir primena, kad panaši sistema keletą metų buvo ir Lietuvoje.

Į užsienį neretai keliasi verslo valdymo (holdingo) įmonės, nors mažoje Lietuvoje jų nėra daug. Jų sprendimą irgi dažniausiai lemia mokesčių sistema, svetur geresni ir pastovesni įstatymai.

„Taip atsitinka, kai verslas yra jau didelis ir generuoja dideles lėšas. Tada savininkai ima labiau rūpintis ir savo, ir savo įmonės kapitalu. Kai reikia valdyti ištisas įmonių grupes, labai svarbu yra įstatymų stabilumas“, – sako D. Malinauskas. Sustambėjusioms lietuviškoms įmonių grupėms patraukli yra Olandija. Mat šioje valstybėje yra ganėtinai stabili įstatymų bazė, be to, galima susitarti su mokesčių administratoriumi dėl būsimų mokesčių mokėjimo tvarkos. Kai yra tokia galimybė, įmonių savininkai gali būti ramūs dėl ateities. Lietuvoje mokestinių susitarimų institutas atsirado vos prieš keletą metų, bet ir tas nagrinėja tik sudėtingus ir komplikuotus tarptautinius atvejus.

Lemtingas sprendimas

Pasak D. Malinausko, kiekvienas atvejis yra unikalus ir kiekvienas verslininkas sprendimus daro vadovaudamasis asmeniniais motyvais. Kita, vertus, anot jo, nors persiregistravusių užsienyje įmonių sėkmė gali skatinti sekti jų pavyzdžiu ir kitas vietos įmones, tačiau kiekvieną tokį sprendimą būtina gerai įvertinti, kad vėliau netektų gailėtis.

Pavyzdžiui, sėkmingam bandelių kepėjui, norinčiam plėsti verslą, nebūtina keltis į užsienį. Bandelės turi būti visada šviežios, o to nepavyks užtikrinti gabenant jas tūkstančiais kilometrų, juolab kad pasaulyje jau ištobulintos šaldytos tešlos technologijos, tokią produkciją gamina stambios kompanijos, ir šviežių bandelių gali bet kada prisikepti kiekviena šeimininkė.

„Bandelių kepėjas ar kitas nišinis verslas turi būti smulkus ir lankstus tenkindamas pirkėjų poreikius. Vadinasi, staiga pakeisti sprendimą gali priversti ir aplinkybių pasikeitimas vien dėl technologinių dalykų. Yra visas spektras priežasčių, skatinančių verslą plėsti užsienyje arba tobulinti tai, kas pasiekta, savo nišoje“, – konstatuoja teisinių verslo konsultacijų bendrovės vadovas.

Mokesčiai kai kuriose valstybėse

Mokesčių palyginimas, proc.LietuvaRusijaLatvijaEstijaLenkijaČekijaJungtinė KaralystėVokietija
Pelno mokestis0–1520152119192129,58
PVM2118212023212019
Dividendų mokestis0–150–1500–190–350<00–25
Gyventojų pajamų mokestis15<202421<3215<45<45
Socialinės apsaugos mokestis9 (darbuotojo)8,210,5235 (darbuotojo ir darbdavio)2–122,1620,48
-30,98 (darbdavio)0–1423,593313,86,0519,58

Šaltinis: startuphighway.com

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"