TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuva saugo Europą nuo kiaulių maro

2016 03 31 6:00
Lietuva yra buferinė zona, sauganti kitas ES šalis nuo afrikinio kiaulių maro. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Jau treji metai, kai Lietuvoje nuolat nustatomi afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejai. Šia kiaulėms ir šernams mirtinai pavojinga liga jau užkrėsta 19-os savivaldybių teritorija, tai praneša Žemės ūkio ministerija.

Europos Sąjungos (ES) pareigūnai supranta, kad Lietuva yra buferinė zona, sauganti kitas ES šalis nuo afrikinio kiaulių maro. Todėl jau nuo 2013 metų Europos Komisija skiria lėšų atlyginti kiaulių laikytojų nuostoliams dėl priverstinio kiaulių paskerdimo, laboratorinių tyrimų, informacinės sklaidos, dezinfekcijos priemonių vykdymo ir kitų priemonių.

AKM zonos apsunkina verslo sąlygas

Afrikinis kiaulių maras yra ypač pavojinga užkrečiamoji virusinė gyvūnų liga, kuria žmonės neserga, tačiau AKM virusu užkrėstos kiaulės ar šernai nugaišta per keletą dienų.

Ligos sukėlėjas iš sergančio gyvūno sveikam perduodamas tiesiogiai jiems kontaktuojant arba per inventorių, drabužius, transporto priemones, pašarus, kraiką, virtuvės atliekas.

Dėl ypatingų afrikinio kiaulių maro viruso savybių nesukurta šios ligos vakcina. Mokslininkai intensyviai dirba, analizuodami afrikinio kiaulių maro sukėlėją. Lietuva taip pat skiria daug lėšų laboratoriniams AKM viruso tyrimams, o gautus bandymų rezultatus perduoda ES referentinei AKM laboratorijai Ispanijoje, kad jie būtų bendrai sisteminami ir analizuojami, daromos išvados ir kuriami nauji, mokslo žiniomis pagrįsti būdai suvaldyti šią ligą.

Afrikinio kiaulių maro atsiradimas turi tiesioginį ekonominį poveikį kiaulininkystei dėl sergančių kiaulių gaišimo, priverstinio kiaulių skerdimo, draudimo laikyti kiaules nustatytoje AKM buferinėje zonoje, prekybos gyvomis kiaulėmis ir kiauliena apribojimo bei kitų draudimų.

Atsižvelgiant į AKM protrūkius naminių kiaulių populiacijoje, ES nustatė AKM zonas, kurios sudarė kliūtis prekiauti kiaulėmis ir kiauliena. Šių zonų įvedimas taip pat neigiamai veikia ūkinių gyvūnų, mėsos ir mėsos gaminių eksportą. Šiais metais ES sprendimu didesnių apribojimų III AKM zona buvo pakeista į II AKM zoną.

„Minėtasis sprendimas verslo sąlygas šiek tiek pagerino, tačiau bet koks naujas AKM židinys naminių kiaulių laikymo vietoje lemtų tai, kad ES vėl nustatytų griežčiausius apribojimus kiaulininkystės verslui ir prekybai kiaulėmis bei kiauliena“, – konstatavo žemės ūkio viceministras Saulius Cironka.

Siekia sustabdyti viruso plitimą

„Dėl nustatyto afrikinio kiaulių maro Lietuvoje yra paskelbta ekstremali situacija, todėl ir būtinos vykdyti priemonės, asmenų pareigos bei atsakomybė yra griežtos“, – pabrėžė S. Cironka.

Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), Gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, taip pat savivaldos institucijos, kiaulių auginimo asociacijos, medžiotojai, medžioklės plotų naudotojai, mokslo įstaigos koordinuoja bendrus veiksmus, kad būtų sumažinta viruso perdavimo iš laukinės faunos į naminių kiaulių laikymo vietas galimybė.

Šiuo metu parengtas 2016–2020 metų afrikinio kiaulių maro prevencijos priemonių vykdymo kiaulių laikymo vietose ir šernų populiacijoje planas, kuris bus pristatytas Vyriausybei. Norima patikrinti visus Lietuvos kiaulininkystės ūkius – juose turi būti laikomasi biologinės saugos reikalavimų. Saugantis AKM yra kontroliuojama prekyba paršeliais ir kiaulėmis.

Gali kreiptis dėl patirtų nuostolių

Kiaulių laikytojams už afrikinio kiaulių maro židinyje likviduotas kiaules ir priverstinai paskerstas kiaules, kurių laikymo vietos yra VMVT nustatytoje buferinėje afrikinio kiaulių maro zonoje, yra atlyginama. Kiaulių laikytojai, įvykdę šias skubias veterinarines priemones, turi kreiptis į savivaldybių komisijas dėl patirtų nuostolių kompensavimo.

Kiaulių laikytojai, valdžios institucijų nurodymu priverstinai paskerdę kiaules ir įsipareigoję nustatytą laiką jų nelaikyti, skatinami įsigyti kitus ūkinius gyvūnus ir gali gauti valstybės paramą jiems įsigyti. Tie kiaulių laikytojai, kurių įsipareigojimo nelaikyti kiaulių laikas baigėsi, ir kurie vėl nori savo ūkyje auginti kiaules, turi kreiptis į teritorinę Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.

Visos ūkyje laikomos kiaulės būtinai turi būti registruotos. Jas privalu registruoti kiekvieną metų ketvirtį. Registravimą būtina atlikti pirmą ketvirčio mėnesį, deklaruojant kiaulių bandas, kiaulių skaičių, laikymo vietos adresą.

AKM yra ne tik Lietuvos, bet ir gretimų šalių – Lenkijos, Latvijos, Estijos – problema, todėl ligos valdymo ir likvidavimo priemonės trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje derinamos.

Šiemet Europos Komisija Lietuvai VMVT diegiamoms priemonėms pažadėjo skirti 1,4 mln. eurų. „Mūsų šalis taip pat yra kreipusis ir dėl komercinių kiaulininkystės ūkių patirtos žalos, prašydama bendrojo finansavimo kiaulienos kainų skirtumui. Tikimės palankaus sprendimo ir šiuo klausimu“, – sako viceministras S. Cironka.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"