TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvą sergsti jos girios

2012 11 03 8:44
LŽ archyvo nuotrauka/Po 2010 metais praūžusio galingo viesulo miškininkai sparčiai sutvarkė miškų išvartas.

"Miškas - didžiausias žmonijos turtas tol, kol jis auga", - sakė prancūzų gamtininkas ir filosofas Georges'as Louis de Buffonas.

Ši garsiojo gamtos mylėtojo frazė primena, kad miškai - tai ne vienadienis gamyklos serijinis produktas, o didžiulis gamtos ir tautos turtas, jų išlikimo ir gerovės sąlyga.

Todėl miškininkams buvo apmaudu neseniai spaudoje skaityti UAB "Vakarų medienos grupė" (VMG) valdybos pirmininko Sigito Paulausko viešai pareikštą kaltinimą Lietuvai, neva ji yra "bananų šalis", nes nesudariusi tinkamų sąlygų medienos plokščių ir faneros kompleksą prie Alytaus norėjusiai statyti jo vadovaujamai VMG.

O tos verslo grupės pageidautos sąlygos buvo tokios: ilgalaikis, garantuotas ir pigesnis negu kitiems pirkėjams bent 500 tūkst. kubinių metrų medienos iš valstybinių miškų tiekimas, pigesnė elektros energija, Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramos garantija, mažesni negu kitiems rinkos dalyviams mokesčiai.

Negavusi šių sąlygų savo verslui, VMG nusprendė kurtis Baltarusijoje. Iki šiol neišsklaidyti įtarimai, kad itin pelningos šios verslo grupės įkurtuvės kaimynėje šalyje gali būti tiesiogiai susijusios su duomenų apie garsų žmogaus teisių gynėją Alesį Beliackį perdavimu kaimynės šalies specialiosioms tarnyboms.

Miškininkų nuomone, pagrindinė sprendimo verslą perkelti už ES sienos priežastis buvo ta, kad Baltarusijoje yra kur kas daugiau miškų negu Lietuvoje. Iš dalies to jau nebeneigia ir pats S.Paulauskas, tik, rodos, nenori prisiminti tų laikų, kai valstybinius miškus prižiūrinti Generalinė miškų urėdija (GMU) buvo paprašiusi VMG pateikti studiją, ar pakaks jos planuojamam fabrikui Lietuvoje medienos.

Užuot rengę, kaip įprasta tokiais atvejais, studiją, VMG vadovai kreipėsi užtarimo į Seimą ir Vyriausybę. Jo nesulaukę, nusprendė kraustytis į miškingesnį kraštą kaltindami, jog Lietuva neva atsilikusi šalis, kuri, verslininko teigimu, neva milijonus kubinių metrų neapdirbtos medienos išgabena į užsienį.

Tačiau verslininkų skelbiamus duomenis derėtų patikslinti. Mat iš valstybinių miškų, kurie užima daugiau kaip pusę Lietuvos girių, į užsienį išgabenama tik 350 tūkst. kubinių metrų padarinės medienos.

Miškingumo programa įvykdyta

Neseniai JAV Jeilio universiteto, kuris priklauso elitinių pasaulio universitetų lygai, mokslininkų paskelbta išvada, kad Lietuvos miškai yra geriausiai išsaugoti pasaulyje, įrodo, jog sprendimas nepaaukoti miškų dėl pramonės buvo įžvalgus.

Pastarąjį dešimtmetį krašto miškingumas padidėjo nuo 30,9 proc. iki 33,2 procento. 2002 metais Vyriausybės patvirtinta Lietuvos miškingumo didinimo programa, kurioje buvo numatyta iki 2020 metų padidinti šalies miškingumą 3 proc., jau įvykdyta.

Tiems skeptikams, kurie įtaria, kad galbūt padaugėjo tik užželiančių mažais medeliais plotų, Statistikos departamentas praneša, jog brandžiųjų medynų tūris padidėjo nuo 73,7 mln. prieš 10 metų iki 94,6 mln. kubinių metrų pernai. Valstybinių miškų plotas per dešimtmetį padidėjo 63 tūkst. hektarų, arba 6 procentais. Padidėjo ir privačių miškų plotas, nes daugiau kaip pusėje jų neūkininkaujama.

GMU teigimu, pasiteisino 2001 metais Aplinkos ministerijos (AM) inicijuota Miškų įstatymo pataisa, kuria miškų urėdijoms buvo suteiktas valstybes įmonių statusas. Tai padėjo joms atskirti ūkinės politikos formavimo, reguliavimo ir kontrolės funkcijas, todėl miškų urėdijos pagaliau atsikratė jas ligi tol slėgusių milijoninių skolų, padidino įnašą į valstybės biudžetą, atnaujino techninį potencialą, galėjo daug investuoti į miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą nuo gaisrų ir kenkėjų.

Miškų plotus plėsti padėjo ir kita pertvarka: atsisakyta šalutinės medienos perdirbimo veiklos, medienos gabenimo į galutinius sandėlius. Kokybiškas miškų atkūrimas, medynų ugdymas, jų tūrio didinimas, moksliškai pamatuoti kirtimai, kai neviršijamas medynų prieaugis, - tai darnus ūkininkavimas miškuose, kai iškertama mažiau negu atkuriama ir įveisiama, tačiau ir pramonės, energetikos sektoriams bei kitiems vartotojams medienos nestinga.

Pastaraisiais metais visų rūšių miško kirtimais Lietuvos valstybiniuose ir privačiuose miškuose kasmet paruošiama 5,3-6,5 mln. kubinių metrų likvidinės medienos, o tai sudaro tik pusę medynų prieaugio.

Girių vertė padidėjo

Aleksandro Stulginskio universiteto, Miškų instituto ir akademiko prof. Antano Buračo vadovaujama mokslininkų grupė palygino miškininkų darbo rezultatus 1995-2011 metais. 1995 metais Lietuvos valstybiniuose miškuose buvo iškirsta 5,3 mln., o 2011 metais - 3,9 mln. kubinių metrų. Ir vis dėlto miškų urėdijų sumokėtų veiklos ir pelno mokesčių suma 1995 metais buvo 7 mln., o 2011 metais - 114 mln. litų. O iš viso 2011 metais miškų urėdijos į valstybės biudžetą sumokėjo 143 mln. litų įvairių mokesčių.

Kad ir mokėdami daugiausia Europoje mokesčių valstybei, miškininkai sugebėjo 1995-2011 metais grynąjį pelną padidinti kone 6 kartus - nuo 5 mln. iki 28 mln. litų, o gera miškų priežiūra, atkūrimas, apsauga ir taupus naudojimas padidino miškų medienos vertę nuo 2000 iki 2011 metų daugiau negu milijardu litų.

1995-2011 metais tarptautinio statuso sertifikatai FSC, kurie yra griežčiausi pasaulyje, buvo suteikti visiems valstybiniams miškams - dar vienas pripažinimas, kad juose tvarkomasi pagal biologinės įvairovės apsaugos reikalavimus. Giriose įrengta daugiau kaip 2 tūkst. rekreacinių objektų lankytojams. Modernizuoti miškų urėdijų daigynai ir medelynai, kuriuose auginami sodinukai ne tik valstybiniams, bet ir privatiems miškams.

Beje, valstybės įmonės miškų urėdijos saugo ne tik savo, bet ir privačius miškus nuo gaisrų, moko ir konsultuoja jų savininkus.

Jei miškai būtų pernelyg eksploatuojami, kaip tai atsitiko, pavyzdžiui, pastaraisiais metais Latvijoje, arba beatodairiškai kertami kaip atogrąžų kraštuose, nuostoliai Lietuvos gamtai ir žmonėms būtų didžiuliai.

Jeilio universiteto mokslininkams paanalizavus Lietuvoje veikiantį miškininkystės modelį paaiškėjo, kad valstybinio miško sektoriaus generuojama nuosavo kapitalo grąža yra 16,3 proc., o tokių išsivysčiusių šalių kaip Lenkija, į kurią orientuojasi mūsų miškininkai, - 10,4, Suomija - 13,9 procento.

Lietuvos statistikos departamento ūkinės veiklos rodiklių vertinimo metodika rekomenduoja nuosavo kapitalo pelningumą laikyti labai geru, jei jis siekia daugiau kaip 30 procentų. Mūsų valstybinių miškų sektoriaus nuosavo kapitalo pelningumas net nepalankiais 2009 metais, kai pasaulyje ir Lietuvoje siautė ekonominė krizė, buvo 44,2 procento.

Seimo patvirtintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta plačiau naudoti vietinį kurą, biokurą ir kitus atsinaujinančius energijos išteklius šilumai gaminti. Vykdydamos šią strategiją, miškų urėdijos kasmet paruošia apie 250 tūkst. kubinių metrų biokuro žaliavos (daugiausia tai būna kirtimų atliekos), kurią biokuro tiekėjai susmulkina ir tiekia savivaldybių katilinėms. Jų tiekiama į žmonių būstus šiluma mažiausiai trečdaliu pigesnė už tą, kuri gaunama kūrenant dujas. Be to, tai padidina ekonominę ir energetinę krašto nepriklausomybę nuo Rusijos.

Saugo ir maitina

Miško nauda - toli gražu ne tik mediena. Ši, mokslininkų skaičiavimais, užima tik nedidelę girių naudos dalį. Ją gerokai pranoksta tokios miškų vertybės kaip anglies dioksido mažinimas, biologinės įvairovės apsauga, žmonių poilsis miške, grybų, uogų, vaistažolių rinkimas. Miškai maitina ir saugo upių, ežerų vandenis, sergsti nuo erozijos dirvožemį, puošia šalies kraštovaizdį.

Patyrinėję tokią miško naudą Kretingos, Šilutės ir Telšių miškų urėdijose, mokslininkai apskaičiavo, kad anglies dioksido sugėrimas Kretingos urėdijos prižiūrimose giriose vertas daugiau kaip 4 mln., poilsiavimas miške - 6 mln., vandenų ir dirvos apsauga - 2,3 mln., biologinės įvairovės apsauga - 257 tūkst., grybai - 377 tūkst., uogos - 124 tūkst., vaistiniai augalai - 24 tūkst., iš viso - daugiau kaip 13 mln. litų.

O saugomos gamtos teritorijos? Daugelis jų įkurtos miškuose ir užima apie trečdalį valstybinių miškų plotų. Ekonominius rodiklius jos timpteli žemyn, nes šiuose plotuose tenka riboti kirtimus, daugiau į juos investuoti ir pan., tačiau kas kitas, jei ne valstybiniai miškininkai, galėtų nešti šią naštą? Privačių miškų savininkai saugomų teritorijų steigia labai mažai.

Šie argumentai, pasak miško specialistų, įrodo, kad Lietuvoje sukurta gera miškininkystės sistema, ir ji veikia gerai. Tai patvirtino ir JAV ekspertų įvertinimas. Kol žaliuos Lietuvos girios, tol gyvuos ir Lietuva.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"