TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuva tampa vis labiau priklausoma nuo užsienio kapitalo

2007 02 23 0:00
"Hansabanko" ekonominės analizės skyriaus vadovas Vidmantas Šaferis pabrėžia, kad didėjančio prekybos deficito tendencija kelia tam tikrą nerimą.
LŽ archyvo nuotr.

Jau antras didelis Lietuvos komercinis bankas šį mėnesį pareiškė nuogąstaujantis dėl nesubalansuotos šalies ekonomikos plėtros

Vieno didžiausių šalies komercinio "Hansabanko" analitikai vakar paskelbė, kad pernai rekordą pasiekęs šalies einamosios sąskaitos deficitas (ESD) dėl smarkaus importo ir toliau didės.

"Stipri vidaus paklausa yra importo varomoji jėga, o eksporto mastas taip sparčiai nedidėja, todėl užsienio prekybos ir paslaugų deficitas pernai nulėmė visos einamosios sąskaitos deficito didėjimą. "Prognozuojame, kad ir šiais metais toliau itin sparčiai didėjant importui, ESD sieks apie 12,5 proc. bendrojo vidaus produkto", -pareiškė "Hansabanko" Ekonominės analizės skyriaus vadovas Vidmantas Šaferis.

Lietuvos banko preliminariais duomenimis, pernai šalies ESD buvo 9,42 mlrd. litų ir sudarė 11,5 proc. BVP (užpernai ESD rodiklis tebuvo 7,2 proc. BVP).

Kad Lietuvos ekonomikos plėtra nesubalansuota, prieš kelias savaites pabrėžė ir didžiausio šalies komercinio SEB Vilniaus banko analitikai. Kartu jie sunerimo dėl itin didėjančios importo įtakos šalies ūkiui.

"Šiemet eksporto ir importo tendencijos veikiausiai išliks panašios. Vidaus paklausa tebebus stipri, todėl prekių importas didės tik šiek tiek lėčiau nei 2006 metais", - pareiškė šio banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.

Menkos užsienio investicijos

"Už neigiamą prekybos balansą šalis turi sumokėti arba užsienio valiutos santaupomis, arba pritraukdama užsienio investicijas, arba tiesiog skolindamasi pinigus. Lietuvoje einamosios sąskaitos deficitą tik nedidele dalimi dengia tiesioginės užsienio investicijos (TUI): 2006 metais TUI į Lietuvą atitiko maždaug pusę (51,6 proc.) ESD. Jeigu neskaičiuotume vienkartinių pajamų už gruodį Lenkijos koncernui "PKN Orlen" parduotas "Mažeikių naftos" akcijas - TUI dengė tik 28,6 proc. ESD. Pastaraisiais metais didžioji užsienio kapitalo dalis Lietuvą pasiekia paskolų forma per bankinį sektorių (2006 m. 74 proc. ESD)", - komentavo Šaferis. Analitikai sako, kad Lietuva yra nedidelė ir atviros ekonomikos šalis, todėl jai sunku pasiekti, kad šalies eksportas viršytų importą.

Importo dar "nepravalgome"

Šaferis teigia, kad einamosios sąskaitos deficitas yra priimtinas, jeigu jį sukelia investicinių prekių importas, o geriausia, jeigu jis finansuojamas tiesioginėmis užsienio investicijomis. Jei skolintos lėšos yra panaudojamos investicijoms, kurios duoda pakankamą grąžą finansuoti paskolų mokėjimus, skolos tvarkymo problemų kilti neturėtų. Grėsmė ekonomikai atsiranda tada, kai šalis skolinasi lėšas vidaus vartojimui ir importui finansuoti, t. y. jas tiesiog "pravalgo" - toks procesas lemia tik laikiną ekonomikos augimo efektą, kuris nėra tvarus.

Analitiko nuomone, kol kas Lietuvoje didelės grėsmės įžvelgti dar nereikėtų - importo struktūroje vartojimo prekės sudaro gana nedidelę (2006 m. - 17,8 proc.) dalį, didžiausią dalį sudaro tarpinio vartojimo prekės (58,5 proc.) ir investicinės prekės (16,7 proc.). Vis dėlto didėjančio prekybos deficito tendencija kelia tam tikrą nerimą ir yra svarbu, kad ši tendencija pernelyg nesustiprėtų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"