TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuva – tarp ES lyderių pagal sparčiojo interneto plėtrą

2013 07 23 14:01
Didesnės spartos fiksuoto interneto ryšio infrastruktūra geriau negu Lietuvoje išvystyta tik Maltoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Liuksemburge. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Lietuva išlieka viena iš pirmaujančių Europos šalių pagal sparčiojo plačiajuosčio interneto tinklo išplėtojimo rodiklius. 30 Mbps ir didesnės spartos fiksuoto interneto ryšio infrastruktūra geriau išvystyta tik Maltoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Liuksemburge. Tokius duomenis paskelbė Europos Komisija.

EK duomenų, įvertinančių valstybių narių pažangą informacinės visuomenės srityje, analizė rodo, kad Lietuva ir toliau išlieka viena pirmaujančių valstybių ES pagal sparčiojo, ypač naujos kartos prieigos (NKP), plačiajuosčio, interneto infrastruktūros išplėtojimą, o šios infrastruktūros panaudojimas sparčiai auga.

2012 metų duomenimis, fiksuotas plačiajuostis ryšys dengė 97 proc. Lietuvos namų ūkių (ES vidurkis – 95 proc.), o spartusis (30 Mbps ir didesnės spartos) fiksuotas interneto ryšys – 80 proc. mūsų šalies namų ūkių (ES vidurkis – 54 proc.).

„Interneto sparta ir galimybė greitai keistis dideliais informacijos kiekiais užima vis svarbesnę vietą žmonių kasdieninėje veikloje. Tai tiesiogiai didina verslo įmonių galimybes ir valstybių konkurencingumą. Todėl sparčiojo interneto tinklo vystymas yra viena Europos Sąjungos, taip pat ir Lietuvos, prioritetinių užduočių. Lietuvoje tam didelį dėmesį skiria tiek privatūs elektroninių ryšių operatoriai, plėtojantys sparčiojo interneto infrastruktūrą miestuose, tiek valstybė, investuojanti Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšas į kaimiškųjų vietovių plačiajuosčio interneto tinklo RAIN plėtrą, taip užtikrinant kuo didesnės visuomenės dalies galimybes naudotis sparčiu internetu“, – sakė Rytis Kalinauskas, Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) direktorius.

Plačiajuosčiu interneto ryšiu 2012-aisiais Lietuvoje naudojosi 61 proc. namų ūkių (ES vidurkis – 73 proc., pagal šį rodiklį Lietuva užima 22 vietą ES). Tačiau iš naudojamų fiksuoto plačiajuosčio ryšio linijų net 53 proc. priskirtinos sparčiosioms naujos kartos prieigos (NKP) technologijoms (ES vidurkis – 20 proc.), tad Lietuva lenkia didžiąją dalį ES valstybių pagal namų ūkių, besinaudojančių sparčiausiu interneto ryšiu, dalį. Lietuvoje 30 Mbps ir spartesniu interneto ryšiu naudojasi 29 proc. šalies namų ūkių, 100 Mbps ir spartesniu ryšiu – 6 proc. namų ūkių (atitinkami ES rodikliai – 11 proc. ir 2 proc.).

„Europos Komisijos iškeltas tikslas – kad iki 2020 metų 100 Mbps ir spartesniu plačiajuosčiu ryšiu naudotųsi ne mažiau kaip 50 proc. namų ūkių. Šis siekis - didelis iššūkis tiek Lietuvai, tiek didžiajai daliai kitų ES valstybių narių“, – priminė R.Kalinauskas.

Pažangus 3G mobilusis plačiajuostis interneto ryšys, 2012-ųjų duomenimis, dengė 95 proc. Lietuvos namų ūkių (ES vidurkis – 96 proc.). Lietuviai kol kas mažai linkę naudotis mobiliuoju internetu – 100 gyventojų tenka tik 8,6 mobiliojo plačiajuosčio ryšio abonento (ES vidurkis – 9 proc., 11 vieta ES).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"