TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

LIETUVA TURI PLANĄ, KAIP PASIVYTI VAKARUS

2006 10 16 0:00
Finansų ministras Zigmantas Balčytis.
Finansų ministerijos archyvo nuotrauka

Kada išauš ta diena, kai gerdamas rytinę kavą žmogus Lietuvoje galvos: "Man gerai!" Dabar daugumai nėra labai gerai. Po Nepriklausomybės atkūrimo šalies ūkyje įvyko fundamentalių permainų, tačiau istoriniu požiūriu penkiolika metų yra labai trumpas laikotarpis. Mes jau Europos Sąjungoje, sparčiai auga bendrasis vidaus produktas ir mažėja nedarbas, vis dėlto perkamoji galia yra perpus mažesnė negu ES vidurkis. 2007-2013 m. Lietuva turės unikalią progą pasinaudoti daugiau kaip 23 mlrd. litų ES parama taip, kad kiekvienas pajustų geresnio gyvenimo skonį. Galbūt daugiau niekada Lietuva negaus tiek lėšų, tokio postūmio, kad galėtų iš esmės susitvarkyti gyvenimą. Todėl labai svarbu tinkamai panaudoti investicijas, finansuoti tas ūkio šakas, kurios užtikrintų ilgalaikį ūkio augimą ir gyvenimo gerėjimą.

Parengta strategija ir veiksmų programos

Šiandien jau beveik parengti pagrindiniai dokumentai - šios milžiniškos paramos panaudojimo strategija ir veiksmų programos - Vyriausybė pritarė šiems projektams. Strategijai parengti buvo sudaryta komisija, o vienuolika darbo grupių parengė tris veiksmų programas - Žmogiškųjų išteklių plėtros, Ekonomikos augimo ir Sanglaudos skatinimo. Šiuos darbus koordinuoja Finansų ministerija. Be to, priimant lemtingus Lietuvai sprendimus dalyvavo ir visuomenės atstovai: trečdalį darbo grupių narių sudaro socialiniai ir ekonominiai partneriai. Svarstant, diskutuojant ir skirstant struktūrinės paramos lėšas praėjo daugiau kaip metai, per tą laiką buvo surengti keturi vieši aptarimai. Socialiniai ir ekonominiai partneriai bei visuomenė vertino kiekvieno etapo rezultatus, išsakė savo nuomonę ir lūkesčius, o atsižvelgiant į tai vėl buvo tobulinami pagrindiniai dokumentai.

"Džiaugiuosi, kad dialogas pavyko, o ES paramos panaudojimo ir Lietuvos ateities klausimus sprendė ne vien atsakingos ministerijos, - aktyviai dalyvavo Seimo ir Prezidentūros atstovai. Tačiau svarbiausia - radome bendrą kalbą su visuomenės atstovais - socialiniais ir ekonominiais partneriais. Paramos rezultatus turi pajusti visa šalis, kiekvienas žmogus, todėl visuomenės dalyvavimas pasirenkant investavimo kryptis ir proporcijas yra galutinės sėkmės laidas", - sako finansų ministras Zigmantas Balčytis.

Dabar dar Seimas turėtų pritarti Vyriausybės "palaimintiems" strategijos ir veiksmų programų projektams, o lapkritį planuojama pradėti derybas su Europos Komisija. Paramos lėšų naudojimo ir įsisavinimo startas - 2007 m. sausio 1 d. Nors strateginiai dokumentai dar nėra galutiniai ir bus tobulinami (taip pat pagal Europos Komisijos rekomendacijas), pagrindiniai tikslai, investavimo kryptys ir siekiami rezultatai jau yra gana aiškūs. Strategijoje nustatytas pagrindinis tikslas - sparčiai gerinti sąlygas investuoti, dirbti ir gyventi Lietuvoje, kad ūkio augimo teikiama nauda pasiektų visus Lietuvos gyventojus. Kaip gerinsime gyvenimą artimiausius septynerius metus? Juk ateities lūkesčiai susiję su dabarties problemomis - be pradžios nebūna pabaigos.

Didžiausias turtas - žmonės

Lietuva nėra turtinga gamtinių išteklių, šalis priklauso nuo žaliavų tiekimo iš Rytų. Be to, pasaulyje sparčiai didėja produktyvumas, o jį lemia nauji valdymo metodai, modernios technologijos ir darbo automatizavimas. Taigi Lietuvai, ieškančiai ekonominio augimo šaltinių, reikia orientuotis į didelės pridėtinės vertės produktus ir paslaugas. Jų gamybai reikia mažiau žaliavų ir kuro, bet daugiau žinių ir gebėjimų - resursų, kurie yra neišsemiami ir nuolat atsinaujinantys. Todėl Lietuva kelia tikslą - orientuotis į žiniomis grįstą ekonomiką, didinti aukštosiomis technologijomis ir žiniomis grindžiamų produktų ir paslaugų dalį šalies ūkyje. Kvalifikuota darbo jėga vertinama kaip perspektyviausias augimo variklis.

Ateities ūkio plėtra ir gerovė priklauso nuo didžiausio Lietuvos turto - jos žmonių. Investicijos į šalies žmonių žinias, gebėjimus, aktyvumą, verslumą patikimiausiai garantuoja ilgalaikį augimą. Visiems darbingo amžiaus Lietuvos gyventojams mobilizuoti skirta Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa, kuriai bus skirta 16 proc. struktūrinių fondų lėšų.

Lietuvoje yra daug išsilavinusių žmonių, bet dažnai net aukštojo mokslo diplomas negarantuoja, kad jų kvalifikacija atitiks darbdavių poreikius. Dar blogesnė nekvalifikuotų, pagyvenusių ir kaimo žmonių padėtis: skurdas, socialinė atskirtis ir motyvacijos dirbti trūkumas. Nors nedarbas Lietuvoje sumažėjo, dauguma ilgalaikių bedarbių - nekvalifikuoti ir visai nepasirengę konkuruoti darbo rinkoje. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa siekiama didinti šalies gyventojų ekonominį aktyvumą, kvalifikaciją ir galimybes mokytis visą gyvenimą. Investicijos pagal šią programą turėtų padidinti gyventojų užimtumą beveik 10 proc., numatoma apmokyti ir paremti daugiau nei 1,2 mln. žmonių, pasiekti, kad 2/3 įmonių nuolat mokytų savo darbuotojus, o pats žmonių mokymosi visą gyvenimą lygis beveik padvigubėtų.

Mokslas ir verslas

Kita itin svarbi ūkio augimo sritis - moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra (MTTP) bei inovacijos. Šiai sričiai ketinama panaudoti 10 proc. paramos lėšų. Dabar vos 6,7 proc. visų tyrėjų dirba verslo įstaigose - tai žemiausias lygis tarp ES šalių, yra ir daugiau problemų - mažas tyrėjų, ypač dirbančių pramonėje ir versle, skaičius, solidus amžius ir protų nutekėjimas į užsienį. Tai labai stabdo MTTP veiklą, netenkina verslo ir visuomenės poreikių, o ateityje galėtų virsti grėsmingu augimo stabdžiu. Taigi dar vienas ES paramos panaudojimo prioritetas - stiprinti Lietuvos mokslą, tyrėjų gebėjimus bei mokslo ir verslo ryšius. Pavyzdžiui, bus siekiama, kad naujų mokslo daktarų skaičius kasmet išaugtų apie 50 proc., o versle dirbančių tyrėjų pagausėtų apie 2,5 karto.

Kartu su MTTP bazės stiprinimu, skatinimu būtina diegti inovacijas ir vykdyti MTTP versle, tai padėtų pakeisti Lietuvos ūkio, kuriame dabar vyrauja tradicinės mažą pridėtinę vertę kuriančios šakos, struktūrą

ir stiprinti aukštųjų technologijų sektorių. Ketinama pasinaudoti ir išoriniais aukštųjų technologijų atsiradimo šaltiniais - tiesioginėmis užsienio investicijomis, su kuriomis ateina šiuolaikiškos žinios, technologijos ir vadybos metodai. Tradicinėse ūkio šakose taip pat bus skatinamas inovacijų, naujų technologijų ir aukštų kokybės standartų diegimas, visapusiškai gerinama verslo plėtros terpė - viešosios ir finansinės paslaugos verslui, infrastruktūra.

Nemaža investicijų dalis skiriama ir kitiems pageidaujamo ekonomikos augimo veiksniams - transporto ir energijos teikimo tinklų plėtrai bei visiems prieinamai informacinių technologijų ir elektroninių ryšių infrastruktūrai.

Šiuos svarbius uždavinius padės spręsti Ekonomikos augimo veiksmų programa, kuriai numatoma skirti didžiausią paramos lėšų sumą - daugiau kaip 45 procentus. Įgyvendinus programos uždavinius, aukštų ir vidutiniškai aukštų technologijų dalis Lietuvos ekonomikoje išaugtų 6 proc., verslo išlaidos mokslinių tyrimų veiklai (kaip dalis BVP) padidėtų 7 kartus, o darbo našumo atsilikimas nuo senųjų ES narių sumažėtų beveik perpus. Numatoma apie 1000 hektarų naujų teritorijų parengti investicijoms, o sukauptų tiesioginių užsienio investicijų kiekis 1 gyventojui turėtų bent padvigubėti. Be to, būtų modernizuota 1800 kilometrų centralizuoto šilumos tiekimo tinklų, rekonstruota ar asfaltuota apie 1200 kilometrų kelių, sudaryta galimybė prisijungti prie plačiajuosčio ryšio tinklų 98 proc. (!) gyventojų, įmonių, viešojo administravimo institucijų ir įstaigų, - ir tai tik dalis prognozuojamų rodiklių.

Tiltas tarp miesto ir kaimo

Deja, Lietuva akimirksniu nevirs turtinga ir išsivysčiusia šalimi - esame gerokai atsilikę nuo klestinčią rinkos ekonomiką turinčių Vakarų. Nepaisant valdžios ir pačių piliečių pastangų, o kartais bejėgiškumo, - ekspertai visa tai gali pagrįsti ir suprasti, - žmonės pavargo. Pavargo laukti ir tikėtis, o ypač nuolat lyginti savo kiemą su ranka pasiekiamu Vakarų rojumi. Būtent šiems žmonėms skiriama svari ES paramos dalis, kad ja pasinaudoję iš esmės pakeistų savo ir kartu visų mūsų gyvenimą bei galimybes. Paskui galėsime vaikams pasakoti istorijas, panašias kaip barono Miunhauzeno, - kaip patys save suėmę už plaukų ištraukėme iš pelkės.

Trečioji parengta veiksmų programa - Sanglaudos skatinimo - turi įgyvendinti viziją apie darnesnę visuomenę, kurią, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, supa panaši gyvenimo aplinka ir kokybė. Atotrūkis tarp didžiųjų miestų ir kitų regionų jau padalijo šalį į dvi dalis - jas reikia suvienyti, mažinant skirtumus tarp regionų. Tą galima padaryti įvairiausiais būdais, todėl Sanglaudos skatinimo veiksmų programa apima plačiausią veiklų spektrą. Pirmiausia bus įvertinti ir panaudoti visi vietiniai plėtros ištekliai: pavyzdžiui, Lietuva turi turtingą istorijos ir kultūros paveldą, darantį ją patrauklia kultūriniam ir pažintiniam turizmui. Be to, turizmas yra daug darbo reikalaujanti ūkio šaka, kuri gali pritraukti dėl vykstančių ūkio struktūros pokyčių atsilaisvinusius darbuotojus. Taigi turizmas vertinamas kaip vienas pagrindinių užimtumo šaltinių regionuose. Siekiant, kad žmonės liktų savo gimtuosiuose miesteliuose ir kaimuose bus mažinami skirtumai tarp šalies didmiesčių ir miestelių bei kaimo: kuriama šiuolaikiška infrastruktūra, sprendžiamos skaudžiausios didmiesčių ir atokesnių miestelių problemos, užtikrinamos geros kokybės švietimo, sveikatos ir socialinės paslaugos; taip pat modernizuojama ir plėtojama geriamojo vandens tiekimo ir valymo infrastruktūra, atliekų tvarkymo infrastruktūra, šilumos tiekimas. Pavyzdžiui, numatoma modernizuoti apie 300 švietimo ir mokymo institucijų, perpus sumažinti laukimo laiką, kol bus nustatyta tiksli diagnozė (įtarus onkologinę ligą); atnaujinti bent 500 mokyklų, darželių, ligoninių, kad jų šildymui būtų sunaudojama mažiau energijos. Europietiškai sutvarkysime pusę savo sąvartynų, dalį gyventojų pasieks daug geresnis geriamasis vanduo, kvėpuosime švaresniu oru, džiaugsimės švaresnėmis upėmis ir ežerais. Iš viso gyvenimo aplinkai ir kokybei gerinti, mažinant skirtumus tarp atskirų regionų, skiriama beveik 39 proc. visos 2007-2013 m. ES paramos.

Visos nuomonės - svarbios

Parengtose strategijos ir veiksmų programų projektuose atsispindi ir ankstesnio strategijos svarstymo Seimo komitetuose rezultatai bei kai kurių parlamentarų pasiūlymai. Atsižvelgta į Seimo ekonomikos komiteto pastabas dėl lėšų skyrimo bioenergetikai, fundamentiniams tyrimams ir MTTP, transporto tinklui, smulkiajam ir vidutiniam verslui ir kt., taip pat atsižvelgta į Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomonę dėl galimų finansinių proporcijų, Audito komiteto rekomendaciją dėl ES paramos panaudojimo viešumo ir kitų komitetų pastabas.

Apsvarstęs pirminį strategijos projektą Seimas nutarė, jog būtina garantuoti maksimalų viešumą ir visateisį visuomenės atstovų dalyvavimą. Parlamentarų nuomone, 2007-2013 m. didžioji dalis struktūrinės paramos pinigų turėtų būti panaudota viešiesiems, visiems reikalingiems, o ne privataus verslo projektams.

Pasak Finansų ministerijos sekretoriaus Rolando Kriščiūno, kuris vadovauja ES paramos panaudojimo strategiją rengusiai komisijai, buvo siekiama aprėpti ir suderinti visų visuomenės sluoksnių interesus, poreikius ir argumentuotas nuomones. "Nustatydami investicijų krypčių finansines proporcijas vadovavomės principu: nė vienai sričiai neskirti mažesnio finansavimo, negu buvo skirtas 2004-2006 m. Be to, išskyrėme proveržio sritis ir siūlome joms skirti daug didesnį finansavimą, palyginti su gautu pagal BPD, - tai MTTP (daugiau kaip 2 kartus), verslo ir inovacijų skatinimas (3 kartus daugiau), viešosios teritorijos investicijos (2 kartus daugiau). Tai leidžia padaryti naujo periodo struktūrinės paramos mastas", - aiškina R.Kriščiūnas.

Finansų ministerijos pasiūlymai

Finansų ministras Zigmantas Balčytis sutiko pasidalyti mintimis apie ES paramos panaudojimo aktualijas.

- Ministre, strateginiai dokumentai beveik parengti, o kas toliau?

- Vyriausybė jau pritarė parengtiems strategijos ir veiksmų programų projektams, jiems dar turėtų pritarti Seimas, ir galiausiai - derybos su Europos Komisija. Tikiuosi, kad šis procesas bus sklandus, bet liko ir kitų pasirengimo darbų - klausimų, dėl kurių turėtų apsispręsti Vyriausybė.

- Pastaruoju metu kalbėta apie nacionalinės reikšmės projektus. Ar jau aiškus jų sąrašas?

- Nacionalinės reikšmės projektus, programas ar iniciatyvas, kurie galėtų būti bendrai finansuojami ES struktūrinės paramos lėšomis, turi įvardyti ministerijos, atsakingos už ES paramos administravimą ir dalyvavusios rengiant strategijos ir veiksmų programas. Tokie projektai galėtų apimti kelių ministerijų kompetencijos sritis. Finansų ministerija siūlo, kad diskusijos dėl šių nacionalinės reikšmės projektų vyktų Vyriausybėje, atitinkamuose komitetuose ar komisijose, - taip galima užtikrinti tikrai objektyvų prioritetų pasirinkimą ir maksimalų poveikį ekonomikos konkurencingumui.

- ES paramos ypač laukia atokesni ir skurdesni Lietuvos regionai. Ar vietinė valdžia dalyvaus skirstant ir administruojant šiuos pinigus?

- Siūlome numatyti galimybę išskirti savivaldybių kompetencija esančius finansuotinus veiksmus ir jiems įgyvendinti reikalingas lėšas. Teisė spręsti, kokie projektai galės pretenduoti į struktūrinės paramos lėšas, tokiu atveju būtų perduodama regionų plėtros taryboms, kurios turės suderinti visų regiono savivaldybių poreikius. Be to, nustačius bendrą savivaldybėms skirtą sumą, reikės nustatyti, kokiu principu ši suma bus dalijama regionams. Finansų ministerijos specialistų nuomone, pasiūlymus dėl šio skirstymo principų turėtų padėti parengti Vidaus reikalų ministerija, kuri atsakinga už regioninę politiką.

- Finansų ministerija sukaupė daugiausia patirties administruodama ES paramos lėšas. Kokį pavojų, galimybes įžvelgiate? Gal galima pasimokyti iš 2004-2006 m. klaidų?

- Finansų ministerija pateikė Vyriausybei pasiūlymą pereiti prie ilgalaikio investicijų planavimo, atrenkant viešųjų investicijų projektus, kurie bus finansuojami ES struktūrinės paramos lėšomis. Šiuo metu projektai atrenkami konkurso tvarka, bet tai dažnai nėra racionalu ir ekonomiška, nes projektai svarstomi du kartus - įgyvendinančioje institucijoje ir projektų atrankos komitete. Be to, parengiama keliskart daugiau projektų negu gali būti finansuota, ir rengėjai kurį laiką negali planuoti savo lėšų, nes nežino, ar jų projektas bus įgyvendinamas. Todėl Finansų ministerija siūlo naudotis kitu atrankos mechanizmu - tiesiogine paramos skyrimo procedūra, kai projektus iš anksto planuoja už tą sritį atsakinga institucija. 2007-2013 m. tokį atrankos būdą galėtume taikyti plačiau: kuo brandesnis projektas, tuo trumpiau truktų jo rengimas ir vertinimas. Žinoma, verslo projektams ir viešiesiems projektams, kai valstybė suinteresuota skatinti konkurenciją, parama ir toliau būtų skiriama konkurso tvarka.

- Projektų rengėjai ir įgyvendintojai nuolat skundžiasi pernelyg sudėtingais, biurokratiniais reikalavimais ir procedūromis, gal ši tvarka bus paprastinama?

- Taip, stengsimės palengvinti visų - projektų rengėjų, įgyvendintojų, vertintojų ir tikrintojų - gyvenimą. Manome, kad taip pat tikslinga būtų svarstyti tam tikrus paramos administravimo sistemos patobulinimus, kurie užtikrintų aiškų, paprastą ir efektyvų administravimą, kad sistema būtų suprantamesnė patiems paramos gavėjams. Pakeitimai taip pat turėtų užtikrinti didesnį skaidrumą ir pasitikėjimą pačia sistema.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"