TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuva užsieniečiams griežtesnė nei kitos ES valstybės

2016 03 22 8:29
AFP/Scanpix nuotraukos

Per 2015 metus į Lietuvą atvyko dirbti 350 aukštos kvalifikacijos specialistų ne iš Europos Sąjungos šalių. Ekspertai ir verslininkai pastebi, kad papildoma darbo jėga iš užsienio padėtų spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumo problemą, tačiau jų įdarbinimo tvarka – griežtesnė nei kitose Europos Sąjungos valstybėse.

„Darbuotojų ypač trūksta IT ir aukštųjų technologijų sektoriuje, kur įmonės pasirengusios mokėti gerus atlyginimus specialistams, o pati Lietuva negali paruošti tinkamo jų kiekio. Perteklinis reguliavimas ir biurokratija Lietuvai kainuoja brangiai – įmonės negali prisivilioti darbuotojų iš užsienio, o tai užkerta kelią konkuruoti kitose rinkose“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus.

Pasak V. Sutkaus, šį klausimą verslas jau kelia seniai, todėl Lietuvos verslo konfederacija nutarė surengti konferenciją apie užsieniečių įdarbinimo galimybes Lietuvos verslui. Kovo 24 d. ekspertai ir migracijos institucijų atstovai žada verslui pristatyti planuojamas įstatymų pataisas ir pakalbėti apie laukiamas permainas.

Galiojanti tvarka – nenuspėjama

Pasak LVK Žmogiškųjų išteklių komisijos pirmininkės Lauros Duksaitės – Iškauskienės, šiuo metu užsieniečiams leidimo gyventi Lietuvoje išdavimas užtrunka iki dviejų mėnesių, jo kvalifikacijos vertinimas – iki 14 dienų, be to, Studijų kokybės centras užsieniečio išsilavinimą gali vertinti dar papildomai mėnesį.

„Verslas nori, kad valstybės reguliavimas šiuo klausimu būtų vienodas ir aiškus, o realiai tvarka yra nenuspėjama. Dabar pasitaiko atvejų, kai skirtingų valstybių piliečiai su vienodais gebėjimais ir kvalifikacija gauna skirtingus atsakymus dėl galimybės dirbti. Turi būti aiški sistema, kada užsienietis gali gauti leidimą dirbti mūsų šalyje ir kada ne“, – sakė bendrovei „Master Class Lietuva“ vadovaujanti L. Dauksaitė – Iškauskienė.

Dabar aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotoju Lietuvoje laikomas asmuo, kuris turi atitinkamos srities aukštojo mokslo diplomą, tačiau specialistu nėra laikomas tas, kuris turi didelę darbo patirtį. Kitose ES šalyse aukštai kvalifikacijai pagrįsti užtenka 5 metų darbo patirties.

„Įsivaizduokime paprastą situaciją – 10 metų patirtį turintis fizikas yra vertinamas prasčiau nei ką tik mokslus pabaigęs studentas. Tikrai yra situacijų, kada ne visi galėjo mokytis ir įgyti išsilavinimą, bet gyvenime tikrai yra daug pasiekę“, – sakė pašnekovė.

Investuotojai žvalgosi kitur

Pasak V. Sutkaus, Lietuva ne tik kad neišnaudoja imigracijos potencialo, bet ir praranda tiesioginių užsienio investicijų. Investuotojai, užsienio bendrovės tiesiog pasirenka kitas šalis kaimynes – Latviją, Lenkiją ar Estiją. Nepasitenkinimą vis dažniau reiškia ir Lietuvoje veikiantys paslaugų centrai, startuoliai, į Lietuvą ateinančios IT įmonės.

„Esame įsitikinę, kad dabartinio imigracijos procedūrų reglamentavimo tobulinimas yra vienas pagrindinių šalies verslo ir investicinės aplinkos gerinimo prioritetų. Kryptinga ekonominės imigracijos politika ne tik paskatintų naujų darbo vietų kūrimą, bet ir leistų šalies darbdaviams vykdyti verslo plėtrą ir didintų tiesioginių užsienio investicijų srautą“, – sakė V. Sutkus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"