TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvą vilioja Šilko kelio karavanai

2011 06 20 0:00
Iš Kazachstano ekonomikos pakilimo Lietuvos verslininkai siekia naudos, tačiau šiuo metu verslą stabdo neaiškumas dėl Muitų sąjungos.
Vidos Bortelienės nuotrauka

Konkurencinis Klaipėdos uosto pralaimėjimas estams dėl Kazachstano krovinių neatgrasė nuo pastangų eiti į plačią šios šalies rinką ir pasukti Lietuvos link tranzitinį Kinijos prekių srautą.

Liepos 1-ąją, kai įsigalios Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjungos taisyklės, Lietuvos transportininkai laukia svarbių permainų. Niekas aiškiai negali nuspėti, į kurią pusę jos pakryps, bet manoma, kad vieniems bus geriau, kitiems - blogiau. Gali sutrumpėti vilkikų ir geležinkelio traukinių prastovų laikas kertant sienas, tačiau kai kurie partnerių signalai rodo, kad kils krovinių gabenimo kainos. Todėl nuo logistikos grandinės sąnaudų priklausanti Baltijos jūros uostų konkurencija dėl tranzito gali sustiprėti, o uždarbis - sumažėti.

Susisiekimo oro linijomis skaudulys

Buvusio Lietuvos ambasadoriaus Kazachstane Romualdo Kozyrovičiaus žiniomis, netrukus Muitų sąjungoje įsigaliosianti naujoji prekių apmuitinimo tvarka stabdo Lietuvos įmonių investicijas į Kazachstaną. "Verslininkai baiminasi bendrosios Muitų sąjungos. Štai dabar kazachai pasakoja, kad Rusija kelia muito mokesčius, smarkiai brangsta produkcija. Net ir įsteigta bendra įmonė ten praranda aktualumą, nes visi siekia pelno. Vis dėlto kelios Lietuvos elektronikos bendrovės sėkmingai dalyvauja dideliuose projektuose. Tačiau pažangos stiprinant ekonominį bendradarbiavimą kol kas matome nedaug. Visi laukia liepos 1 dienos, žiūrės, kaip seksis. Atsivėrė

laiko tarpsnis, stabdantis tolesnius verslo veiksmus", - LŽ pasakojo R.Kozyrovičius. Buvęs ambasadorius dalyvavo Klaipėdoje surengtoje tarptautinėje konferencijoje "Baltijos jūra - vartai į Euraziją" ir rūpinosi jam gerai pažįstamų kazachų delegacija. Konferenciją rėmė Lietuvos užsienio reikalų ir Susisiekimo ministerijos, Kazachstano Respublikos ambasada Lietuvoje, Klaipėdos universitetas, jūrų prekybos įmonės ir žurnalas "Jūra. More. Sea", nuo šių metų leidžiamas ir kinų kalba.

Pagrindinė diskusijų tema - "Vakarų Europa-Pietryčių Azija: Šilko kelias ar jūros kelias?" - išsirutuliojo į dvi kryptis: krovinių judėjimą lengvinančias politines priemones ir verslo praktiką. Pirmoji atskleista šviesiomis spalvomis, antroji - pasienio

realijomis "papuoštais" vaizdais. Prie dvišalio bendradarbiavimo nesklandumų gali būti priskirta ir tai, kad kai kurie pakviesti Kazachstano atstovai į konferenciją neatvyko laiku arba išvis nesiryžo skristi dėl tiesioginės oro linijos nebuvimo. Užtrukti kelyje į Vilnių 20 valandų, nes reikia persėsti Kijeve arba Rygoje, - tikra kankynė. Todėl būtų puiku, jei lietuviai dažniau propaguotų Klaipėdos uostą Kazachstane, o aukščiausi valstybės vadovai reklamuotų Lietuvos tranzito galimybes Eurazijos rinkose.

Šalis - sausumos uostas

Kazachstano Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikoje Galymžanas Koišybajevas tikisi, kad bendra muitų erdvė palengvins prekių judėjimo sąlygas, kaip yra Europos Sąjungoje, ir dėl to prekybos koridorius Vakarų Kinija-Vakarų Europa taps patrauklesnis. O tarptautinio ir nacionalinio bendradarbiavimo prielaidų artimiausiais metais, kai šalis sukurs transporto infrastruktūrą, būsią labai daug.

"Ekonomika yra bendradarbiavimo pagrindas. Su Lietuva mus sieja gana glaudūs ryšiai. Jūsų šalis mums artimiausia partnerė ne tik tarp Baltijos valstybių, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Kazachstano potencialas didelis. Tai - transporto tranzitas ir žaliavų eksportas per Klaipėdos uostą, bendrų gamybos įmonių kūrimas Kazachstane, energetika. Kasmet renkasi ir reikalus į priekį stumia mūsų valstybių ekonominio bendradarbiavimo komisija. Kitą mėnesį numatoma Klaipėdos verslo misija į Kazachstaną", - atsakydamas į LŽ klausimą apie ekonominių ryšių perspektyvą per spaudos konferenciją kalbėjo diplomatas.

Kazachstano transporto ir komunikacijų ministerijos atstovė Alija Murzalinova, pristatydama Klaipėdoje šios šalies transporto politikos gaires, nurodė, kad artimiausią penkmetį į sausumos magistralių, aviacijos linijų ir Aktau uosto plėtrą bei transporto saugumo priemones numatyta investuoti 18 mlrd. JAV dolerių.

Kuriamo Šilko kelio koridoriaus trasa nuo Kinijos į Europą apima 8445 kilometrus, iš jų 2787 kilometrus - per Kazachstaną. Pernai šalyje nutiesta 400 kilometrų kelių, šiemet - tūkstantis. Dabar, pasak A.Murzalinovos, tiesiama geležinkelio linija į Turkmėniją, statomas antras Kinijos sienos kirtimo postas. Magistralių tiesimo darbai šalyje leidžia steigti naujas įmones ir darbo vietas, stiprina paslaugų sektorių.

Kazachstano prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Valerijus Gulbas teigė, kad jo šalis Eurazijos regione dėl ambicingos transporto programos vadinama Šilko jūra. Amerikos logistikos centrų pavyzdžiu kuriamas sausumos uosto įvaizdis remiasi kryžkelės motyvu - siekiama, kad kroviniai iš Kazachstano sklistų visomis kryptimis. Tam esą jau sudarytos tarptautinės ir nacionalinės prielaidos. Tikimasi, kad 2015 metais iki 35 mln. sąlyginių konteinerių padidėsiantis Kinijos prekybos srautas reikšmingą krovinių dalį iš vakarinio pakraščio nukreips per Kazachstaną.

Barjeras - sienos

Šios šalies ekonomikos rūmų "Atameken" atstovas Khakimas Sabirovas, atstovaujantis verslo įmonėms, uždavė daug klausimų Lietuvos transportininkams dėl praktinių Klaipėdos uosto galimybių ir kaip svarbiausią tarptautinio prekių judėjimo sąlygą analizavo sienų pralaidumą. Jis pažymėjo, kad šiuo metu Kazachstanas išnaudoja tik 15 proc. tranzito potencialo. Tačiau sausumos transportas tampa mobilesnis, o prekių gabenimas iš Pietryčių Azijos per Kazachstaną į Europą sutrumpėja nuo 35 parų plukdant jūra iki 10 parų vežant sausuma. Todėl 2015 metais, kai bus nutiesti keliai ir pastatyti pasienio postai, tranzitiniai gabenimai geležinkeliu turėtų padidėti 2 kartus, o automobilių transportu - iki 3 kartų. Pastaruoju metu kuriama bendra Kazachstano ir Kinijos informacinė sistema, į kurią norima įtraukti ir Rusiją, nes dabar silpnoji tranzito grandis - skirtingi dokumentai ir dėl jų susidarančios eilės pasienyje. Geležinkelio traukinių įforminimas užtrunka nuo 3 valandų iki 2 parų, tuo metu Jungtinių Tautų rekomendacija - 1 valanda.

"Mūsų vežėjų duomenimis, iki 40 proc. transportavimo laiko užima prastovos pasienyje. Atgabenti krovinį iš Kinijos į Kazachstaną, 3,5 tūkst. kilometrų, trunka 7 paras, iš Almatos į Klaipėdą - 5 tūkst. kilometrų - 3,5 paros. Mes dar tik kuriame sienos kirtimo procedūras, važinėjame po pasaulį ir mokomės. Tačiau Kazachstanas yra vienintelė Vidurinės Azijos valstybė, prisidėjusi prie Europos sutarties dėl tarptautinių kombinuotų traukinių linijų, ir prastovas pasienyje siekia sutrumpinti iki 30 minučių", - kalbėjo K.Sabirovas. Jis tvirtino savo akimis norįs pamatyti, kad Kenos geležinkelio stotyje tarp Lietuvos ir Baltarusijos muitinės procedūra tiek ir trunka, kaip savo pranešime nurodė Lietuvos muitinės atstovas Šarūnas Avižienis.

Jau 12 metų Kazachstano transporto rinkoje dirbantis Vytautas Varasimavičius, apžvelgdamas tranzito Kazachstano, Rusijos, Baltarusijos ir Lietuvos teritorijomis kliūtis, buvo atviras ir negailėjo kritiškų žodžių. "Galime girtis savo geru uostu, bet jei neskleidžiame apie jį informacijos, tada turime produktą, kurį slepiame po prekystaliu. Kai nuvažiuoji kur nors pas klientus ir kalbi apie Lietuvą, niekas nežino, kur yra Klaipėda, mano, kad tai - Ryga. Jeigu nerodysime pastangų, nieko ir negausime. Mes kas savaitę išsiunčiame po 25 mašinas ir kiekvieną kartą patiriame nuotykių, kurie sukuriami dirbtinai ir kurių neįmanoma numatyti. Lietuvos pasienyje - eilės, sulaikomas tiekimas, didėja sąnaudos, brangsta produkcija. Ar mes sau priešai?" - retoriškai klausė bendrovės "TL Nika Group" vadovas. Jo manymu, mes patys sukuriame pralaimėjimo konkurentams sąlygas - didėjant prekių apyvartai ją stabdome. Muitinėje atsitinka "įvairių stebuklų", nors viskas esą daroma pagal įstatymus. Kartą pasienio tarnyba pusei paros pradangino krovinio dokumentus. Teko kreiptis pagalbos, bet nei policija, nei televizininkai neatvažiavo. Apmaudu ir dėl to, kad Estija pasirašė sutartį su Kazachstanu dėl tranzito, o Lietuva - dar ne.

Tačiau Lietuvos valdininkai mano, kad mes į Kazachstaną prasibrausime kitų padedami. Tarptautinė asociacija "Rytų-Vakarų transporto koridorius", vienijanti 16 valstybių ir 2000 kompanijų, šiuo metu baigia derinti krovinių judėjimo schemą ir yra gavusi šalių leidimus tranzitiniams kroviniams vežti į Kiniją. Jau spalį tikimasi paleisti šaudyklinį traukinį Klaipėda-Minskas-Maskva-Karaganda-Urumchi. Tačiau pripažįstama, kad sklandaus judėjimo galima tikėtis tik tuomet, kai į šią asociaciją įstos Rusija ir Kazachstanas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"