TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuva žengia energetinio savarankiškumo keliu

2014 05 06 6:00
Kapsulę su laišku ateities kartoms "LitPol Link" statybos vietoje vakar įleido prezidentė D.Grybauskaitė ir energetikos ministras J.Neverovičus.  Arvydo Jockaus (LŽ) nuotrauka

Vakar Alytaus rajone iškilmingai paskelbta apie elektros jungties su Lenkija statybos pradžią.

2015 metų pabaigoje Lietuvą ir Vakarų Europą sujungsiantis „LitPol Link“ elektros tiltas vertinamas kaip vienas svarbiausių strateginių projektų Lietuvos kelyje į ekonominį ir politinį savarankiškumą.

Ypatingos svarbos projektai

Oficiali tarptautinės Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties „LitPol Link“ statybos darbų pradžia Alytaus transformatorių pastotėje vakar paminėta įkasant simbolinę kapsulę su laišku ateities kartoms. Laišką pasirašė ir vėliau įkasė prezidentė Dalia Grybauskaitė, energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas, Lazdijų rajono savivaldybės meras Artūras Margelis, projektą įgyvendinančių Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorių vadovai.

Pradėdama iškilmes D.Grybauskaitė pabrėžė, kad 2015 metų pabaigoje, kai Lietuvą su Vakarų Europa sujungs elektros tiltas, o su Šiaurės Europa – kabelis į Švediją per Baltijos jūrą, mūsų valstybė nebebus energetikos sala Europos Sąjungoje. Tarp svarbiausių energetikos projektų D.Grybauskaitė taip pat paminėjo šių metų pabaigoje pradėsiantį veikti suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje ir numatomą tiesti dujų jungtį su Lenkija.

„Lietuva sparčiai žengia energetinio savarankiškumo keliu. Tai mums užtikrins ir politinį, ir ekonominį, ir energetinį saugumą. Visa tai labai svarbu, nes būtent per energetiką mūsų politikai buvo daroma įtaka iš Rytų, būtent per energetiką buvo vykdoma destabilizacija ir spaudimas. Todėl šie projektai yra ypatingos svarbos – ne tik mūsų ekonomikai, bet ir visos valstybės ateičiai. Jie užtikrins ir mūsų visišką politinę nepriklausomybę“, - sakė D.Grybauskaitė.

Pasak prezidentės, elektrai pradėjus tekėti iš Lenkijos ir Švedijos bei atgal, Lietuva galės konkurencingomis kainomis ją pirkti ten, kur bus pigiau. „Užsitikrinsime, kad jokie politiniai sūkuriai, kurie vyksta aplink mus, ir ypač dabar, niekada negalės daryti mums įtakos. Patys spręsime, kur pirkti elektrą, kaip ją naudoti savo ekonomikai, ir žinosime, kad po 25 metų pagaliau esame visiškai energetiškai ir politiškai nepriklausomi“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.

Klausimų kelia finansavimas

Vakar pasirodė informacija, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija įspėjo valdžią, esą „LitPol Link“ ir dar trys strateginę reikšmę turintys Lietuvos energetikos projektai gali nebegauti Europos Sąjungos (ES) paramos.

Apie tai buvo kalbama balandžio mėnesį Briuselyje vykusiame susitikime su Europos Komisijos (EK) atstovais. Kadangi bemaž 300 mln. litų projektą įgyvendinanti bendrovė „Litgrid“ dar pernai sudarė darbų rangos sutartis ir numatė išlaidas, EK mano, kad jis gali būti tęsiamas ir be ES paramos.

Energetikos ministras J.Neverovičius pripažino, jog klausimas dėl projekto finansavimo yra itin sudėtingas. „Deja, buvusios vyriausybės nenumatė šiai jungčiai europinio finansavimo. Projektas buvo plėtojamas tikint, kad kada nors galbūt atsiras koks finansavimas. Manome, jog „LitPol Link“ gali pretenduoti į pernai Europos Komisijos patvirtintų prioritetinių projektų paramos lėšas. Kaip tik šiomis dienomis bus paskelbta atranka šiai paramai gauti. Paraišką rengia ir „LitPol Link“, - aiškino J.Neverovičius. Pasak jo, Lenkija yra užsitikrinusi ES finansavimą projektui dar iš 2007-2013 metų finansinio laikotarpio ir sėkmingai šia parama naudojasi.

Skaičiuojama, kad visos Lietuvos ir Lenkijos elektros jungties „LitPol Link“ projekto vertė siekia 1,2 mlrd. litų. Projekto išlaidas dalijasi abi šalys.

Statomi unikalūs įrenginiai

„LitPol Link“ sujungs dviejų valstybių elektros sistemas nuo Alytaus Lietuvoje iki Elko Lenkijoje. Bendras jungties ilgis - 163 kilometrai. Lietuvoje linija drieksis apie 51 kilometrą per Alytaus ir Lazdijų rajonus, Lenkijoje – 112 kilometrų per Palenkės ir Varmijos Mozūrų vaivadijas. Lietuvos teritorijoje planuojama pastatyti apie 150 atramų, Lenkijoje – apie 300.

Lietuvoje perdavimo linijomis tekanti elektra yra 330 tūkst. voltų, o Lenkijoje, kaip ir kitur žemyninėje Europoje, – 400 tūkst. voltų. Be to, abiejų šalių sistemos veikia pagal skirtingus valdymo principus: Lietuva šiuo metu priklauso IPS/UPS sistemai, o Lenkija - žemyninės Europos.

Skirtingoms sistemoms „susikalbėti“ ir elektrai laisvai tekėti abiem kryptimis bus pastatytas svarbiausias jungties įrenginys – nuolatinės srovės intarpas. Unikalus 2 tūkst. kvadratinių metrų plote statomas intarpas užims didžiulę teritoriją į pietus nuo Alytaus transformatorių pastotės. Alytaus nuolatinės srovės intarpas ypatingas ir dėl to, kad tokių įrenginių, kurie sujungtų dvi skirtingas perdavimo sistemas ir kintamą srovę verstų į nuolatinę bei priešingai, pasaulyje yra vos keli.

Greta nuolatinės srovės intarpo šalia Alytaus pastotės taip pat iškils 400 kilovoltų skirstykla. Jungties galia, pradėjus ją eksploatuoti 2015 metais, bus 500 megavatų. Planuojama, kad 2018-2020 metais, kai Lenkijoje ir Lietuvoje atsiras naujų gamybos šaltinių, jungties galia bus padidinta dvigubai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"