TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuva žengia į aukščiausią technologijų lygą

2015 10 23 6:00
Evaldo Gusto teigimu, kosminės technologijos atveria naujas galimybes informacijos sklaidai, nuotoliniam švietimui ir nuotolinei medicinai bei veikloms, kuriose pasikliaujama palydoviniu laiko skaičiavimu. LŽ archyvo nuotrauka

Pasaulinis kosmoso sektorius augo net finansų krizės metu, o investicijos į šį sektorių per kelerius metus atsiperka keliasdešimt kartų. Todėl Lietuvos užmegztas bendradarbiavimas su Europos kosmoso agentūra žada gerų perspektyvų kuriant didelės pridėtinės vertės darbo vietas bei stiprinant šalies konkurencingumą.

Rugsėjo pabaigoje Lietuvos Vyriausybė ir Europos kosmoso agentūra (EKA) sudarė chartiją. Šalies įmonėms ir mokslininkams tai sudarys sąlygas įgyvendinti aukšto lygio mokslo ir technologijų projektus pagal EKA programas. Pagal sudarytą Lietuvos Europos bendradarbiaujančios valstybės (EBV) plano chartiją, Lietuva kasmet iš valstybės biudžeto skirs 1,3 mln. eurų įmoką agentūrai.

Ūkio ministras Evaldas Gustas LŽ papasakojo, kaip šis finansinis įnašas atsipirks, ir kodėl Lietuvai verta investuoti į kosmoso sektoriaus augimą.

– Daugiau nei milijonas eurų kasmet – nemažas įnašas nedidelei šaliai. Kokią naudą tai duos Lietuvai?

– Pagal „geografinės grąžos“ principą, per EKA užsakymus Lietuvos verslo ir mokslo subjektams sugrįš 80–90 proc. sumokėtų įnašų. Įgyvendinusi susitarimą, t. y. sėkmingai išlaikiusi bandomojo 5 metų laikotarpio egzaminą, Lietuva galės tapti tikrąją EKA nare, o tai išplės Lietuvos galimybes kurti naujus didelės pridėtinės vertės produktus. Svarbu, kad Lietuvai tapus tikrąja nare „geografinės grąžos“ principas taip pat bus taikomas – per savo narystę agentūroje Lietuva investuos į pasauliui aktualias aukštąsias technologijas, kuriamas mūsų šalyje. Už Lietuvos pinigus šalies mokslas ir verslas vykdys projektus, kurių ekspertizę, t. y. projektų atitiktį EKA programoms ir Lietuvos subjektų gebėjimų įvertinimą, atliks pasaulinio lygio, o ne vietiniai ekspertai. Kitaip sakant, per narystę EKA Lietuva patenka į aukščiausią mokslo, technologijų ir inovacijų lygą.

Pirmoji projektų atranka baigta šių metų kovą. Kiekvieną projektą vertino ne mažiau kaip trys EKA ekspertai. Atrinkti 7 projektai susiję su kosmoso technologijų, Žemės stebėjimo ir švietimo sritimis. Jie bus pradėti įgyvendinti šių metų pabaigoje.

– Kokias matote Lietuvos galimybes kosmoso sektoriuje? Ar ji turi pakankamai finansinių ir žmogiškųjų resursų šiam sudėtingam sektoriui plėtoti?

– Visų pirma norėčiau išsklaidyti mitą, kad kosmosas yra sudėtinga veikla, reikalaujanti didelio pramoninio potencialo. Šiandien kosmoso technologijos ir paslaugos jau peržengusios tradicines kosmoso veiklos ribas ir intensyviai skverbiasi į kasdienį žmonių gyvenimą. Dabar ji susideda iš trijų pagrindinių rūšių: kosmoso tyrinėjimo, technologijų kūrimo ir Žemei teikiamų paslaugų naudojant kosmines infrastruktūras bei duomenis iš kosmoso.

Tokios paslaugos kaip palydoviniai ryšiai, palydovinė televizija, palydovinė navigacija, kosminė meteorologija, įvairios Žemės stebėjimo iš kosmoso paslaugos jau taip seniai ir intensyviai naudojamos pasaulio politiniame ir ekonominiame gyvenime, kad kartais net pamirštame jų „kosminę“ kilmę.

Bene geriausiai žinomi produktai, kurie pirmiausia buvo sukurti naudoti kosmose, o vėliau jau pritaikyti buityje – tai nedūžtantys ir nesibraižantys akinių stiklai, sauskelnės, skaitmeninis fotoaparatas, plaukų tiesintuvas, šiuolaikinis autovilkikų tentas, vandens motociklų variklis, dantų pasta tūbelėje, automobilių padangų kordas, metalas su „atmintimi“, naudojamas dantų tiesinimo procese, ir kt.

– Kokius produktus bei technologijas Lietuva turi potencialo kurti ar tobulinti? Kurioje išvardytų sričių Lietuva yra stipriausia?

– Lietuva turi gerai vertinamą mokslinį ir technologinį potencialą gamtos mokslų, informacinių technologijų, mikroelektronikos ir optoelektronikos, mechatronikos, lazerių, biotechnologijų ir kitose srityse. Tai nustatė EKA ekspertai, atlikę potencialo technologinį auditą, taip pat NASA ekspertai vizitų Lietuvoje metu.

Vienas geriausių pavyzdžių, kalbant apie lietuvių pajėgumą kurti kosmosui skirtus produktus, – tai KTU prof. Armino Ragausko vadovaujamos komandos išrastas neinvazinis galvos smegenų skysčio slėgio matuoklis, kuris sudomino pasaulio medikus ir NASA. Lietuvoje taip pat ne viena įmonė dirba su NASA, EKA ar kitomis su kosmosu susijusiomis organizacijomis. Tai „Ekspla“, siūlanti savo pažangius lazerius, „Lidaris“, testuojantis lazerinės technikos optinių detalių patikimumą, geoinformatikos įmonė „Geomatrix“ ir kt. Taip pat NASA ir EKA domisi bendrovės „Brolis Semiconductors“ kuriamais naujo tipo puslaidininkiniais lazeriais, pralenkiančiais NASA naudojamus dabar Marse esančiame marsaeigyje.

Lietuvos įmonės demonstruoja savo potencialą ir kuriant bei teikiant labai platų „kosminių“ paslaugų spektrą. Nepamirškime ir to, kad 2014 metų pradžioje buvo paleisti pirmieji du lietuviški mažieji palydovai.

Dalyvavimas EKA programose dar labiau padidins jau veikiančių Lietuvos kosmoso sektoriaus mokslo centrų ir įmonių matomumą, konkurencingumą ir komercializavimo bei eksporto galimybes, nes visi mano minėti produktai ir paslaugos turi paklausą tiek vidaus, tiek pasaulinėje rinkoje.

NASA ir EKA domisi bendrovės „Brolis Semiconductors“ kuriamais naujo tipo puslaidininkiniais lazeriais, pralenkiančiais NASA naudojamus dabar Marse esančiame marsaeigyje. / Reuter/Scanpix nuotrauka

– Esate minėjęs, kad sukurtos kosminės technologijos greitai grįš atgal į Žemę kaip pažangūs gaminiai ir kasdienės paslaugos. Apie kokius gaminius ir paslaugas pirmiausia kalbate?

– Šiandien kosmoso pramonės metinė apyvarta pasauliniu mastu siekia 256 mlrd. JAV dolerių ir didžiąją jos dalį sudaro produktai – gaminiai ir paslaugos – be kurių sunku įsivaizduoti visų mūsų šiuolaikinę buitį. Net ir kosmoso mokslinių tyrimų rezultatai ilgalaikėje perspektyvoje panaudojami sprendžiant klimato kaitos, žmonijos apsirūpinimo energijos resursais ir maistu problemas, geriau suvokiant gyvybės kilmės ir išsaugojimo klausimus. Aš jau minėjau keletą tokių kosminių technologijų ir paslaugų, kurios nužengė į Žemę. Tikriausiai kiekvienas išsitraukęs savo telefoną neįsivaizduoja jo be GPS imtuvo, leidžiančio vienu mygtuko paspaudimu nustatyti tikslią savo padėtį arba lengvai surasti bet kokią vietą Žemėje, taip pat be galimybės sužinoti operatyvią ir tikslią orų prognozę vis ilgesniam laikotarpiui, nekalbant jau apie kosminių technologijų teikiamas interneto paslaugas ar telefoninio ryšio paslaugas.

Kosminės technologijos atveria naujas galimybes informacijos sklaidai, nuotoliniam švietimui ir nuotolinei medicinai, jos daug lemia svarbiausiuose ekonomikos sektoriuose: ryšių ir energetinėse sistemose, finansiniuose tinkluose – visur, kur pasikliaujama palydoviniu laiko skaičiavimu veiklai sinchronizuoti.

– Pasaulinė metinė kosmoso sektoriaus apyvarta įspūdinga. O kokią įtaką kosmoso sektoriaus plėtra turėtų mūsų šalies ekonomikai?

– Pasauliniame kosmoso sektoriuje dirba apie 900 tūkst. darbuotojų, ir šis sektorius sparčiai auga. Net pasaulinės finansų krizės metu jis gana sparčiai augo, nes tiek valstybės, tiek verslas jau seniai suprato, kad investicijos į kosmoso veiklą atsiperka vis greičiau ir labiau. 2010 metų EKA duomenimis, 1 euras, investuotas į kosmoso veiklą, po kelerių metų duoda apie 28 eurų tiesioginę ir netiesioginę grąžą. Pasaulinės ekonomikos ekspertai prognozuoja, kad artimiausiu metu sparčiai plėsis pramonės ir verslo sritys, susijusios su palydovinių – ryšio, navigacijos ir Žemės stebėjimo – paslaugų teikimu.

Kadangi kosmoso sektorius yra ypač imlus žinioms, jo plėtra Lietuvoje padės kurti aukštųjų technologijų produktus ir iš jų uždirbti, t. y. plačiau bus panaudojami mokslo rezultatai, aktyviau bendradarbiaus mokslas ir verslas, bus greičiau komercializuojami mokslo rezultatai ir kuriamos naujos didelės pridėtinės vertės darbo vietos. Apie Lietuvos potencialą palydovinių paslaugų rinkoje jau kalbėjau. Ūkio ministerijos specialistų vertinimu, šio sektoriaus apyvarta siekia 100 mln. eurų.

– Pasaulinis sektorius, kaip minėjote, sparčiai auga. Ar Lietuva spės paskui augimą kartu su ekonomiškai stipresnėmis valstybėmis?

– Lietuvoje kosmoso sektorius aktyviai plečiasi, jo augimą paskatinti turėtų prasidėjęs aktyvesnis bendradarbiavimas su EKA, taip pat su NASA ir kitomis kosminėmis agentūromis. Tobulėjant technologijoms ir vis labiau plintant kosminės įrangos miniatiūrizacijai, jos kūrimas tampa „įkandamas“ vis mažesnėms valstybėms ir net atskiroms įmonėms bei universitetams. O narystė EKA leidžia tapti stiprios ir pažangios kosmoso agentūros dalimi bei dalyvauti ambicinguose agentūros projektuose.

Lietuvoje veiklą, kuri galėtų būti pritaikoma kosmoso tyrimams ar kosminiam verslui, aktyviausiai vykdo Lietuvos kosmoso asociacijai priklausančios įmonės ir įstaigos: stipriausi Lietuvos universitetai ir mokslinių tyrimų institutai bei mokslo centrai, taip pat privataus kapitalo įmonės. Tačiau kosmose būtų galima panaudoti ir kai kurių pažangių asociacijai nepriklausančių bendrovių patirtį. LKA siekia, kad Lietuvos mokslininkai, verslininkai aktyviai įsitrauktų ir į labai perspektyvų kosmoso verslą – mažųjų palydovų ir raketų sistemų jiems pakelti į kosmosą kūrimą.

Atrinkti projektai

Pirmojo kvietimo projektus įgyvendins:

* UAB „Lidaris“ vykdys projektą kosmose naudojamų optinių prietaisų kokybės ir ilgaamžiškumo patikros srityje;

* UAB „Hnit Baltic“ tyrinės palydovinio ryšio geografinių informacinių sistemų duomenų taikymo galimybes belaidžio ryšio tinklui planuoti vykdant gelbėjimo operacijas;

* Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) suburs studentus į tarpdisciplininį kosminės (mažojo palydovo) misijos kūrimo projektą;

* Vilniaus universitetas (VU) skatins studentų susidomėjimą aeronautikos mokslu;

* Kauno technologijos universitetas (KTU) kurs kosmoso reikmėms skirtus pažangius molekulinės taršos analizės metodus;

* Fizinių ir technologijos mokslų centras (FTMC) analizuos naujų medžiagų panaudojimą kosmoso reikmėms skirtuose jutikliuose;

* Lietuvos inovacijų centras (LIC) vykdys projektą, pagal kurį kosmoso srities olimpiadoms bus rengiami moksleiviai ir mokytojai.

Šaltinis: LR Ūkio ministerija

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"