TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvai europinės paramos čiaupelį prisuks ne „Brexit“

2016 07 02 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Nors Jungtinė Karalystė (JK) į Europos Sąjungos (ES) biudžetą kasmet moka palyginti dideles sumas (daugiau moka tik Vokietija, Prancūzija ir Italija), jos pasitraukimas iš 28 valstybes vienijančios organizacijos nebūtų itin skausmingas ES biudžetui. Ekspertų vertinimu, Lietuvos gaunama ES parama dėl „Brexit“ taip pat keisis nedaug. Didesnę įtaką paramos mažėjimui darys tai, kad Lietuva pagal savo išsivystymo lygį netrukus taps nebe paramos gavėja, bet donore.

„Turėkime omenyje, kad Jungtinė Karalystė yra išsiderėjusi įmokų nuolaidą, kurią jai kasmet apmoka Vokietija ir kitos šalys. Be to, apie tris ketvirtadalius savo įmokų į ES biudžetą britai susigrąžina per įvairias paramos programas ir išsiderėtą nuolaidą“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) docentė, mokslinio žurnalo „European Integration Studies“ vyr. redaktorė dr. Rasa Daugėlienė.

Nors šiuo metu tikslių skaičiavimų neatlikta, Briuselyje manoma, kad po 2020 metų Lietuva tegaus tik apie trečdalį tų lėšų, kurias ES moka dabar. Šie pokyčiai įvyktų nepriklausomai nuo to, ar Jungtinė Karalystės pasitrauks, ar liks Bendrijoje.

Menkas nuostolis

KTU mokslininkė R. Daugėlienė „Lietuvos žinioms“ teigė, kad įmokas į ES biudžetą šalys narės moka pagal įvairius rodiklius, kaip antai, surenkamą pridėtinės vertės mokestį (PVM), bendrąjį vidaus produktą (BVP) ir kitas nacionalinių biudžetų įplaukas. Todėl 2014 metais JK į ES biudžetą įmokėjo 2,9 mlrd. eurų iš surinkto PVM bei 14,5 mlrd. eurų BVP. Dar 2,7 mlrd. eurų JK atseikėjo iš surinktų žemės ūkio mokesčių ir muitų tarifų. Bendra JK įmokėta suma į ES biudžetą 2014 metais sudarė 20,1 mlrd. eurų.

Tačiau 2014 metais JK iš ES biudžeto susigrąžino 6,06 mlrd. eurų nuolaidą. „Ši nuolaida Jungtinei Karalystei taikoma nuo 1984 metų pagal vadinamąjį Fontenblo susitarimą. Didžiąją dalį šios nuolaidos dengia vokiečiai, švedai, olandai ir austrai, tačiau jiems savo ruožtu sumažintas PVM įnašas“, – aiškino mokslininkė.

Pagal įmokas į ES biudžetą JK yra ketvirta po Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos. Penkti didžiausi mokėtojai yra Nyderlandai.

„Drįsčiau teigti, kad, pasitraukus Jungtinei Karalystei, ES biudžetas labai nenukentės. Praradimai nebūtų labai skausmingi. Galbūt nukentės prekyba ir kiti dalykai, bet ne Sąjungos iždas. Matematiškai skaičiuodami matome, kad Jungtinė Karalystė yra ketvirta pagal dydį mokėtoja, bet, įvertinę tai, kiek lėšų ji susigrąžina, tas indėlis nėra labai didelis. Iš bendro 142 mlrd. eurų ES biudžeto apie 20 proc. įneša Vokietija. Jungtinė Karalystė su nuolaida ir įvairias paramos programas susigrąžina apie tris ketvirtadalius iš kasmet įnešamų maždaug 20 mlrd. eurų“, – kalbėjo R. Daugėlienė.

Dėl JK pasitraukimo didelių praradimų nei Lietuvai, nei kitoms Rytų ir Vidurio Europos valstybėms neprognozuoja ir SEB patarėjas, finansų analitikas Gitanas Nausėda. „Bet, aišku, reikės proporcingai Didžiosios Britanijos įnašui apetitus mažinti“, – pridūrė jis.

Pasieks išsivysčiusių šalių lygį

Pasak „Lietuvos žinių“ kalbintų ekonomistų, Lietuva po 2020 metų nebegalės tikėtis tokio masto finansinės paramos kaip dabar, ir to priežastis ne JK pasitraukimas iš ES. Tuo metu Lietuvos BVP vienam gyventojui turėtų pasiekti 75 proc. ES valstybių narių vidurkio. Dėl to jau negalėsime pretenduoti į dideles injekcijas, kokias gauname dabar.

Kaip „Lietuvos žinioms“ paaiškino Finansų ministerija, 2014–2020 metų finansiniu periodu Europos regioninės plėtros ir Europos socialinio fondo investicijų gauna visos valstybės narės. Didesnę dalį lėšų gauna regionai, kurie yra priskiriami prie mažiau išsivysčiusių regionų grupės, t. y. kurių BVP vienam gyventojui mažiau nei 75 proc. ES 28 valstybių narių vidurkio perkamosios galios standartais. Labiau išsivystę regionai taip pat gauna ES lėšų, tačiau daug mažiau ir prioritetai skiriami siauresniems tikslams, jie projektus finansuoja mažesniu intensyvumu.

Sanglaudos fondo lėšų 2014–2020 metų finansiniu laikotarpiu gauna 15 mažiau išsivysčiusių valstybių narių, kurių bendrosios nacionalinės pajamos (BNP) vienam gyventojui yra mažesnės nei 90 proc. ES vidurkio (Graikija, Portugalija, Bulgarija, Čekija, Estija, Kroatija, Latvija, Lietuva, Kipras, Vengrija, Мalta, Lenkija, Rumunija, Slovėnija, Slovakija).

„Lietuva po 2020 metų iš viso negali tikėtis finansinės paramos kaip atsiliekanti valstybė. Pagal pastarųjų metų statistiką, Lietuva jau pasiekė 74 procentus. Tad akivaizdu, kad per šį finansinį laikotarpį šį rodiklį viršysime ir į tokias dideles injekcijas, kokias gauname dabar, pretenduoti negalėsime. Mes tiesiog nebetenkame teisės, nes tokia ir yra šių fondų paskirtis – įveikti atskirtį tarp atskirų regionų ir suvienodinti ekonominio išsivystymo skirtumus įvairiose ES šalyse“, – sakė SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda

KTU mokslininkė R. Daugėlienė tvirtino, kad ES šalies narės BVP yra vienas pagrindinių rodiklių skiriant jai ES paramą. „Tikėtina, jog Lietuvos ūkis iki 2020 metų augs ir tapsime stipria ekonomika Europoje, ne siurbiančia, o galinčia duoti valstybe. Tačiau, aišku, tai nereiškia, kaip kartais skelbiama, kad paramos visai nebegausime. Tikrai taip nebus, bet ji ryškiai sumažės“, – teigė pašnekovė.

Rems išmaniąją ekonomiką

R. Daugėlienė tikino, kad išliks, nors ir apkarpyta, parama žemės ūkiui, nes tai bendra visos ES politika. O iš kitų ūkio šakų prioritetas (apie 48 proc. viso ES biudžeto) bus teikiamas vadinamajai išmaniajai ekonomikai (angl. smart growth), inovacijų sklaidai, konkurencingumo didinimui, naujų technologijų diegimui. Ko gero, nebeliks gausios paramos įvairiems infrastruktūros projektams, vadinamosioms investicijoms į cementą.

„Man teko Briuselyje diskutuoti su Europos Komisijos direktorato, atsakingo už biudžetą, atstovu. Jie patys kol kas neturi konkrečių paaiškinimų, kodėl ir kurioms sritims ES parama bus apkarpyta. Tačiau Briuselyje mane patikino, kad Lietuvai po 2020 metų galėtų likti apie 30–40 proc. dabartinės ES paramos lygio“, – pasakojo R. Daugėlienė.

Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvai pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų programą yra numatyta 6,7 mlrd. eurų ES lėšų. Šiuo periodu prioritetas skiriamas didžiausią pridėtinę vertę kuriančioms sritims: inovacijoms, moksliniams tyrimams, mokslo ir verslo bendradarbiavimui; energijos efektyvumo ir aplinkosaugos priemonėms; smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai; informacinių technologijų plėtrai; užimtumui ir darbo vietų kūrimui.

Teresė Staniulytė, Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėja, „Lietuvos žinioms“ teigė, kad iki 2015 metų pabaigos buvo investuotos visos (100 proc.) 6,8 mlrd. eurų 2007–2013 metų veiksmų programų ES fondų lėšos ir baigtas projektų įgyvendinimas. Iš viso įgyvendinta per 8 tūkst. projektų, jų bendra vertė siekia 9 mlrd. eurų (į šį skaičių įtrauktos ES ir bendrojo finansavimo bei projektų vykdytojų lėšos).

Finansų ministerija negalėjo patvirtinti, kad po 2020 metų, kai prasidės kitas septynerių metų finansinis laikotarpis, ES parama Lietuvai gali drastiškai sumažėti. „Derybos dėl ES fondų investicijų ES valstybėse prasidės, tikėtina, tik 2018 metais, todėl jokios sumos dar nėra žinomos ir kalbėti apie Lietuvai skirtųjų sumažėjimą ar padidėjimą nėra jokio pagrindo“, – teigė T. Staniulytė.

2016 metais planuojamas Lietuvos įmoka į ES biudžetą sudaro 423,7 mln. eurų.

JK įnašas į ES biudžetą

JK 2015 metais į ES biudžetą sumokėjo 17,8 mlrd. svarų sterlingų, arba 12,9 mlrd. svarų, atsižvelgus į nuolaidą, arba 8,5 mlrd. svarų, išskaičiavus grįžtančias ES subsidijas viešajam sektoriui.

2014 metais JK į ES biudžetą sumokėjo 18,777 mlrd. svarų sterlingų, arba 14,361 mlrd. svarų, atsižvelgus į nuolaidą, arba 9,785 mlrd. svarų, atėmus grįžtančias ES subsidijas viešajam sektoriui. JK privatus sektorius taip pat gauna ES paramą.

BBC, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"