TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvai - kąsnelis nuo milijardų

2009 03 21 0:00
Premjeras A.Kubilius ir finansų ministras A.Šemeta ES viršūnių susitikime.
EPA-ELTA nuotrauka

Europos Sąjungos (ES) lyderiai apsisprendė dėl paramos plano energetikos sektoriui paremti. Jungčiai į Švediją, kaip ir buvo planuota anksčiau, skiriama 604 mln. litų.

Europos Vadovų Taryba pritarė Europos Komisijos siūlymui dėl milijardų eurų finansinės paramos energetikos projektams finansuoti. Pasiektas susitarimas dėl papildomų pinigų skyrimo. Šiais pinigais siekiama prisidėti prie bendros ES energetikos vidaus rinkos kūrimo ir energijos šaltinių diversifikavimo.

Baltijos elektros jungčių projektui nuo maždaug 3,5 mlrd. eurų dydžio finansinės paramos atskils 175 mln. eurų (604 mln. litų).

"Šis sprendimas džiugina ne tik todėl, kad galėsime sparčiau nutiesti visiems Lietuvos elektros vartotojams svarbią jungtį su Švedija, bet ir dėl to, kad ES dar kartą parodė solidarumo pavyzdį", - Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime cituojamas Lietuvos premjeras Andrius Kubilius.

Daugiau politikos nei naudos.

Lietuvoje nuskambėjo, kad Baltijos šalys, įskaitant Lietuvą, pajus milžinišką šios ES paramos naudą. Bet energetikos ekspertai neslepia, kad jungtis su Švedija, kuriai ir yra patvirtinta ES parama, naudingesnė pačiai Švedijai nei Lietuvai, o jungtis su Lenkija buvo reikalinga prieš dešimtmetį, o ne dabar.

Valdžia formuoja visuomenės nuomonę, kad tiltai su kitomis ES šalimis ir integracija į bendrą Europos energetikos rinką Lietuvai padės siekiant energetinės nepriklausomybės nuo didžiosios energijos išteklių tiekėjos Rusijos.

Bet pasak energetikos ekspertų, nei elektros tiltas su Lenkija, nei su Švedija visiškai neužtikrins Lietuvai energetinės nepriklausomybės. Tai, jų teigimu, nebent kiek padidintų elektros tiekimo patikimumą ir, susidūrus su elektros energijos stygiumi, mūsų šalis nebūtų palikta alkti be elektros energijos.

Tačiau esą neverta viltis, kad jungtys iš esmės išspręs apsirūpinimo elektros energija problemą, ar tikėtis pigesnės elektros energijos, nei ji būtų neturint jungčių.

Skaičiuojama, kad Baltijos ir Švedijos energetikos tinklų sujungimo projekto įgyvendinimo vertė sieks 1,78-2,55 mlrd. litų. Taigi Bendrijos įnašas į šį projektą sudarys trečdalį ketvirtadalį lėšų.

"Leo LT" anksčiau skelbė, kad jos dalis projekte sudarytų 0,89-1,28 mlrd. litų, taip pat dalį lėšų tektų skolintis. O projektas galėtų būti įgyvendintas 2018-2022 metais.

Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis pradėtų veikti 2015-2022 metais, tačiau šis projektas Bendrijos paramos nesulaukė.

Apsispręsti dėl krypties

Neapsisprendus, į kurią šalį - Latviją ar Lietuvą - bus tiesiamas tiltas, elektros tilto su Švedija projektas paramos gali netekti. Kaip informuoja Vyriausybės spaudos tarnyba, premjeras A.Kubilius teigė esąs įsitikinęs, kad Lietuvai, Latvijai ir Švedijai pavyks susitarti dėl elektros tilto per Baltijos jūrą krypties.

"Neformaliuose pokalbiuose išgirdau, kad krizės problemas dabar patiria visa Europa. Ne tik Lietuva neturi stebuklingų priemonių sunkmečiui įveikti. ES kartu su visu pasauliu išgyvena sudėtingą laikotarpį. Vilties teikia tai, kad solidarumo vertybė šios krizės metu yra visuotinai pripažįstama", - sakė premjeras.

Vakar A.Kubilius susitiko su Latvijos Vyriausybės vadovu Valdžiu Dombrovskiu. Kalbantis apie bendrus energetikos projektus vyriausybių galvos pakartojo įsipareigojimą kurti bendrą ir laisvą Baltijos šalių elektros rinką.

V.Dombrovskis pritarė A.Kubiliaus siūlymui steigti trijų šalių - Lietuvos, Latvijos ir Švedijos - bendrą įmonę, kuri įgyvendintų elektros jungties iš Švedijos projektą. Iki vasaros veikiausiai bus apsispręsta, ar tiltas iš Švedijos eis į Lietuvą, ar į Latviją. Sutarus dėl krypties, bus atliekamas Baltijos jūros dugno tyrimas.

Gali pavėluoti

Pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ekonomikos gaivinimo teikiant Bendrijos finansinę paramą energetikos srities projektams programos sukūrimo pažymima, kad vietiniams energijos ištekliams mažėjant Europos priklausomybė nuo importo darosi vis didesnė. Todėl siekiant sumažinti Europos pažeidžiamumą reikia atrinkti tuos su dujų ir elektros tinklų jungtimis susijusius projektus, kurie užtikrintų vidaus rinkos veikimą ir saugų energijos tiekimą konkurencingomis kainomis, ir finansiškai prie jų prisidėti.

Neslepiama, kad dėl atšiaurių sunkmečio vėjų, projektų įgyvendinimas atsiliks nuo planuotų juos įgyvendinti datų.

Projektus finansuoti Bendrija ryžtasi, jeigu jais prisidedama prie šių tikslų: energijos šaltinių ir tiekimo saugumo bei įvairinimo, tinklo pajėgumo optimizavimo ir energijos vidaus rinkos integravimo, pirmiausia susijusio su tarpvalstybine jos dalimi; tinklo plėtros siekiant stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą mažinant Bendrijos regionų ir salų, kurių sąlygos mažiau palankios, izoliaciją; atsinaujinančių energijos išteklių susiejimo, tarpusavyje sujungtų tinklų saugumo, patikimumo ir sąveikos, valstybių narių solidarumo, - teigiama minėtame pasiūlyme.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"