TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvai - Latvijos verslo turistų trupiniai

2011 04 13 0:00
Kaimynės Latvijos sostinės viešbučiai ir konferencijų salės net braška nuo užsienio svečių.
LŽ archyvo nuotrauka

Latvijos konferencijų ir verslo turizmas išgyvena pakilimą, o Lietuva, lig šiol nesugebėjusi sukurti krašto įvaizdžio ir nerandanti pinigų šalies reklamai, verslo svečius tebeskaičiuoja ant pirštų.

Kaimynės Latvijos sostinės viešbučiai ir konferencijų salės net braška nuo užsienio svečių, atvykusių dalyvauti čia organizuojamose konferencijose ar kompanijų renginiuose, o dalies pageidavimų Ryga net nebepajėgia patenkinti. Taip rašo Latvijos spauda.

Lietuvos viešbučiuose šiuo metu - gerokai ramiau nei Rygoje. "Jaučiame konferencijų turizmo pagyvėjimą, tačiau tai niekaip nesusiję su Lietuvos indėliu į turizmo plėtrą - renginių pagausėjo natūraliai, nes šis sektorius Europoje atsigauna. Mums lieka likučiai nuo Latvijos, kuri labai aktyviai reklamuojasi ir daug investuoja į valstybės žinomumo didinimą", - LŽ sakė vienos didžiausių šalyje turizmo agentūrų "West Express" atvykstamojo turizmo skyriaus vadovė Vilija Malinauskaitė.

Anot Kęstučio Ambrozaičio, turizmo agentūros "Lithuanian tours" vadovo, Latvija, turinti ne ką geresnę infrastruktūrą nei Lietuva, skina prieš dvejus metus pradėtos reklamos kampanijos LIVE RIGA vaisius. "LIVE RIGA projektas gana agresyviai populiarina Latvijos sostinę, todėl Ryga, o kartu ir Latvija, tapo gerokai žinomesnė. Paprastai tokių reklaminių projektų, ypač konferencinio ir korporatyvinio turizmo segmente, rezultatai matyti ne iš karto. Tačiau po dvejų metų aiškiai matome, kad Latvija verslo klientams įdomesnė už Lietuvą", - LŽ sakė K.Ambrozaitis.

Jo teigimu, dėl menko žinomumo Lietuva dažnai pralaimi ne tik Latvijai, bet ir Kroatijai, Bulgarijai, kitoms šalims. "Lyginant su 2009-aisiais, paklausimų dėl renginių gauname gerokai daugiau. Tačiau klientai paprastai žvalgosi keliose valstybėse, ir kai nusiunčiame savo pasiūlymus, dažnai paaiškėja, kad jų pasirinkimas - ne Lietuvos naudai", - nurodo "Lithuanian tours" vadovas.

Tai reiškia, kad Lietuva, neskirdama dėmesio krašto įvaizdžiui, garsinimosi strategijai ir reklamai, gali ir toliau likti verslo bei privataus turizmo nuošalėje - kaip pastebi ekspertai, šiuo metu dėl turistų valstybės smarkiai konkuruoja, o dalis tai laiko plėtros prioritetu.

Kraštas be legendos

"Kainos Lietuvoje yra tikrai priimtinos, susisiekimas - jau neblogas. Tačiau klientai paprastai linkę važiuoti į tą šalį, apie kurią žino, yra girdėję atsiliepimų. Rengti konferenciją kažkokioje nežinomoje valstybėje nesiryžtama - juk būsimieji dalyviai jaučiasi nesaugiai, nes nežino, nei koks čia paslaugų lygis, nei ką čia galėtų pamatyti ir veikti", - tvirtina K.Ambrozaitis.

J.Malinauskaitė nurodo du didžiausius Lietuvos minusus - prastesnį nei Rygos susisiekimą oro keliu ir tai, kad kraštas neturi viliojančios "legendos". "Kad verslo klientas pasirinktų Lietuvą, turi būti greitas ir patogus susisiekimas ir sukurtas gandas apie šalį. Dėl susisiekimo konkurenciją su Ryga mes aiškiai pralaimime, o "gando" apie Lietuvą sukurti neįmanoma, jei valstybė per metus dalyvauja vos keliose parodose užsienyje, o daugiau nieko nedaro", - sako ji.

Visa kita Lietuvoje, anot rinkos dalyvių, - puiku. "Mūsų infrastruktūra gera, daugeliu atžvilgių geresnė nei latvių. Turime ką parodyti daugiau nei latviai - čia daugiau miestų, įdomi krašto istorija, fantastiškas SPA kurortas Druskininkai", - vardija "West Express" atstovė.

Anot K.Ambrozaičio, net susisiekimas oru Lietuvai šiuo metu nebėra didelė problema - sunkumų išliktų nebent organizuojant didesnius renginius, o renginiams iki 200 žmonių skrydžių jau pakanka.

Matuojasi regiono centro karūną

Užpernai pagal renginių skaičių Vilnius lenkė Rygą, tačiau šiandien latviai konstatuoja, kad per krizę išgyvenusi turizmo industrijos nuosmukį Ryga vėl susigrąžino patraukliausio tarptautinėms konferencijoms miesto titulą ir tapo verslo turizmo centru Baltijos bei Skandinavijos regionuose. Svečių tokia gausybė, kad viešbučiuose, kurie turi konferencijoms reikalingą infrastruktūrą, ima trūkti vietų. Anot latvių spaudos, prie to iš dalies prisidėjo neramumai Šiaurės Afrikos šalyse, kurios buvo Europos kompanijų mėgstama konferencijų ir seminarų vieta.

Tradiciškai korporatyvinius renginius Latvijoje dažniausiai rengia verslininkai iš Skandinavijos, Vokietijos ir Rusijos. Būtent jie iki šiol sudarė pagrindinius verslo turizmo srautus ir tokiose valstybėse kaip Egiptas ir Tunisas, kurios dėl nesiliaujančių neramumų šiemet tapo mažai patrauklios.

Skubios pamainos korporacijų renginiams, kurie buvo planuoti Hurgados ar Šarm aš Šeicho viešbučiuose, Latvijoje aktyviausiai ieško rusai. Jiems parankus ir geras bei greitas susisiekimas su Latvijos sostine - rusų verslininkams kelios kelyje sugaištos valandos iki Rygos iš principo nieko nereiškia, nes Maskvos automobilių kamščiuose nuo namų iki darbo jie neretai sugaišta ilgiau.

K.Ambrozaitis linkęs manyti, kad pagyvėjimą Rygos konferencijų turizmo rinkoje vis dėlto reikėtų sieti su Latvijos reklamavimo kampanija. "Vien neramumai Šiaurės Afrikoje vargu ar gali turėti labai didelės įtakos pasirinkimui. Paprastai net nedideles 200 žmonių konferencijas greitai perkelti iš vieno regiono į kitą nėra paprasta. Darant skubius pakeitimus, organizatoriai vis tiek pirmiau rinktųsi gerai žinomą šalį, net jei ji bus brangesnė už Egiptą ar Tunisą", - žinomumo svarbą akcentuoja jis.

Klaidą ištaisė

Latvių ekspertai kalba panašiai kaip lietuviai: prie sėkmės labiausiai prisidėjo aktyvi tikslinė šalies reklama. Pernai gruodį Rygos turizmo plėtros biuras pagal projektą LIVE RIGA sukūrė superbrendą MEET RIGA ir įgyvendina priemones, kuriomis siekiama padėti plėtoti verslo turizmą.

Tiesa, Latvijoje dešimtis milijonų litų kainuojanti kampanija LIVE RIGA vertinama prieštaringai, jos organizatoriams netrūko kaltinimų dėl korupcijos, o kampanijos pradžioje 2009-aisiais dar ir įsivėlė korektūros klaida, kai plakatuose ir lankstinukuose vietoje šūkio "Riga city: easy to go, hard to leave" (Rygos miestas: lengva atvykti, sunku palikti) buvo išspausdintas tekstas "Riga city: easy to go, hard to live" (Rygos miestas: lengva atvykti, sunku gyventi).

"Prieš dvejus metus pradėta kampanija LIVE RIGA, iš kurios lietuviai iš pradžių labai juokėsi dėl įsivėlusios klaidos, šiandien atneša apčiuopiamos naudos. Latviai pataisė klaidą, toliau investuoja įvairiais kanalais ir jau skina vaisius. Lietuviai tebesijuokia ir tenkinasi trupiniais", - situaciją įvertino V.Malinauskaitė.

Tiesa, yra ir skeptikų - manoma, kad LIVE RIGA kampanija per daug agresyvi, todėl kai kuriose šalyse gana ryškiai pasireiškia ir atmetimo reakcija.

Žino tik kaimynai

Jolanta Beniulienė, Vilniaus turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro vadovė, LŽ tvirtina, kad pagrindinė priežastis, kodėl Ryga iš Vilniaus paveržia verslo klientus - prastesnis Vilniaus pasiekiamumas oro keliu. Nors ji tvirtina, kad verslo ir konferencijų turizmas krašte, taip pat ir sostinėje, auga, o 2013-aisiais numatytas Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungai tam turėtų suteikti papildomą impulsą.

"Didžiausios įtakos turi skrydžiai. Kita vertus, Rygoje aktyviai veikė konferencijų biuras, kuriam buvo skirtas dosnus finansavimas. Vilniui tokiems reikalams pinigų niekada nebuvo", - sakė J.Beniulienė. Panašiai kaip ir verslininkai, ji pripažįsta, kad, norint reklamuoti miestą, tam reikia skirti ir lėšų, ir dėmesio. "Būtų klaidinga sakyti, kad mus žino. Kai lyginamės su LIVE RIGA reklamos kampanija, Vilnius išties pralaimi. Gaila, kad niekaip neapsisprendžiame dėl Lietuvos įvaizdžio. Juk tam, kad galėtume prisistatyti tarptautiniu mastu, reikia susitarti, kaip tai padaryti, ką akcentuoti. Kad galėtume investuoti ir galingai prisistatyti, kaip padarė Ryga, pirmiausia turime turėti koncepciją, įvaizdį, antraip viskas vyks padrikai kaip dabar", - Lietuvos garsinimo trūkumus nurodo J.Beniulienė.

"Lietuva "matavosi" daug strategijų, bet nė viena nebuvo įgyvendinta. Palyginti su Rytų ir Vidurio Europos valstybėmis, Lietuva reklamuojasi mažai, be to, metai iš metų vis tose pačiose šalyse. Naujos rinkos neįvertinamos", - pastebi J.Malinauskaitė. Kaip pavyzdį ji nurodo Ukrainą, kurioje Lietuvos, kaip krašto, kurį vertėtų aplankyti, niekas nežino, užtat puikiai žino Rygą ir Jūrmalą.

"Rusijoje situacija panaši. Kiek geresnė tik todėl, kad rusai pastaraisiais metais patys "atrado" Lietuvą ir žinia apie ją sklinda iš lūpų į lūpas", - aiškina "West Express" atstovė.

Pasak rinkos dalyvių, Lietuvos verslo turizmo rinkoje aktyviausi lenkai, nedidelių renginių kartais čia surengia skandinavai, pasitaiko baltarusių - taigi užsakymai ateina iš netolimų valstybių, kuriose Lietuva žinoma kaip kaimynė, dėl dažnesnių verslo ir asmeninių ryšių. Krašto indėlio čia nematyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"