TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvai neapsimoka gaminti daug elektros

2014 07 29 6:00
Vasarą dažniausiai atliekamii perdavimo tinklų remonto darbai kaimynų šalyse, todėl mažiau tiekiama pigesnės importinės elektros, o gaminama brangesnė vietinė. „Litgrid“ nuotraukos

Nors elektros kaina „Nord Pool Spot“ (NPS) elektros biržos Lietuvos prekybos zonoje nesiekia mėnesio kainų rekordo, šiomis dienomis vis tiek išlieka gana aukšta.

Elektros kainos Lietuvoje beveik visada pakyla šiltuoju metų laiku ir nusileidžia tik rudenį. Mat vasarą dažniausiai atliekami perdavimo tinklų remonto darbai kaimynų šalyse, todėl mažiau tiekiama pigesnės importinės elektros, o gaminama brangesnė vietinė.

Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Robertas Staniulis teigia, kad dabar Lietuva importuoja kiek įmanoma daugiau elektros, o gamina tik tiek, kiek trūksta.

Vasarą elektra brangesnė

Elektros biržos NPS Lietuvos ir Latvijos prekybos zonose pirmadienį, liepos 28 dieną, elektra kainavo 61,53 euro už megavatvalandę (EUR/MWh). Liepos 26 dieną kaina buvo šoktelėjusi iki 64, 80 EUR/MWh. Estijoje ir Suomijoje jos kaina šiomis dienomis atitinkamai siekė 60,24 ir 37,31 EUR/MWh.

R. Staniulio didelės kainos nestebina. Mat vasarą ir ankstyvą rudenį Lietuvoje elektra beveik visada kainuoja brangiausiai. „Kaina gali svyruoti kiekvieną mėnesį, bet Baltijos šalių ir Lietuvos specifika tokia, kad čia kainos didžiausios šiltuoju metų laiku. Tai yra vasarą ir ankstyvą rudenį. Tam yra keletas priežasčių. Viena iš jų ta, kad tuo metu mažiau gaminama vietinės elektros energijos, nes nedirba termofikacinės elektrinės. Be to, vasarą dažniausiai atliekami perdavimo tinklų remonto darbai kaimynų šalyse, taip pat galimas Karaliaučiaus elektrinės remontas. Todėl mažiau galimybių importuoti pigesnės elektros, o gaminama brangesnė vietinė“, - aiškino jis.

Pavyzdžiui, dabar remontuojama 650 megavatų galios „EstLink2“ elektros jungtis tarp Suomijos ir Estijos. Be to, dėl karštų orų mažiau elektros galima perduoti jungtimi tarp Estijos ir Latvijos.

„Rugpjūtį elektros kaina turbūt neturėtų pastebimai kristi, tinklai vis dar bus remontuojami, gal nebent rudeniop elektra šiek tiek atpigs“, - spėjo pašnekovas.

Vietinė elektra per brangi

Pastaruoju metu Lietuva pasigamina itin mažai elektros energijos, o didžiąją dalį jos importuoja iš Skandinavijos, Estijos ir Rusijos. „Litgrid“ duomenimis, gegužės mėnesį buvo importuota 83,4 proc. , birželio - 72,4 proc. Lietuvoje suvartotos elektros.

Kad Lietuva importuoja nuo trijų iki keturių ketvirtadalių elektros energijos, R. Staniulio nuomone, lemia brangi vietinė elektros gamyba. „Vidutiniškai per metus importuojame apie 60 proc. elektros. Įvairiais mėnesiais skaičiai skiriasi, bet pavasarį ir vasarą importas santykinai išauga, nes elektros poreikis yra mažesnis negu žiemą, o vietinė elektra negali kaina lygintis su gerokai pigesne importine elektra. Todėl importuojame kiek įmanoma daugiau, o trūkstamą elektros kiekį pasigaminame patys“, - dėstė R. Staniulis.

Pasak “Litgrid” specialisto, Lietuvoje konkurencingą elektrą, kuri kaina gali varžytis su importine, gamina tik Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (HAE) ir Kauno hidroelektrinė (HE). Visos kitos elektrą gimininančios jėgainės dotuojamos iš vadinamuosius viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) fondo, kurį surenka visi elektros vartotojai.

Šiemet Valstybinė kainų ir kontrolės komisija patvirtino 684,5 mln. litų VIAP biudžetą, o vartotojai už kiekvieną kilovatvalandę papildomai moka 7,141 cento.

Daugiausia elektros – iš Šiaurės

„Litgrid“ duomenimis, elektros energijos importas iš Skandinavijos ir Baltijos šalių birželio mėnesį sudarė 52,6 proc., iš Rusijos 39,7 procento.

„Dabar netgi neišskiriame, kuri elektra yra latviška, estiška ar suomiška, o sakome, kad elektra į biržą patenka iš Šiaurės krypties per Latviją (į kur patenka per Estiją ir Suomiją). Kita yra Rytų kryptis, kuria elektra patenka iš Rusijos, Baltarusijos ir Kaliningrado srities. Iš Šiaurės krypties elektros paprastai importuojame tiek, kiek leidžia tinklų pajėgumai – juos rinka išnaudoja beveik 100 procentų, nes ši elektra dažniausiai yra pigesnė. Daugiau šios elektros tiekti trukdo ribotas pralaidumas tarp Estijos ir Latvijos. Iš Rusijos ir Kaliningrado srities galimybių importuoti elektrą yra netgi šiek tiek daugiau negu iš Šiaurės krypties, tačiau šie pajėgumai vidutiniškai išnaudojami tik apie 50 procentų“, - teigė R. Staniulis.

Atsinaujinančių šaltinių plėtra

„Litgrid“ duomenimis, vėjo jėgainės per pirmą šių metų pusmetį pagamino 268,8 gigavatvalandės (GWh) elektros energijos, tai 22,2 proc. daugiau negu per tą patį laikotarpį praeitais metais.

Tuo metu šiluminių elektrinių pagaminamas elektros energijos kiekis sausio–birželio mėnesiais siekė 479,3 GWh. Palyginti su atitinkamu 2013 metų laikotarpiu, elektros gamyba šiluminėse elektrinėse sumažėjo 38,1 procento.

Be to, skaičiuojant tik elektros gamybą šalyje, 60 proc. visos elektros energijos per pirmąjį šių metų pusmetį sudarė vėjo ir hidroelektrinių pagaminta elektra.

LŽ klausė R. Staniulio, ar šie skaičiai rodo tam tikrą tendenciją - kad didėja atsinaujinančios energijos gamybos dalis, ar pokyčius lėmė atsitiktinės priežastys.

„Lietuvoje vėjo, saulės, hidro- ir biokuro jėgainės elektros energijos gamina tiek, kiek tik yra galimybių. Kai tik vėjas pučia ar saulė šviečia, sukasi ir generatoriai. Didesnę nei prieš metus atsinaujinančios elektros gamybos dalį daugiausia lėmė tai, kad atsirado naujų vėjo elektrinių“, - mano R. Staniulis.

Jis spėja, kad vėjo jėgainės ateityje gamins dar daugiau elektros. Mat dabar jų instaliuota bendra galia yra 281 megavatas (MW), o kvotų išdalyta 500 MW. Tad per artimiausius kelerius metus jų dalis padidės.

Hidroelektrinės, pasak R. Staniulio, dirbo mažiau, nes šiemet beveik nebuvo potvynių. Tuo metu šiluminės jėgainės elektros gamina tiek, kiek joms skiriama VIAP paramos. „Šiemet nustatyta kita rėmimo schema. Termofikacinės elektrinės gamino elektrą pagal visuomeninio tiekėjo „Lesto“ nustatytą poreikį reguliuojamiems vartotojams. Todėl jų gamyba buvo šiek tiek mažesnė, negu pernai. O Lietuvos elektrinė gamina daugiausia tada, kai elektros reikia “Litgrid“ perdavimo sistemos saugumui užtikrinti. Pavasarį vietinės elektros gamybos reikėjo mažiau“, - aiškino R. Staniulis.

Rubrika rengiama bendradarbiaujant su elektros perdavimo sistemos operatoriumi „Litgrid“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"