TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuvai pigi gelmių energija nepasiekiama

2010 03 08 0:00
Geologų skaičiavimu, pasiekus geoterminį vandenį iš 2 kilometrų gylio, būtų galima sutaupyti didžiulius pinigus, kurie dabar išleidžiami gamtinėms dujoms.
Nuotrauka: ©"Lietuvos žinios"

Nuolat skundžiamės dėl nesugebėjimo prilygti išsivysčiusioms šalims ir kaltiname tai nepalankią Lietuvos geografinę padėtį, tai "nepatogius" kaimynus ar blogas oro sąlygas. Tačiau mes vieninteliai Rytų Europoje po kojomis turime anomalija vadinamą geoterminę energiją, kurios neišnaudojame pigios šilumos ir elektros gamybai.

Atsigręžti į atsinaujinančius energijos šaltinius Lietuvą spaudžia ne tik įsipareigojimas Europos Sąjungai (ES), bet ir sparčiai didėjančios rusiškų gamtinių dujų kainos. Kaip žinoma, mūsų valstybė yra įsipareigojusi ES iki 2020 metų iš vėjo, geoterminės, saulės, biokuro ir vandens energijos šaltinių pagaminti 20 proc. visos šalyje reikalingos energijos.

Iki šių metų birželio Lietuva turi pateikti ES veiksmų planą, kaip ketina vykdyti jai numatytą užduotį. Tačiau Valstybės kontrolės atliktas atsinaujinančių energijos išteklių auditas tik patvirtino jau seniai verslininkų reiškiamą pasipiktinimą dėl valstybės pasyvumo ir kartais net trukdymo gaminti vadinamąją žaliąją energiją. Audito išvadose pabrėžiama, kad ypač neišnaudojami geoterminės energijos ištekliai.

Tačiau mūsų valstybė verčiau linkusi mokėti milžiniškas sumas už rusiškas dujas, nei kurti technologijas, kaip pasinaudoti gamtos dovana ir bent kiek sumažinti šalies energetinę priklausomybę, apie kurią politikai patys tiek daug kalba.

Šiuo metu vienintelė šalyje veikianti valstybei priklausanti geoterminės energijos jėgainė UAB "Geoterma" gamina šilumą, panaudodama neišsenkamą žemės gelmėse, 1 kilometro gylyje, esantį karštą vandenį, jį pašildydama iki reikalaujamos temperatūros. Vasarą ši jėgainė šilumos energija visiškai aprūpina klaipėdiečius. Tačiau dėl per menko pajėgumo žiemą savo gaminamą šilumą ji parduoda "Klaipėdos energijai", kuri yra pagrindinė pajūrio regiono šilumos tiekėja.

Perteklinis šildymas - į orą

Nors į Klaipėdos geoterminę jėgainę investuota kone 100 mln. litų ir ji nuolat buvo tobulinama, šiuo metu jėgainė dirba tik apie 10-15 megavatų per valandą pajėgumu. O juk įgyvendinus paskutines 5 mln. litų investicijas buvo numatytas 35 megavatų pajėgumas. "Geoterma", kovo 1 dienos duomenimis, nuo sausio mėnesio pagamino 16,4 tūkst. megavatų šilumos. Iš jos geoterminės šilumos - 5 tūkst. megavatų.

Šios jėgainės vadovas Ričardas Vaitiekūnas plačiau pasikalbėti su LŽ apie gaminamą bei parduodamą šilumą atsisakė.

AB "Klaipėdos energija" (KE) Gamybos departamento direktorius Vilius Buinevičius LŽ teigė, kad iš "Geotermos" nuperkama šilumos energija sudaro apytikriai 10 proc. visos KE pagaminamos šilumos energijos. Pasak V.Buinevičiaus, bendrovė iš "Geotermos" perka šilumą tik "per nago juodymą" pigiau nei pasigamina pati.

Kokią kainą KE turi mokėti "Geotermai", nustato Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Pašnekovas tikino, kad geoterminės elektrinės pagaminta šiluma neturi įtakos gyventojų sąskaitoms už šildymą, jos dėl to nemažėja.

V.Buinevičius įsitikinęs, kad Klaipėdoje statoma atliekų deginimo stotis bus daug efektyvesnė ir naudingesnė nei turima geoterminė elektrinė. Mat ji veiks gerokai didesniu pajėgumu, be to, gamins ne tik šilumą, bet ir elektrą.

Nei pati naudoja, nei kitiems leidžia

Energetikos ministerijos Atsinaujinančių energijos šaltinių skyriaus vyr. specialistas Vaclovas Semaškevičius LŽ aiškino, kad šiuo metu ministerijoje svarstoma idėja Klaipėdos geoterminėje jėgainėje pakeisti vandens šildymui naudojamas dujas (60 proc. viso kuro - red.) biokuru. Anot jo, tuomet jos pagaminta šiluma bus visiškai "žalia". Norint deginti biokurą, reikia pakeisti katilą. Šiuo metu yra sprendimas apsvarstyti iš naujo šį pasiūlymą, o "Geotermos" vadovams nurodyta suskaičiuoti galimas sąnaudas.

"Tokia rekonstrukcija brangiai kainuoja, o "Geoterma" neturi tiek lėšų. Kaip žinoma, dėl techninių problemų keletą metų ji apskritai neveikė, be to, dar negrąžinusi 5,9 mln. JAV dolerių Pasaulio banko paskolos", - sakė jis.

V.Semaškevičius LŽ tikino, kad brangiai kainuojančios "Geotermos" valdžia privatizuoti nenori, neva įtaria, kad elektrinę nupirkę verslininkai iš anksto turėtų tikslą ją uždaryti.

Bet ministro pirmininko kancleris Deividas Matulionis konferencijoje "Investavimo galimybės ir alternatyvos 2010 metais" investuotojams užsiminė, kad "Geoterma" šįmet "greičiausiai bus įtraukta" į privatizuojamų objektų sąrašą.

Pasak V.Semaškevičiaus, Vyriausybės planas - iš geoterminės energijos "išspausti" vos 1,1 proc. visos iš atsinaujinančių šaltinių pagaminamos energijos. Valstybės kontrolė, atlikusi auditą ir remdamasi energetikų skaičiavimais, nurodo, kad Lietuvoje centralizuotai teikiamos šilumos gamybai įmanoma panaudoti 6 kartus daugiau geoterminės energijos.

Gyvena pagal nerealią strategiją

Valstybės kontrolės audito išvadose taip pat tvirtinama, kad Lietuva turi pakankamai išteklių ne tik įgyvendinti ES numatytas užduotis atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo srityje, bet ir jas viršyti. Esą kol kas ne tik gerokai atsiliekama nuo užsibrėžtų užduočių vykdymo, bet ir toliau vadovaujamasi šiandienių realijų neatitinkančia 2007 metais patvirtinta Nacionaline energetikos strategija.

Antai pagal ją planuota, kad 2007-2008 metais naftos kainos stabilizuosis, pradės palengva mažėti ir po 2010 metų svyruos tarp 50-55 JAV dolerių už barelį. Tačiau jau 2009 metų antrąjį ketvirtį vidutinė naftos kaina siekė maždaug 70-80 JAV dolerių už barelį, be to, įžvelgiama šių kainų tolesnė didėjimo tendencija. Taip pat ir su elektros kainomis: prognozuota, kad 2010 metais vidutinė jos gamybos kaina galės būti apie 16 ct/kWh, o galutiniam vartotojui - 32 ct/kWh, tačiau jau 2009 metais elektros energijos kaina vartotojams buvo 35 ct/kWh, o nuo šių metų vidutinė elektros kaina vartotojams - 43,1 ct/kWh.

Pagal strategiją, kurią turėtų įgyvendinti valstybė, numatyti nerealūs ir naujos atominės elektrinės eksploatavimo terminai, o elektros įtampos tinklai neva iki 2012 metų bus sujungti su Skandinavijos šalių ir Lenkijos tinklais. Netikslios ir kitos prognozės.

Neūkiškumas akis bado

Geologijos ir geografijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas Saulius Šliaupa LŽ dėstė, kad Vakarų Lietuvoje kilometro žemės gylyje vandens temperatūra siekia 40 laipsnių, o 2 kilometrų gylyje - 90-100 laipsnių. Miestų centralizuotam šildymui naudojamas 70-90 laipsnių vanduo. Tad, jo skaičiavimu, gyventojams tiekiant vandenį iš 2 kilometrų gylio, būtų galima sutaupyti didžiulius pinigus, kurie dabar išleidžiami vandens šildymui.

Anot S.Šliaupos, kol kas Lietuva neturi technologijų pasiekti tokiame gylyje esantį karštą vandenį. Bet, mokslininko nuomone, valdžios energetinė politika stebina neūkiškumu, nepanaudojamos net ir paprasčiausios taupymo priemonės. "Deginame dujas, pro kaminus išleisdami labai daug šilumos, o vasarą elektrinėse pagaminamas jos perteklius niekur nepanaudojamas. Čia galėtų pagelbėti geologai, padėdami supumpuoti karšto vandens perteklių į žemėje esančius karštus sluoksnius, kad žiemą jį būtų galima vėl pasiimti. Ekonominis efektas būtų didžiulis", - tvirtino S.Šliaupa.

Lietuva yra vienintelė iš Rytų Europos šalių, turinti energijos gamybai tinkamus geoterminius rezervus šalies pajūrio regione. Preliminariais Lietuvos geologijos ir geografijos instituto specialistų skaičiavimais, vien iš geoterminių išteklių pagaminta elektra galėtų patenkinti 25 proc. visos Lietuvos elektros poreikio.

Negana to, jeigu šie ištekliai būtų panaudoti vėjo jėgainių darbe, tai padėtų subalansuoti energetikos sistemą, kai vėjas pučia nepakankamai stipriai. Taigi šalyje galėtų būti papildomai įrengta 1440 MW galios vėjo elektrinių.

Mokslininkų teigimu, norint gaminti elektrą panaudojant žemėje esančią šilumą, pirmiausia reikia pasiekti tą žemės sluoksnį, kuriame vanduo yra 150-200 laipsnių temperatūros. Tuomet būtų galima statyti turbinas, kurias suktų įkaitintas žemės sluoksnis. Tinkamiausios tokiems gręžiniams vietovės yra Gargždai, Šilutė ir Šilalė.

Pasak S.Šliaupos, intensyviausiai elektros gamybos iš geoterminės energijos technologijos plėtojamos Centrinėje Australijoje, kurioje geologinės sąlygos yra labai panašios į mūsiškes. Esą ten jau išpirkta daugiau negu 200 licencinių žemės plotų ir keletą metų vyksta tikra "geoterminė karštligė". "Verslininkai į technologijų kūrimą investuoja didžiulius pinigus. Tad klausimas - ar mes prisidėsime prie šių technologijų kūrimo, ar pasyviai lauksime, kol jos bus pateiktos ant lėkštutės?" - svarstė S.Šliaupa.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"