TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuviai Anglijoje brangina nekvalifikuotą darbą

2012 05 31 8:23

Privatūs tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikėjai, aprūpinantys nekvalifikuota darbo jėga Anglijos fabrikus, teigia, kad lietuvių darbininkų paklausa išaugusi, tačiau Lietuvoje kandidatų rasti vis sunkiau.

Užima grįžtančių lenkų vietas

Tarpininkavimo įdarbinant užsienyje įmonės "Aulina" direktorė Rita Biliukaitė neigia pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, neva lietuviai dėl ekonominių sunkumų palieka anglakalbes šalis, esą Anglijoje vis sunkiau susirasti darbą.

"Tai visiška netiesa. Anglams labai smarkiai trūksta nekvalifikuotos darbo jėgos. Pasiūlymų įsidarbinti Anglijoje, palyginti su tuo pačiu metu pernai ir užpernai, padaugėjo maždaug 30 proc.", - teigė įdarbinimo tarpininkė.

"Aulina" tarpininkauja įsidarbinant Anglijos fabrikuose paprastais darbininkais arba dirbti pakavimo, sandėliavimo, krovos darbus. R.Biliukaitė LŽ pasakojo, kad šiuo metu lietuviams Anglijoje gauti nekvalifikuotą darbą gerokai lengviau, nes atsilaisvino anksčiau lenkų užimtos darbo vietos. Mat šie grįžta į tėvynę, kur sąlygos dirbti ir gyventi pastebimai gerėja.

"Anglai mėgino įdarbinti buvusios Jugoslavijos gyventojus ir jais visiškai nusivylė. O lietuvių darbu jie yra patenkinti. Pamėginę dirbti su lietuviais jie dažniausiai lieka jais patenkinti ir net norėtų juos įdarbinti vietoj Anglijoje dirbančių latvių", - tvirtino R.Biliukaitė. Pasak jos, lietuviai anglams imponuoja tuo, kad jeigu atvyksta dirbti, tai dirba. "Dabar važiuoja ne aštuoniolikmečiai, o žinantieji, ko nori. Gal juos paskolos smaugia, gal šeima be darbo, bet nuvykę ten aria kaip jaučiai ir taupo pinigus", - teigė įdarbinimo tarpininkė.

Anglijoje už nekvalifikuotą darbą atskaičius mokesčius per savaitę galima užsidirbti apie 200 svarų (800 litų). Dirbant viršvalandžius - 250-300 svarų (1000-1200 litų) ir daugiau per savaitę. "Anglas už tą minimumą, kurį moka mūsų žmonėms, dirbti neina. Jeigu jis ir įsidarbina, tai pavolioja durnių savaitę, darbdavys jo paslaugų atsisako ir anglas vėl grįžta į darbo biržą. Ten jis jaučiasi geriau nei dirbdamas už minimumą", - teigė R.Biliukaitė.

Tinkamų kandidatų - vis mažiau

Dešimt metų darbuotojų atranką Anglijos fabrikams atliekanti bendrovė "Darbintera" Lietuvoje vis sunkiau randa tinkamų kandidatų. Įmonės direktorė Relona Jonaitienė LŽ pasakojo, kad prieš keletą metų "Darbintera" per mėnesį galėdavo pasiūlyti per 100 darbo vietų ir prie jų išsirikiuodavo didžiausios eilės. Pastaraisiais metais padėtis gerokai pasikeitė. 2010 metais bendrovė per mėnesį jau turėdavo vos 20 darbo vietų, 2011-aisiais - 16, šiemet - 6.

"Anglijoje darbo vietų šiuo metu yra mažiau nei prieš porą metų", - teigė R.Jonaitienė. Pasak jos, per  dvejus metus iš 12 fabrikų, kuriems "Darbintera" vykdė darbuotojų atranką, bankrutavo 3, o naujų darbdavių bendrovei rasti nepavyko.

"Kas norėjo ar galvojo išvažiuoti, kurie nebegalėjo pragyventi čia, jau išvažiavo, - mano personalo atrankos įmonės vadovė. - Be to, pastebime labai ryškią tendenciją. Anksčiau žmonės išvykdavo į Angliją dirbti metams ir grįždavo vis tikėdamiesi čia įsitvirtinti. Į jų vietą galėdavome parinkti naujų darbuotojų. Dabar žmonės Anglijoje dirba 3-4 metus ir daugiau, negrįžta - saugo darbo vietą. O net ir neketinantieji grįžti saugo darbo vietas (žinote, visokių konfliktų pasitaiko), nes žino, kad taip lengvai kaip anksčiau Anglijoje naujo darbo nesuras."

"Darbintera" vykdo darbuotojų atranką į Anglijos fabrikus, kur žmonės dirba paprastus darbus. Nors anglų kalbos jiems gerai mokėti nebūtina, ten juos paprastai "prižiūri" lietuvis, nurodantis, ką reikia daryti, kandidatai turi atitikti kitus kriterijus: būti atsakingi, darbštūs, patikimi. Juos visus Lietuvoje patikrina ir profesionalus psichologas. Lietuvoje atrinkti žmonės Anglijoje rūšiuoja iš Kinijos atvežtus drabužius, gamina tualetinį popierių, pakuoja dovanėles, lanksto kartonines dėžutes ir atlieka kitus aukštos kvalifikacijos nereikalaujančius darbus.

Toks darbininkas uždirba 6,08 svaro per valandą dirbdamas 40-41 val. per savaitę. "Vidutiniškai 60 svarų sumoka už kambario nuomą (dažniausiai gyvena dviese) ir 30 svarų išleidžia maistui. Galima sakyti, dauguma 100 svarų per savaitę atsideda ir per mėnesį susitaupo apie 2 tūkst. litų", - teigė R.Jonaitienė.

Anot jos, į Angliją daugiausia iš šeimos vyksta vienas narys, nes šioje šalyje labai griežti vaiko priežiūros reikalavimai. "Aišku, daugelis nori važiuoti poromis. Bet mes to nerekomenduojame. Jeigu į darbą eitų ir vyras, ir žmona, jie neturėtų kam palikti vaiko. O jeigu fabrike dirbtų tik vyras, jo darbo užmokesčio neužtektų išlaikyti žmonai ir vaikui", - pasakojo tarpininkavimo bendrovės vadovė.

R.Jonaitienės pastebėjimu, į Angliją nekvalifikuoto darbo dirbti daugiausia vyksta Vakarų ir Šiaurės Lietuvos gyventojai - iš Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio rajonų.

Norvegijoje tenka dirbti su lenkais

Į Norvegiją "Darbintera" atrenka statybininkus, gerai mokančius anglų arba kurią nors skandinavų kalbą. Tokių, pasak įmonės vadovės, nėra daug. "Darbuotojų pasiūla taip pat nebėra tokia didelė, kaip buvo prieš ketverius metus. Daug kas jau išvažiavę ir įsitvirtinę. Patys pasikviečia draugus", - teigė pašnekovė.

Neseniai grįžusi iš Norvegijos R.Jonaitienė nustebo, kad nemažai lietuvių ten dirba internacionalinėse statybininkų brigadose, statančiose didelius objektus, pavyzdžiui, ligonines ir kitus. "Tie, kuriuos mes siuntėme, dirba po vieną objekte tarp lenkų ir norvegų", - nuostabos neslėpė įmonės vadovė.

Skaičiai

2012 metų pirmą ketvirtį Lietuvoje veikė 98 tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikėjai, pranešę apie savo statusą teritorinėms darbo biržoms. Tarpininkavimo įdarbinant veikla užsiėmė 86 juridiniai asmenys, registruoti Lietuvoje, 2 jų filialai, 2 Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigti juridiniai asmenys ir 8 Lietuvos piliečiai.

Šie tarpininkai įdarbina Lietuvoje, Norvegijos Karalystėje, Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Danijoje ir kitose šalyse. Daugiausia asmenų per pirmuosius tris šių metų mėnesius įdarbinta Norvegijos Karalystėje - 477 (45 proc.), Jungtinėje Karalystėje - 224 (20 proc.) ir Nyderlanduose - 186 (17 proc.).

Iš viso per 2012 metų pirmąjį ketvirtį užsienyje buvo įdarbinti 1073 asmenys - 723 vyrai (67  proc. ) ir 350 moterų (33 proc.). Daugiausia įdarbinta 25-49 metų asmenų - 688 (64 proc.). Įdarbinti 273 (25 proc.) asmenys iki 24 metų ir 112 (11 proc.) asmenų nuo 50 metų.

Įdarbinta 270 (25 proc.) asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, 191 (18 proc.) asmuo, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, 356 (33 proc.) asmenys, turintys profesinį išsilavinimą ir 256 (24 proc.) asmenys, neturintys profesinio pasirengimo.

2011 metais užsienyje buvo įdarbinti 3869 asmenys - 2614 vyrų (68 proc.) ir 1255 moterys (32  proc.). Tai 1,4 karto daugiau asmenų negu 2010 metais. Pernai, kaip ir 2010 metais, daugiausia asmenų įdarbinta Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Norvegijoje ir Danijoje. Jungtinėje Karalystėje įdarbintų asmenų skaičius padidėjo 1,4 karto, Nyderlanduose - 1,4 karto, Norvegijoje - 3 kartus, Danijoje - 2,3 karto.

Šaltinis: Lietuvos darbo birža

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"