TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuviai apsieina be rusiškų prekių

2016 03 25 6:00
Rusiškų prekių paklausa Lietuvoje mažėja. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lietuvos prekybininkai pažymi, kad rusiškų prekių paklausa šalies parduotuvėse traukiasi. Rusiškos kilmės prekės lentynose pakeičiamos lietuviškais produktais.

Atšalus Europos Sąjungos, taip pat Lietuvos, politiniams santykiams su Rusija, šalies vartotojai rusiškų prekių neboikotavo, tik kai kurias jų pakeitė kitų šalių gamintojų produkcija. Prekybininkai skaičiuoja, kad rusiškos kilmės produkcijos paklausa smuktelėjo iki 15 procentų.

Sprendimą mažinti rusiškų prekių pasiūlą kai kurie didieji prekybos tinklai priėmė tiek dėl tiesioginio siekio skatinti lietuviškų prekių pardavimą, tiek politinių ir pilietinių argumentų. Tačiau daugeliu atvejų rusiškas prekes keisti vietine produkcija esą skatina puiki lietuviška alternatyva. Lietuviški prekybos tinklai teigia taip palaikantys savus.

Daugiau lietuviškų prekių

Kaip nurodė prekybos tinklas „Maxima“, rusiškų prekių paklausa mažėja. Tas mažėjimas nuo kelių iki keliolikos procentų jau akivaizdus nuo 2013 metų beveik visose kategorijose. 2015 metais, palyginti su 2014-aisiais, šių prekių paklausa visose kategorijose sumažėjo vidutiniškai 20 procentų. Priklausomai nuo produktų rūšies, rusiškų produktų pardavimas yra sumenkęs nuo keliolikos iki kelių dešimčių procentų.

Tiesa, to priežastys, kaip pažymėjo bendrovės „Maxima LT“ Komunikacijos skyriaus vadovė Renata Saulytė, gali būti įvairios. „Galbūt dalis pirkėjų rusiškų prekių atsisako dėl agresyvios Rusijos užsienio politikos, įvykių Ukrainoje. Tačiau viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių mažėja šių prekių pardavimas, – mūsų pačių sprendimas mažinti jų pasiūlą, klientams pasiūlant alternatyvą – lietuviškus produktus, kurie yra kokybiški, sėkmingai konkuruoja savo kaina ir yra vertinami mūsų šalies vartotojų“, – sakė ji.

R. Saulytės teigimu, rusiškų produktų prekybos tinklo parduotuvių lentynose nėra daug. Šiuo metu prekiaujama apie 900 skirtingų pavadinimų rusiškais produktais ir kitomis prekėmis.

Pašnekovė tvirtino, kad sprendimas mažinti rusiškų prekių pasiūlą priimtas tiek dėl tiesioginio siekio skatinti lietuviškų prekių pardavimą, tiek dėl politinių, pilietinių argumentų. „Bet svarbiausia, žinoma, yra tai, kad daugeliu atvejų turime puikių lietuviškų alternatyvų. Mes irgi esame lietuviškas prekybos tinklas. Tad taip palaikome savus“, – sakė ji.

Kaip nurodė prekybos tinklas „Maxima“, sumažėjo rusiškų žuvų produktų (ikrų), keptos duonos ir džiūvėsėlių, sulčių ir nektaro, saldainių ir šokolado, arbatos, majonezo, buitinės chemijos prekių paklausa, o šiek tiek padidėjo kepintų saulėgrąžų, limonadų, kūdikių prekių, automobilių prekių pardavimas. Taip pat vasaros sezonu 2015 metais išaugo Rusijoje gaminamų grilių pardavimas ir Rusijoje auginamų arbūzų paklausa.

Prekybos tinklo „Iki asortimente rusiška produkcija sudaro vos kelis procentus visų parduodamų prekių, kaip nurodė tinklą valdančios bendrovės „Palink“ viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė. Tačiau reikšmingo šių prekių pardavimo smukimo tinklas nefiksuoja.

„2015 metų pirmoje pusėje šių prekių pardavimas buvo kiek sumažėjęs, – gal ir dėl politinių įvykių pasaulyje, o lyginant bendrą 2015 ir 2014 metų pardavimą matyti, jog rusiškų prekių pardavimas tebėra gana stabilus“, – sakė ji.

Atstovės manymu, rusiškų prekių pardavimui turi įtakos ir prekybos tinklo siūlomos akcijos, ir specialūs pasiūlymai. Pastebima, kad pirkėjai yra jautrūs kainų pokyčiams ir dažniausiai renkasi tas prekes, kurias gali įsigyti su nuolaida.

Stiprėja lojalumas

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPIA) vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas patvirtino, kad šalies prekybos tinklai pernai fiksavo iki 15 proc. sumažėjusį rusiškos kilmės prekių pardavimą.

„Pagrindinė išvada, kodėl taip įvyko, matyt, ir būtų sumažėjęs pirkėjų dėmesys rusiškoms prekėms dėl geopolitinės situacijos“, – sakė jis ir pridūrė, kad rusiškos kilmės prekių šalies prekybos įmonėse apskritai nėra labai daug. Mažėjant jų paklausai, prekybininkai atitinkamai koreguoja asortimentą ir kai kurie jų šios kilmės prekių pasiūlą dar mažina.

Tokiais atvejais, anot asociacijos vadovo, savaime didėja lietuviškų prekių paklausa. Esą galima numanyti, kad lietuvio pirkėjo lojalumas, solidarumas su Lietuvos pramone sustiprėja. Tačiau tai nereiškia, kad rusiškos kilmės prekių sumažėjimą savaime kompensuoja lietuviškos prekės. Tiek vietinis, tiek užsienio gamintojas intensyvios konkurencijos sąlygomis privalo nuolat stiprinti savo pozicijas rinkoje ir ryšį su vartotoju, gerinti produkcijos kokybę ir jos žinomumą. Taigi lentynose išnykusių rusiškų prekių vietą užima efektyviausiai dirbančių įmonių produkcija.

Grumiasi skirtingi jausmai

Doc. dr. Justina Gineikienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto katedros vedėja, pažymėjo, kad rusiškoms prekėms lietuviai puoselėja prieštaringus jausmus. Lietuviai neigiamai vertina šias prekes, nes jos kelia asociacijų su priešiška užsienio šalimi, kita vertus, prekės vis dar kursto nostalgiją.

„Apie penktadaliui Lietuvos gyventojų šie prieštaringi jausmai yra vienodai stiprūs. Priešiški politiniai ir ekonominiai įvykiai iš užsienio valstybės pusės didina tikimybę, kad tos valstybės prekės bus boikotuojamos. Tokie efektai matyti daugelyje pasaulio šalių, jie veikia ir Lietuvoje. Kyla klausimas, kiek stiprus bus priešiškas jausmas prekės atžvilgiu, palyginti su teigiamu jausmu tai pačiai prekei“, – svarstė pašnekovė.

Ji taip pat pažymėjo, kad neigiami įvykiai turi daug didesnę įtaką vartotojų elgsenai nei teigiami. Tad augant priešiškumui tarp šalių tikėtina, jog prekės bus boikotuojamos. „Tačiau egzistuoja ir kitas psichologinis efektas – laikui bėgant, žmonės yra linkę prisiminti įvykius „rožinių akinių“ principu – neigiami įvykiai tampa suprantami kaip labiau teigiami. Todėl lietuviams būdingi stiprūs nostalgiški jausmai rusiškų prekių atžvilgiu, ir jie yra daug stipresni nei prieš 25 metus, Lietuvai atgavus Lietuvai nepriklausomybę, kai grėsmė ir neigiami įvykiai buvo patirti ką tik“, – aiškino J. Gineikienė.

Anksčiau nekreipė dėmesio

Anksčiau, 2014 metais, Rusijai demonstruojant agresiją prieš Ukrainą, taip pat uždraudus įvežti tam tikrus lietuviškus maisto gaminius – pieno produktus, kiaulieną, šalies vartotojų elgesys ir įpročiai menkai tepakito. Rusiškas prekes jie ir toliau gana stabiliai pirko, nors tam tikrų poslinkių būta.

Didžiųjų prekybos tinklų atstovai tuo metu sakė, kad renkantis produktus didžiajai daliai vartotojų svarbiausia yra kokybė ir kaina, o kilmės šalis yra mažiau svarbus aspektas. „Maxima LT“ skaičiavo, kad lyginant 2013 metų sausio-kovo mėnesius su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu bendras rusiškų produktų ir pramoninių prekių pardavimas augo. 2014 metais jis buvo maždaug 14 proc. didesnis. Tiesa, kai kurių produktų pardavimas sumažėjo: pavyzdžiui, maždaug dešimtadaliu smuktelėjo rusiškų žuvų produktų pardavimas, penktadaliu – įvairiausių sausainių, sūrių užkandžių prie alaus pardavimas, trečdaliu – arbatos, kt. Ketvirtadaliu krito ir rusiško alaus, kiek daugiau nei dešimtadaliu – vaisvandenių pardavimas.

Kai kurių rusiškų maisto prekių importas 2015 metais

ProduktasImportas, tūkst. eurų
Mėsa ir valgomieji mėsos subproduktai55,8
Žuvys ir vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai14 650
Pienas ir pieno produktai; paukščių kiaušiniai; natūralus medus; gyvūninės kilmės maisto produktai, nenurodyti kitoje vietoje366
Gyvūninės kilmės produktai, nenurodyti kitoje vietoje80,1
Valgomosios daržovės ir kai kurie šakniavaisiai bei gumbavaisiai20 417,4
Valgomieji vaisiai ir riešutai; citrusinių vaisių arba melionų žievelės ir luobos9195
Kava, arbata, matė ir prieskoniai440,4
Javai4179,1
Gyvūniniai arba augaliniai riebalai ir aliejus bei jų skilimo produktai; paruošti maistiniai riebalai; gyvūninis arba augalinis vaškas28 488,9
Gaminiai iš mėsos, žuvies arba vėžiagyvių, moliuskų arba kitų vandens bestuburių0,1
Cukrus ir konditerijos gaminiai iš cukraus200,7
Kakava ir kakavos gaminiai1758,8
Gaminiai iš javų, miltų, krakmolo arba pieno; miltiniai konditerijos gaminiai1285
Produktai iš daržovių, vaisių, riešutų arba kitų augalų dalių456,6
Įvairūs maisto produktai2261,2
Nealkoholiniai ir alkoholiniai gėrimai bei actas6707,4

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"