TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuviai baidosi terminuotų darbo sutarčių

2016 02 22 6:00
Šiuo metu daugiau kaip 1 iš 10 darbuotojų ES dirba pagal terminuotas sutartis, tačiau dauguma jų teikia pirmenybę nuolatiniam darbui. LŽ archyvo nuotrauka

Pagal sudaromų terminuotų darbo sutarčių skaičių Lietuva yra priešpaskutinė Europos Sąjungoje (ES) po Rumunijos. Tačiau dėl ekonomikos ateities neužtikrinti Europos darbdaviai terminuotas sutartis pamėgo labiau negu prieš 2008 metų finansų krizę: 2010–2012 metais beveik pusė naujų darbuotojų ES priimti konkrečiam terminui.

Laikinas įdarbinimas Europos valstybėse pastaruosius trejus dešimtmečius nuolat populiarėjo, tačiau neigiamas lietuvių požiūris į darbą pagal terminuotas sutartis iš esmės nesikeitė nuo pat šalies įstojimo į ES 2004 metais.

Nenumatyta Darbo kodekse

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius „Lietuvos žinioms“ teigė, kad išskirtinė mūsų šalies padėtis ES darbo rinkoje – ne naujiena, ir tokią padėtį esą lemia ne lietuvių darbdavių geraširdiškumas. Jo teigimu, pagal dabar galiojantį Darbo kodeksą Lietuvoje iš viso negalima sudaryti terminuotų sutarčių, jeigu darbo pobūdis nėra apibrėžtas kaip terminuotas.

„Kalbėta, kad, pasibaigus ekonomikos krizei terminuotos sutartys bus įteisintos. Bet dabar, regis, patys neapsisprendžiame – ar krizė baigėsi, ar ne“, – šypsojosi pašnekovas.

Naujo Darbo kodekso projekte, kuris šiuo metu svarstomas Seime, yra galimybė sudaryti terminuotas darbo sutartis, nepriklausomai nuo to, ar darbo pobūdis yra terminuotas. „Bet ar šios sąlygos neišbrauks, nežinome. Jeigu nuostata liks, terminuotų darbo sutarčių Lietuvoje padaugės“, – spėjo J. Guzavičius.

Pasak jo, laikinojo įdarbinimo paslaugas teikiančios įmonės Lietuvoje dirba pagal kitą principą. Dabar įmonės, kurioms reikia laikinų darbuotojų, sudaro sutartis ne tiesiogiai su jais, o su laikinojo įdarbinimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, kurios savo ruožtu darbuotojus įdarbina pagal joms nustatytą tvarką. Tuo metu „normalios“ įmonės, pasak J. Guzavičiaus, darbuotojų pagal terminuotas sutartis pačios įdarbinti negali, nors jų joms ir labai reikėtų.

„Darbdaviai bando verstis kitais būdais: įdarbina antraeilėse pareigose, kas nedraudžiama, galbūt leidžia dirbti viršvalandžius, nors tai ne išeitis, nes pavargęs žmogus neatliks ir savo pagrindinio darbo“, – teigė J. Guzavičius.

Įdarbintų daugiau darbuotojų

LPK viceprezidentas teigė, kad darbo pagal terminuotas sutartis poreikis Lietuvoje yra nemažas. Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijos, kurios prezidentas yra J. Guzavičius, prezidiumas neseniai svarstė šį klausimą.

„Buvo susirinkę 18 prezidiumo narų. Aš jų klausiau: kiek įdarbintumėte darbuotojų pagal terminuotas sutartis, jeigu tai būtų oficialiai leidžiama. Suskaičiavome, kad vien šie 18 darbdavių iš karto įdarbintų apie 300 papildomų darbuotojų pagal terminuotas darbo sutartis. Net neabejoju, kad tokių darbo vietų daugėtų, jeigu tokios sutartys būtų įteisintos. Tai būtų labai naudinga jauniems darbuotojams. Juk dabar jaunimą darbdaviai vengia priimti, nes nežino jų ankstesnio darbo patirties, negali gauti rekomendacijų. Atsiradus tokiai galimybei darbdavys gal iš karto priimtų du tris jaunus žmones, o pasibaigus sutarties terminui, geriausiam iš jų pasiūlytų nuolatinį darbą“, – svarstė J. Guzavičius.

Jo nuomone, bijoti terminuotų sutarčių neverta, nes pririšimas prie darbo vietos nėra naudinga nei įmonei, nei dirbančiajam. „Gerų darbuotojų trūksta, jie graibstomi. Darbdaviai lengviau įdarbintų turėdami galimybę lengviau atleisti. O kokia prasmė mokėti pinigus nereikalingam darbuotojui? Valstybės tarnyboje gali sėdėti, o privačioje įmonėje toks darbuotojas nuostolingas. Kai tokia tvarka, neretas darbdavys ieško nelabai gražių ir teisėtų būdų mokėti darbuotojams ar daryti spaudimą išeiti iš darbo“, – sakė jis.

Patrauklesnis nuolatinis darbas

Šiuo metu daugiau kaip 1 iš 10 darbuotojų ES dirba pagal terminuotas sutartis, tačiau dauguma jų teikia pirmenybę nuolatiniam darbui, rašo „Eurofound“. Pasak leidinio, terminuotos sutartys padeda darbdaviams patenkinti darbo jėgos poreikį, tačiau darbuotojų jos dažniausiai netenkina dėl nesaugumo ir palyginti nedidelio atlygio.

ES atliktas tyrimas rodo, kad pastaruosius tris dešimtmečius laikinas įdarbinimas Europoje augo. Terminuotų sutarčių gausėjimą daugiausia lėmė socialinės reformos, kuriomis politikai naikino darbo teisės suvaržymus, o tai savo ruožtu leido darbdaviams lanksčiau įdarbinti darbo jėgą priklausomai nuo kintančių aplinkybių, bei tokiu būdu mažinti darbo sąnaudas.

Pavyzdžiui, pagal terminuotas darbo sutartis įdarbintus darbuotojus galima lengviau atleisti pasibaigus terminui ir tai darbdaviui papildomai nieko nekainuoja. Tuo metu nuolatinio darbuotojo atleidimas beveik visada susijęs su išlaidomis, nes darbdaviams tenka mokėti išeitines pašalpas ir teikti kitas privalomas socialines garantijas.

Tyrimo duomenimis, 2001–2012 metais laikinų darbuotojų skaičius ES išaugo 25 proc., kai nuolatinių darbuotojų – tik 7 proc. Terminuotų sutarčių daugėjo dviejuose trečdaliuose ES valstybių, tačiau rekordininkės yra penkios šalys narės: Lenkija (pasirašyta 2 mln. daugiau terminuotų sutarčių), Vokietija (1,1 mln.), Italija (900 tūkst.), Prancūzija (400 tūkst.) ir Nyderlandai (300 tūkst.). Tuo metu Ispanijoje pagal terminuotas sutartis dirbančių darbuotojų per šį laikotarpį sumažėjo perpus.

Krizės poveikis

Darbas pagal terminuotas sutartis dramatiškai krito po 2008 metų ekonomikos krizės, nes verslas pirmiausia atleido laikinus darbuotojus pasibaigus jų įdarbinimo terminui. Didžiausias smūgis teko Ispanijos darbo rinkai: 2008–2012 metais darbo šioje valstybėje neteko 1,2 mln. laikinų darbuotojų.

Vis dėlto krizei atsitraukus laikinas įsidarbinimas atsigavo. Dėl ekonomikos ateities neužtikrinti darbdaviai terminuotas sutartis „pamėgo“ labiau negu prieš krizę: 2010–2012 metais beveik pusė naujų darbuotojų pasirašė laikinas sutartis, kai 2002 metais tokių buvo 40 proc. Ispanijoje ir Lenkijos proporcija dar didesnė – pokriziniu laikotarpiu laikinų darbuotojų įdarbinta apie 80 proc.

2012 metais 13 proc. visų darbuotojų ES dirbo pagal terminuotas sutartis, palyginti su 11 proc. 2011 metais. Tačiau laikino įdarbinimo populiarumas skiriasi nelygu šalis. Lenkijoje tuo metu sudaryta apie ketvirtadalis terminuotų sutarčių, Ispanijoje ir Portugalijoje – apie penktadalį, o Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje – mažiau negu 5 proc.

Netenkina laikinas statusas

2015 metų pabaigoje atliktas ES tyrimas rodo, kad laikinas įdarbinimas Europoje nėra itin patrauklus.

Pirma, dauguma darbuotojų ES laikinai įsidarbina ne savo noru. Net 64 proc. jų teigė, kad terminuotą sutartį pasirašė, nes nerado nuolatinio darbo. Tačiau terminuotą darbą pakeisti į nuolatinį ne visada paprasta. 2011–2012 metais visoje ES tai pavyko padaryti vos 1 iš 5 laikinų darbuotojų. Panašus skaičius darbuotojų šiuo metu tapo bedarbiais.

Antra, laikinas darbas apmokamas mažiau negu nuolatinis. „Eurofound“ tyrimas rodo, kad visose Europos šalyse jų darbo užmokesti buvo vidutiniškai 19 proc. mažesnis negu negu dirbančiųjų pagal nuolatines sutartis. Tyrimo duomenimis, išimtį sudaro Estija, kur laikini darbuotojai uždirba daugiau už nuolatinius. Laikinų darbuotojų atlyginimai gerokai mažesni tose šalyse, kur terminuotų sutarčių pasirašoma daugiausia.

Vienoje įmonėje dirbančių laikinių ir nuolatinių darbuotojų atlyginimas skiriasi vidutiniškai 14 proc. pastarųjų naudai. Taip pat pastebimas reiškinys, kad kompanijos, kuriose dirba daugiau laikinų darbuotojų dažniausiai moka mažesnius atlyginimus negu tos, kuriose dominuoja darbas pagal nuolatinės sutartis.

Dagiausia laikinų darbuotojų ES įdarbina žemės ūkio, miškų ir žuvininkystės (31 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (20,09 proc.), meno ir pasilinksminimų (21,4 proc.) įmonės bei namų ūkiai (17,6 proc.).

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"