TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuviai bankrutuoti trauks į Rygą

2014 01 24 6:00
Sausio 21 dieną „Creditinfo“ duomenų banke buvo įrašyti 12 735 įsiskolinę asmenys, kurie galėtų bankrutuoti. Lž archyvo nuotrauka

Lietuvoje praėjusių metų kovą įsigaliojęs Fizinių asmenų bankroto įstatymas netapo gelbėjimo ratu beviltiškai įsiskolinusiems gyventojams. Nemažai lietuvių, kaip ir anksčiau, bankrutuoti važiuoja į kitas ES valstybes, daugiausia - į Latviją ir Didžiąją Britaniją. Netrukus juos traukte trauks Ryga, nes žada pasiūlyti kelis kartus palankesnes bankroto sąlygas.

Įdomu, kad tarp bankrutuojančiųjų Lietuvoje daugiausia - kauniečių, o kol kas mažiausiai šią procedūrą Lietuvoje pasirinkusių vilniečių. Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenimis, pernai šalies teismai priėmė nutartis dėl 112 fizinių asmenų bankroto.

Kreditų valdymo UAB „Creditinfo Lietuva“ duomenimis, beveik pusė bankrutuojančių asmenų (40 proc.) gyvena Kauno apskrityje, 21 proc. – Klaipėdos apskrityje, o štai Vilniaus apskričiai tenka vos 13 proc. teismų nutarčių dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui.

2013 metų pradžioje, prieš įsigaliojant lietuviškam fizinių asmenų bankrotą apibrėžiančiam įstatymui, buvo skaičiuojama, kad potencialiai juo galėtų pasinaudoti 10–20 tūkst. šalies gyventojų, kurių uždelstos skolos viršija 25 tūkst. litų.

Šią savaitę „Creditinfo“ LŽ informavo, kad padėtis mažai ką pakitusi. Sausio 21 dieną „Creditinfo“ duomenų banke buvo įrašyti 12 735 asmenys, kurie galėtų bankrutuoti. Iš jų 8772 vyrai ir 3963 moterys. Taigi galima manyti, kad veltis į lietuvišką bankroto procesą kol kas pasiryžo mažiau nei kas šimtasis skolininkas, nors, pasak informacijos viešojoje erdvėje, praėjusių metų pabaigoje besikreipiančiųjų dėl bankroto asmenų gerokai padaugėjo.

Menka paguoda

Lietuvoje bankrutuoti jau įmanoma, bet vis dar tai yra didelis vargas, palyginti su kitomis ES šalimis.

LŽ dar praėjusių metų kovo 2 dienos publikacijoje („Bankroto įstatymas paseno vos įsigaliojęs“) buvo prognozuojama, kad fizinių asmenų bankrotas Lietuvoje netaps masiniu reiškiniu dėl nustatytų pernelyg didelių suvaržymų, nors ši procedūra yra numatyta kaip pagalba kartą suklydusiam ir skolų išsekintam žmogui vėl pradėti aktyvią veiklą.

Bankroto procedūra Lietuvoje vykdoma 5 metus, o jai pasibaigus dar dešimtmetį bankrutavusiojo pavardė yra nurodoma tarp asmenų, turinčių prastą kredito reitingą.

Bankrutuoti Lietuvoje neverta ir dėl skolų, mažesnių kaip 50–60 tūkst. litų, - tektų sumokėti milžiniško dydžio atlygį bankroto administratoriui. Antai bankrutuojančio asmens turtą pardavus už sumą iki 400 tūkst. litų, administratoriui tenka 15 proc. atlygis - taigi iki 60 tūkst. litų, o už parduotą turtą gavus 400–800 tūkst. litų, bankroto administratorius nulups 12 proc., taigi 48–96 tūkst. litų. Gavus už turtą daugiau kaip 800 tūkst. litų, jam teks atiduoti 10 proc. - tai suma nuo 80 tūkst. litų.

Skaičiuojama, kad administratoriaus atlygis per mėnesį turėtų sudaryti 1000–3000 litų, arba 60–180 tūkst. litų per 5 metus, kol vyksta asmens bankroto procedūra.

Matyt, dėl to Lietuvoje per bankrotą linkstama išsivaduoti tik iš itin didelių asmeninių skolų: vidutinė bankrutuoti pasiryžusio asmens uždelsta skola Lietuvoje pernai buvo 570 tūkst. litų, nors pagal įstatymą skelbti tokią procedūrą jau galima tada, kai neįveikiama skola viršija 25 tūkst. litų.

Dar liūdniau, kad Lietuvoje jau yra atvejų, kai teismo sprendimu pačiam bankrutuojančiam asmeniui išgyventi paliekama tik apie 300 litų per mėnesį (oficialus išgyvenimo minimumas), o visos kitos jo pajamos skiriamos skoloms mokėti. Taigi bankroto procedūra Lietuvoje yra neką mažiau varginanti nei stabilus pinigų nepriteklius stengiantis bent kiek vykdyti įsipareigojimus. Kita vertus, pasiryžus bankrotui išvengiama santykių su antstoliu.

Ganėtinai dažnai skelbiamų pranešimų, jog didelė dalis beviltiškai įsiskolinusių lietuvių bankrutuoti važiuoja į kitas ES valstybes, bankai patvirtinti negali. Antai SEB bankas ir „Swedbank“ LŽ informavo, jog pernai jiems buvo pranešta apie maždaug po 10 jų skolininkų bankrotų užsienyje. „Danskebank“ pernai gavęs tik vieną tokį pranešimą.

Latviai siūlys palankias sąlygas

Janis Abolinis, Latvijoje veikiančios „Kreditinemeju konsultaciju centrs“ SIA Klientų aptarnavimo skyriaus vadovas, LŽ teigė, kad, jo žiniomis, kas mėnesį bankroto paraiškas Latvijoje pateikia 5–10 Lietuvos piliečių, išeitų - gerokai mažiau negu Lietuvoje.

Latvijos gyventojai per mėnesį pateikia vidutiniškai po 140 prašymų pradėti fizinio asmens bankrotą. Dabar tikimasi, kad tokių prašymų ir pačių bankrotų sparčiai gausės. Mat netrukus tikimasi svarbių įstatymo pataisų.

„Dabar visi laukia trečiojo, paskutinio, Fizinių asmenų bankroto įstatymo pataisų svarstymo Latvijos Saeimoje. Siūloma bankroto procedūrą sutrumpinti iki 1,5 metų nuo dabartinių 2,5–4 metų. Priėmus tokias pataisas, Latvijos asmenų bankroto įstatymas visiškai priartėtų prie dar liberalesnio, koks veikia Didžiojoje Britanijoje“, – pasakojo J.Abolinis, kuris yra vienas pirmųjų Latvijoje bankrutavusių fizinių asmenų, o dabar padeda bankrutuoti kitiems. Tiesa, Latvijos asmenų bankroto įstatymo pataisų projektui, anot pašnekovo, aktyviai priešinasi komerciniai bankai.

Jeigu latviams pavyks liberalizuoti šį įstatymą, Ryga netrukus traukte trauks ir lengvai bankrutuoti pasiryžusius lietuvius.

Kreditų biuro „Creditinfo“ teisininkas Anatolijus Kisielis LŽ teigė, jog informacijos apie užsienyje gyvenančių ar gyvenusių asmenų kredito istoriją jie gauna iš kitų šalių kreditų biurų, reitingų agentūrų ir panašių institucijų.

„Daugiau informacijos apie užsienyje bankrutuojančius asmenis turėtų gauti ir bankai, nes jie dalyvauja bankroto bylose. „Kita vertus, kreditoriai neturėtų pasyviai laukti pranešimų apie skolininkus ar jų reakcijos, o privalo nuolat stebėti skolininko būklę, jo kredito istoriją, kad būtų apsaugotos kreditoriaus teisės“, – samprotavo „Creditinfo“ teisininkas.

Eilės prie durų nestovi

Metų sandūroje pasigirdo informacijos, kad Lietuvoje kelis kartus padidėjo srautas žmonių, kurie siekė pradėti asmeninio bankroto procedūrą.

Tačiau Kauno administruojančios UAB „Baklis“ vadovas Gintaras Delčys LŽ teigė, kad gandai apie keleriopai pagausėjusius prašymus kelti fizinio asmens bankroto bylą yra smarkiai perdėti. „Matyt, šioks toks prašymų pagausėjimas galėtų būti siejamas su įstatymo įsigaliojimo pradžia, nes apie pusmetį užtrunka pasirengti šiam sprendimui, surinkti gausybę pažymų, kreditorių sutikimų ir pan. Kai kurie gyventojai bankrotui pradėjo ruoštis dar 2012 metais, kai buvo pradinė įstatymo projekto svarstymo stadija“, – svarstė bankroto administratorius.

Dėlioti kokias nors tendencijas procesui tik prasidėjus esą ankstoka, tačiau pastebėta, kad prašymų buvo padaugėję spalį ir lapkritį, o gruodį potencialūs klientai nurimo.

Priimtos teismų nutartys dėl fizinio asmens bankroto 2013 metais

MėnuoPriimta nutarčių
Gegužė2
Birželis2
Liepa6
Rugpjūtis7
Rugsėjis19
Spalis28
Lapkritis27
Gruodis21
Iš viso112

Šaltinis: Įmonių bankroto valdymo departamentas

Faktai

* Jungtinėje Karalystėje 2012 metais kasdien bankrutuodavo vidutiniškai po 360 gyventojų, Vokietijoje – po 278, Čekijoje – po 68.

* Pernai asmens bankrotų labiausiai gausėjo Prancūzijoje – 15,8 proc., palyginti su 2012 metais. Švedijoje bankrotų 7,2 proc. mažėjo.

* Didžiojoje Britanijoje 10 tūkst. gyventojų tenka didžiausias bankrutavusių asmenų skaičius Vakarų Europoje – 20,4. Vokietijoje iš 10 tūkst. gyventojų bankrutavę yra 12,59, Austrijoje – 12,44. Visų kitų valstybių rodikliai nesiekia ES vidurkio – 11,33 bankroto 10 tūkst. gyventojų.

Šaltinis: Creditreform Lietuva

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"