TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuviai iš užsienio siunčia daugiau pinigų

2014 01 29 6:00
Nors daugiausia pinigų perlaidų per Lietuvos paštą atsiunčiama iš Didžiosios Britanijos, vidutinė jų suma yra mažiausia, palyginti su kitomis populiariausiomis šalimis. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Praėjusių metų trečiąjį ketvirtį pinigų pervedimų iš užsienio į Lietuvą padaugėjo maždaug trečdaliu, o pagal galutinę metų statistiką gali būti fiksuojamas rekordas. Analitikai neskambina pavojaus varpais dėl augančios emigracijos ir yra įsitikinę, kad didėjantis perlaidų iš užsienio skaičius - veikiau teigiamas reiškinys.

Lietuvos banko (LB) duomenimis, praėjusių metų sausio-rugsėjo mėnesiais Lietuvą iš užsienio pasiekė 3,72 mlrd. litų privačių asmenų pervedimų. Nors visų metų rezultatai bus paskelbti tik balandžio viduryje, LB atstovas spaudai Mindaugas Milieška sakė, kad jau galima prognozuoti, jog privačių asmenų perlaidų suma bus artima iki šiol didžiausiam 2011 metų rezultatui arba jį net viršys.

Statistika rodo, kad per dešimt praėjusių metų mėnesių fizinių asmenų pervedimai iš užsienio išaugo net 31,3 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2012 metais. Didžiausios sumos gaunamos iš tų šalių, kuriose gausu lietuvių emigrantų: Didžiosios Britanijos, Airijos ir Norvegijos. Pinigai iš šių šalių sudaro apie 25 proc. pervedamų lėšų.

Apie pavojų neskelbia

Banko „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės Odetos Bložienės manymu, šį padidėjusį pinigų perlaidų iš užsienio skaičių pirmiausia galima sieti su gerėjančia darbo rinkos situacija užsienyje, populiariausiose emigracijos šalyse ir didėjančiu darbo užmokesčiu. Be to, anot pašnekovės, tai taip pat gali byloti apie emigravusių lietuvių planus sugrįžti į savo šalį - prieš sugrįždami jie į Lietuvą persiunčia užsienyje uždirbtus ir sutaupytus pinigus.

„Turbūt taip pat negalėtume atmesti prielaidos, kad likusiems Lietuvoje šeimos nariams reikalinga parama ir galbūt net didesnė nei anksčiau. Tačiau manau, kad tai yra mažiausiai tikėtina perlaidų didėjimo priežastis, nes Lietuvoje pastebimi teigiami pokyčiai, ir tai rodo mažėjantis socialinės paramos poreikis. Todėl visgi pirmiausia įvardyčiau gerėjančią ekonominę situaciją ir planus sugrįžti bei apskritai padidėjusį emigrantų skaičių“, - svarstė O.Bložienė.

Tuo tarpu DNB banko vyresnioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad dauguma perlaidų iš užsienio skirtos Lietuvoje likusiems vaikams ar senyvo amžiaus tėvams išlaikyti, o šių gyventojų padėtis per pastaruosius metus keitėsi mažiausiai.

„Tai nėra indikatorius, bylojantis apie pavojų. Kuo šių perlaidų yra daugiau, tuo daugiau mes gauname lėšų taupyti, investuoti ir vartoti Lietuvoje. Vadinasi, pinigai yra išleidžiami šalyje ir atitinkamai augina ūkį“, - sakė ji.

Ieškojo naujų krypčių

Didėjantį pinigų perlaidų iš užsienio skaičių rodo ir šias operacijas vykdančių bendrovių statistika. Lietuvos paštas paskelbė, kad 2013 metais iš užsienio šalių į Lietuvą buvo atsiųsta 34 proc. daugiau pinigų perlaidų nei 2012 metais. Tuo metu iš Lietuvos išsiunčiamų pinigų perlaidų daugėjo 26 procentais.

Daugiausia pinigų perlaidų pernai gauta iš Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Rusijos, Airijos, Vokietijos ir Norvegijos. Nors daugiausia pinigų perlaidų atsiunčiama iš Didžiosios Britanijos, vidutinė jų suma – tik 465 litai – yra mažiausia, palyginti su kitomis populiariausiomis šalimis. Iš Rusijos atsiunčiamų pinigų perlaidų vidutinė suma siekė 1300 litų, Norvegijos - 1250 litų, JAV - 865 litus, Vokietijos - 800 litų, Airijos – 600 litų.

O.Bložienės teigimu, iš Didžiosios Britanijos pervedamų pinigų suma mažiausia dėl to, kad ten esama daugiausiai emigrantų, kurie, tikėtina, nedirba arba dirba už vidutinį darbo užmokestį. O Norvegijoje, kurią lietuviai ypač atrado nuosmukio metu, darbo užmokestis paprastai yra gerokai didesnis.

„Ekonomikos nuosmukio metu buvo matyti, kad keičiasi emigracijos kryptis. Tie, kurie neteko užsienyje darbo ir grįžo į Lietuvą, pradėjo dairytis naujų krypčių, o ketinusieji išvykti pirmą kartą nebūtinai rinkosi Angliją, kurioje darbų situacija taip pat buvo sudėtinga. Taigi matėme, kaip tuo metu savo populiarumu smarkiai į priekį šoko Norvegija“, - svarstė ji.

Tuo tarpu vienas didžiausių perlaidų iš Rusijos pašnekovė sietų ne su įsidarbinimu, o su investicijomis, nekilnojamojo turto įsigijimu toje šalyje.

Lietuviai daugiausia pinigų perlaidų siunčia į Rusiją, Didžiąją Britaniją, Ukrainą, Baltarusiją, Vokietiją, JAV. Didžiausia vidutinė suma – 1300 litų – siunčiama į JAV. Į Rusiją vidutiniškai siunčiama po 740, Didžiąją Britaniją – 760, Ukrainą – 570, Baltarusiją – 400, Vokietiją – 960 litų.

Svarbiausia - pervedimo kaina

Bendrovės „EVP International“, administruojančios mokėjimo platformą Mokėjimai.lt, generalinis direktorius Kostas Noreika patvirtino, kad pinigų pervedimų iš užsienio į Lietuvą 2012-2013 metais gerokai išaugo. Tiesa, rinkos tendencijas viršijantis augimas esą pirmiausia toks dėl to, kad paslauga buvo nauja ir klientų skaičius sparčiai didėjo.

Pašnekovas patvirtino, kad daugiausia pinigų pervedimų gaunama iš Anglijos, taip pat nemažai iš Norvegijos, Vokietijos. Vidutiniškai pinigų perlaida siekia 250 eurų (apie 863 litus), tačiau, priklausomai nuo pinigų pervedimų paskirties, pasitaiko ir 2000 eurų (6905 litų) dydžio perlaidų.

Jo teigimu, rinkdamiesi finansų įmonę pinigams iš užsienio pervesti lietuviai pirmiausia dėmesį kreipia į kuo mažesnę pervedimo kainą. Tuomet taip pat atsižvelgia į prekės ženklo žinomumą, patikimumą bei sistemos paprastumą ir tik tada – į pervedimo greitį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"