TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuviai jau – ne didžiausi girtuokliai

2016 03 11 7:00
Lietuvoje daug alkoholio vartoja ir turistai. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nepriklausomas tyrimas patvirtino „Lietuvos žinių“ prielaidą, kad Lietuvą į neva daugiausiai geriančių šalių lyderes iškėlė turistai ir emigrantai, smarkiai pakoregavę Statistikos departamento bei Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nurodomus alkoholio vartojimo rodiklius. Iki šiol pasauliui skelbta, kad kiekvienas suaugęs lietuvis per metus neva išgeria bent po 15 litrų gryno spirito.

Minėtų institucijų paskelbtų rodiklių teisingumu suabejojusios „Lietuvos žinios“ („Esame blaivesni, negu rodo statistika“, 2015 m. lapkričio 12 d.) tąsyk iškart sulaukė ne visiškai pelnytų priekaištų.

Statistikos departamentas skelbia, kad vienas Lietuvos gyventojas 2014 metais suvartojo vidutiniškai 12,7 litro legalaus alkoholio, o vienam 15 metų ir vyresniam žmogui teko vidutiniškai 14,9 litro absoliutaus alkoholio. PSO skaičiuoja, kad Lietuvoje kiekvienam vyresniam kaip 15 metų gyventojui tenka net 15,4 litro absoliutaus alkoholio.

Tačiau dabar Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos bei Lietuvos pramonininkų konfederacijos užsakymu rinkos tyrimų bendrovė „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ (EKT) atliko nepriklausomą alkoholio vartojimo tyrimą ir patvirtino „Lietuvos žinių“ išvadas – abejojome pagrįstai.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO, angl. – World Health Organization, WHO) duomenimis, Lietuva užima trečiąją daugiausiai alkoholio suvartojančių šalių reitingo vietą, tačiau naujausias tyrimas rodo, jog vienam vyresniam nei 15 metų Lietuvos gyventojui 2015 metais teko 13,14 litro suvartojamo grynojo alkoholio. Tai 2,26 litro mažiau, negu rodo paskutiniai PSO duomenys. Remiantis nauju tyrimu, alkoholio suvartojame panašiai kaip ir Čekija, Vengrija, Portugalija ar Slovakija, ir tikrai mažiau nei Rusija, Moldova, Baltarusija, Rumunija, Ukraina ir kai kurios kitos valstybės.

Didesnė turizmo įtaka

„PSO rėmėsi mūsų Statistikos departamento pateiktas duomenimis, kurie apskaičiuoti paprasčiausiai šalyje parduoto alkoholio kiekį, padalintą iš gyventojų skaičiaus. Toks skaičiavimas turėtų būti patikslintas atsižvelgiant į papildomus faktorius – rinkos šešėlį, turistų suvartojamą ar emigrantų išsivežamą alkoholį“, – sakė EKT partneris Darius Dulskis.

Ši bendrovė tyrimą atliko įvertindama ir turistų suvartoto bei išsivežto, emigrantų į kitas šalis išvežto bei šešėlinėje rinkoje įsigyto alkoholio kiekius.

„Didelėje valstybėje, kur gyvena keliasdešimt milijonų žmonių, turizmas šalies statistikai daro ne itin didelį poveikį, bet mažose šalyse jis iš esmės gali pakeisti skaičius. Lietuvoje pernai apsilankė daugiau kaip 2 mln. turistų, o gyventojų turime mažiau nei 3 milijonus. Atostogaujant alkoholio paprastai vartojama daugiau nei dirbant, ir tai būtina įvertinti“, – kalbėjo D. Dulskis.

Pasak jo, kitose šalyse atsižvelgiama ir į aplinkybes. Pavyzdžiui, Estijoje apskaičiuojant alkoholio suvartojimą nuo matematinio vidurkio atimama 6,8 litrų grynojo alkoholio įvertinus, kad būtent tiek suvartoja turistai. Tam, kad alkoholio suvartojimo rodikliams didelę įtaką daro turizmas, pritaria ir šios ūkio srities specialistai.

Kenkia šalies įvaizdžiui

Pasak Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės, mūsų valstybės pateikimas kaip daugiausiai geriančios Europoje ir pasaulyje smarkiai kenkia tarptautiniam Lietuvos įvaizdžiui. Nesutampantys ir su oficialiais Valstybinės mokesčių inspekcijos skaičiais prasilenkiantys tarptautinių organizacijų pateikiami alkoholio suvartojimo Lietuvoje duomenys privertė suabejoti jų patikimumu.

„Lietuva traukia užsienio piliečius ne tik lankytinomis vietomis, bet ir kokybišku bei nebrangiu maistu. Taip pat suvartojama ir nemažai alkoholinių gėrimų. Tačiau rinkos tyrimų agentūros „Spinter“ atliktas tyrimas patvirtino, kad turistai dažnai lauktuvėms įsigyja alkoholio ir jį išsiveža, o vakarus jie dažniausiai praleidžia mūsų miestų baruose ir restoranuose. Žinoma, tai daro įtaką Lietuvos alkoholio pardavimo rodikliams“, – tikino asociacijos prezidentė.

Tyrime atsižvelgta ir į daugiau nei 200 tūkst. lietuvių emigrantų, gyvenančių ir dirbančių didžiausių akcizų valstybėse – Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Norvegijoje ir Švedijoje – statistikai daromą įtaką. Tiek patys emigrantai, tiek nuolat į šias valstybes kursuojantys siuntų vežimo autobusiukai išveža iš mūsų šalies pigesnių prekių, taigi, ir pigesnio lietuviško alkoholio. Tikėtina, kad nemažai alkoholio išgabenama ir organizuotai. Štai 2015-ųjų pabaigoje į Švediją vykęs lietuvis krovininiu automobiliu nelegaliai mėgino išvežti 11 tūkst. litrų degtinės. O kiek pravažiavo neįkliuvę?

Pasak E. Šiškauskienės, alkoholio vartojimas yra ganėtinai jautri tema šalies įvaizdžiui, tad duomenis reikėtų teikti atsakingiau ir įvertinus visas aplinkybes. „Neapsižiūrėjimas ne tik iškraipo statistiką, bet ir kenkia. Kas norės vykti į šalį, kur pagal statistiką visi daug geria? Nors turistų atsiliepimai apie saugumą ir tvarką mūsų šalyje yra teigiami, atvykstantieji iš rytų šalių net atkreipia dėmesį, kad pas mus viešose vietose stebėtinai mažai neblaivių žmonių“, – sako E. Šiškauskienė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"