TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuviai kiaulių neatsisakys

2011 03 19 0:00
Latviai jau siūlo likviduoti šią gyvulininkystės sritį, gavus atitinkamas kompensacijas iš Europos Sąjungos.
LŽ archyvo nuotrauka

Lietuvos kiaulių augintojai neketina sekti kaimynų latvių pavyzdžiu ir kiaules augins iš paskutiniųjų, nors šis verslas dėl itin didelių pašarinių grūdų kainų šiuo metu neša didžiulius nuostolius.

Ne pirmas kartas

Dėl katastrofiškos padėties supanikavę latviai jau prabilo apie tai, kad išsireikalavus kompensacijų iš Europos Sąjungos (ES), kiaulininkystę reikėtų likviduoti.

Lietuviai kiaulių augintojai neslepia, kad jų padėtis panaši į latvių. Kiaulių auginti šiuo metu visiškai neapsimoka. "Visoje ES panaši padėtis", - LŽ teigė Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos viceprezidentas Edmundas Adomavičius.

Kiaulių augintojai savo verslą apibūdina paprastai - tai grūdų ir sojos pavertimas mėsa. Pavyzdžiui, auginant hibridinės veislės kiaules iš 2,4 kg pašaro gaunamas 1 kg priesvorio. Tad, kuo pigesni grūdai, tuo didesnis pelnas ir priešingai.

"Grūdai pabrango 2,5 karto, sojos - 60 proc., pakilo energijos išteklių kainos, o kiaulių pardavimo kaina padidėjo tik 5,5 procento. Tad koks gali būti balansas?" - klausė E.Adomavičius.

Pastarojo derliaus kviečių kaina vienu metu buvo pakilusi iki 900 litų už toną, miežių - 880 litų už toną. Dabar toną kviečių jau galima nusipirkti už 780-800 litų, miežių - už 760-780 litų. Kiaulienos fizinio svorio kilogramas dabar kainuoja 4,10-4,15 lito (be PVM). "Ši kaina atperka tik pašarus. O darbo užmokestis, energijos ištekliai, medikamentai sudaro apie 20 proc. kiaulienos savikainos. Todėl dabar kiekvienos kiaulės 100 kg svorio neša 80-85 litus nuostolio net ir tiems verslininkams, kurių gamyba yra aukščiausio lygio, visų kitų nuostoliai siekia iki 100-120 litų už 100 kg", - teigė E.Adomavičus.

Tačiau LKAA viceprezidentas nemano, kad reikėtų panikuoti kaip latviams. Anot jo, kiaulių augintojai ne pirmą kartą susiduria su sunkumais, šiam verslui būdingas tam tikras cikliškumas. 2007-2008 metais pašarinių grūdų kaina siekė 700 litų už toną. Tada smulkiausieji kiaulių augintojai nebeįpirko grūdų ir atsisakė auginti kiaules. Stambios specializuotos kiaulininkystės įmonės sugebėjo išlikti ir sėkmingai sulaukė 2008 metų rudens, kai grūdai atpigo iki 300 litų už toną, panaši kaina išsilaikė ir 2009 metais. Tuo pat metu pakilo ir kiaulių supirkimo kaina, tai kompensavo sunkmečiu patirtus nuostolius.

"Ar bus ir šį kartą taip pat? Duok, Dieve. Bet gali ir nebūti, - svarstė E.Adomavičius. - Skeptiškas esu todėl, kad šį kartą mūsų pirkėjų padėtis yra gerokai blogesnė, jie turi kur kas mažiau pinigėlių negu 2008-aisiais. Ar vartotojai sugebės mus išgelbėti, ar atsisakys kiaulienos, prognozuoti negaliu."

Kad kiaulių auginimas atsipirktų, E.Adomavičiaus nuomone, miežiai turėtų kainuoti 480-500 litų už toną, pašariniai kviečiai - 500-550 litų už kilogramą, baltymingos žaliavos (sojos ir kt.) - iki 1000 litų už toną.

LKAA viceprezidentas teigė, kad dalis Lietuvos kiaulių augintojų pristabdė gamybą ir jau keturis penkis mėnesius nebekergia paršavedžių.

Nedaro staigių judesių

Vienos stambiausių lietuviško kapitalo kiaulininkystės bendrovės "Dainiai" direktorius Kasparas Jurevičius ne tik neketina likviduoti savo verslo, bet ir mažinti 24 tūkst. kiaulių bandos. Pasak K.Jurevičiaus, pernai visos Lietuvos kiaulininkystės bendrovės metus baigė nuostolingai, o šie metai - dar prastesni.

"Jeigu nori, kad padėtis dar labiau blogėtų, gali mažinti bandą. Juk pastovios išlaidos išlieka, o kintamosios priklauso nuo pašarų. Sakantieji, kad reikia mažinti bandą, manau, nusišneka. Bandai sumažinti reikia vienų metų. Jeigu dabar pradėsiu nebesėklinti, ruoštis mažinti bandą, vis tiek patirsiu tas pačias išlaidas, nes kiaules reikia šerti brangiais pašarais. Po metų galbūt padėtis pagerės, o aš jau nebeturėsiu ko parduoti, ir dar bandą reikės atkurti (juk visiems aišku - kuo intensyvesnė gamyba, tuo ji ekonomiškesnė). Jeigu taip žaisiu, į dar gilesnę duobę krisiu. Tų, kurie taip žaidė, jau nebėra tarp mūsų - kiaulių augintojų", - sakė bendrovės vadovas.

K.Jurevičius išdėstė savą verslo filosofiją - dirbti tvarkingai, nesiblaškyti, iškęsti nelaimę. "Kas pradeda bandą naikinti, jos jau dažniausiai nebeatkuria", - teigė kiaulių augintojas. Jis mano, kad kiaulininkystės verslą stabdo nebent tie, kuriems tai papildoma veikla. Juk Lietuvoje nemažai koncernų, kurie tam tikru metu prisipirko įvairių bendrovių, tad atėjus sunkmečiui mėgina koncentruotis į kurią nors vieną ekonomikos sritį, sustabdo didžiausius nuostolius nešančią veiklą.

"Mes - penki kiaulių augintojai Lietuvoje - vadiname save "laisvamaniais", nes nepriklausome nei nuo užsienio investuotojų, nei nuo savų didelių susivienijimų. Tai akcinės bendrovės, kurios užsiima tik kiaulių auginimu. Iki šiol šiaip taip vyniojomės ir nepasakyčiau, kad nusigyvenome. Be to, aš savo darbuotojams (taip pat ir sau) esu davęs priesaiką - jeigu Lietuvoje bus likviduojama kiaulininkystė, paskutinė kiaulė bus paskersta Dainiuose. Tai ir laikysiuosi šio pažado", - šypsojosi maždaug 150 darbuotojų kolektyvui vadovaujantis K.Jurevičius.

"Dainių" bendrovė pusę produkcijos parduoda Lietuvos skerdikams, ketvirtadalį kiaulių skerdžia savoje skerdykloje ir apie ketvirtadalį produkcijos išveža į Rusiją. Anot K.Jurevičiaus, dabar 105 kg svorio bekonas vidutiniškai neša 80-100 litų nuostolio.

Bijo net pagalvoti

Latvijos kiaulių augintojų vadovas Varis Simanis per Žemės ūkio organizacijų tarybos posėdį pareiškė, kad iš 270 stambių Latvijos ūkių, kurie dar prieš keletą metų užaugindavo po 300 tūkst. kiaulių, liko 86, juose dabar laikoma po 200 kiaulių ir kiekvienas gyvulys dėl aukštų grūdų kainų atneša 22 latus (apie 108 litus) nuostolių. "Siūlome likviduoti šią gyvulininkystės sritį gavus atitinkamas kompensacijas iš ES", - piginfo.ru citavo V.Simanį.

E.Adomavičiui latvių kolegos pareiškimas atrodo keistas. "Lietuviams, latviams ir estams įkalbėti Briuselį be prancūzų ar vokiečių paramos sunkiai pavyks. O sakyti, kad kiaulininkystę reikia likviduoti, aš tiesiog bijau, - atsiduso vyras. - Tikrai nenoriu, kad kiaulės Lietuvoje išnyktų. Juk šiandien 70 proc. visos mūsų suvalgomos mėsos sudaro kiauliena. Turėkime šiek tiek optimizmo."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"