TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuviai lengvai susidraugavo su euru

2016 01 01 7:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Dar kartą pamatėme, kad lietuviai yra puikiai sugebanti prie pokyčių prisitaikyti tauta. Ji matė ir susidorojo su gerokai didesniais iššūkiais negu euro įvedimas. Gana lengvai priimame naujoves, o šiuo atveju jos yra mums itin palankios“, – teigia DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.

Prieš metus Lietuva atsisveikino su nacionaline valiuta litu. Ar euras jau mums tapo savas ir brangus? „Lietuvos žinių“ pokalbis su ekonomiste – apie euro įvedimo iššūkius ir pasekmes kasdieniam lietuvių gyvenimui, verslui ir Lietuvos valstybei.

„Mums tiesiog pasisekė“

– Ar lietuviai, palyginus su kitų eurą įsivedusių valstybių gyventojais, lengviau priėmė naują valiutą ir atsisveikino su nacionaliniais pinigais?

– Manau, kad dėl mūsų mentaliteto ir bendros palankios ekonominės konjunktūros lietuviai eurą prisijaukino gana lengvai. Akivaizdu, kad labiausiai visus jaudino galimas infliacijos šuolis dėl euro apvalinimo ir kitų veiksnių. Džiugu, kad šios baimės nepasitvirtino.

Lietuvoje euro įvedimas sutapo su importuojama defliacijos tendencija, ypač energetikos sektoriuje. Mums tai buvo itin palanku. Didžiąją metų dalį Lietuvoje netgi stebėjome defliaciją. Ryškaus kainų augimo žmonės nepajuto.

Ne visur euras buvo įvestas tokiomis palankiomis aplinkybėms. Pavyzdžiui, Slovėnijoje ir kitose valstybėse, euro įvedimas sutapo su pasaulinių kainų augimu 2007–2012 metais. Tad infliacijos perviršis jiems akivaizdžiai gadino ir euro reputaciją.

Be to, tos šalys dar nemokėjo taip tvarkytis su infliacija kaip valstybės, kurios eurą įsivedė vėliau ir pasimokė iš svetimų klaidų. Tuo metu dar niekas nepasirašinėjo memorandumų, susitarimų su verslu dėl sąžiningų kainų perskaičiavimo ir panašiai.

– Tačiau ne visi Lietuvoje sutiktų, kad kainos dėl euro nekilo. Ar manote kitaip?

– Aišku, nepasitenkinimo, kad kainos kyla, yra nemažai. Paanalizavus Statistikos departamento skelbiamus vartojimo prekių krepšelio kainų duomenis, matėme, kad, nors Lietuvoje fiksuojama defliacija, paslaugos brangsta.

Lapkričio mėnesio duomenimis, paslaugos per metus pabrango 3,7 procentais. Tai iš tikrųjų nemažai ir žmonės tai jaučia. Brangsta tokios paslaugos, kuriomis vartotojai naudojasi ne kasdien: viešbučių, restoranų, kirpyklų, siuvyklų, grožio salonų ir kitų. Tai ne kasdienio vartojimo krepšelio dalis ir žmonės puikiai tokius dalykus pastebi, sieja su euro įvedimu. Dėl to euro reputacija tikrai nepagerėjo.

Tačiau dar kartą pabrėžiu, kad eurą įsivedėme itin palankiu metu, kai dėl gero derliaus pigo maisto produktai, į rekordines žemumas ritasi energetikos žaliavų kainos. Galima sakyti, kad mums tiesiog pasisekė.

– Lietuviai skaudžiai išgyveno nacionalinės valiutos praradimą sovietų okupacijos metais ir labai džiaugėsi bei didžiavosi, kai litas sugrįžo Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Ar euro įvedimas tautiečių eilinį kartą netraumavo psichologiškai?

– Mano manymu, didelio lūžio nebuvo. Euro įvedimas Lietuvai suteikė netgi pasitikėjimo. Naują valiutą įsivedėme paaštrėjus geopolitinei situacijai dėl krizės Ukrainoje ir padidėjusio pavojaus iš Rytų. Todėl eurą lietuviai siejo su didesniu saugumu, prisirišimu prie Vakarų. Euras tapo nors ir simboliniu, tačiau dar vienu regimu saugumo garantu ir sustiprino mūsų vakarietišką tapatybę.

Pakilome į aukščiausią lygą

– Ar nauja valiuta atnešė naudos pramonei, verslui?

– Verslas iš euro įvedimo tik išlošė, nes atpigo tarptautiniai atsiskaitymai, supaprastėjo tranzakcijos. O turizmo sektoriui euras – tiesiog dovana. Vakarų žmonėms litas buvo egzotika, lito ir euro santykis – sudėtingas. Tai ilguoju laikotarpiu kėlė nemažai nesklandumų. Juk atvykti į valstybę, kurioje cirkuliuoja euras – daug patraukliau.

– Euras pagerino Lietuvos įvaizdį?

– Žinoma. Laukdami euro įvedimo, kuo puikiausiai matėme, kad mūsų įvaizdis vien dėl to labai pagerėjo. Ką reiškia vien tarpautinių reitingų agentūrų pripažinimas. Buvome pakylėti į aukščiausią lygą. Tai reiškia, kad tapome saugia investicijoms ir patikima šalimi.

Faktas, kad esame priimti į euro klubą, bylojo, jog mokame tvarkyti savo viešuosius finansus ir išorės pinigų srautus, kad esame tvarios ekonomikos valstybė. Tarptautinėje lygoje mes tikrai pakilome. Atitinkamai tai pagerino mūsų skolinimosi sąnaudas. Pliusų euras mums pridėjo tikrai nemažai.

Indrė Genytė-PikčienėLŽ archyvo nuotrauka

Kada nebeskaičiuosime litais?

– Kai kuriems žmonėms, ypač vyresnio amžiaus, atrodė, kad su euru sumažėjo jų pajamos ir turtas. Tikras pasityčiojimas, kai valdžia dabar kelia pensijas 3–4 eurais. Ar galiausiai suvokėme, kad euras mūsų nei nuskurdimo, nei praturtino?

– Manau, kad taip. Prisiminkime, kad eurą metais anksčiau įsivedę latviai jautėsi priešingai – jiems atrodė, kad euras juos praturtino, nes už latą jie „gavo“ daugiau eurų. Bet tai tik optinė apgaulė.

Nemanau, kad lietuviai labai pasidavė jausmams. Eilinį kartą pamatėme, kad lietuviai yra puikiai sugebanti prie pokyčių prisitaikyti tauta. Ji matė ir susidorojo su gerokai didesniais iššūkiai negu euro įvedimas. Gana lengvai priimame naujoves, o šiuo atveju jos yra mums itin palankios.

– Daugiau kaip pusmetį kainos parduotuvėse rodytos dviem valiutomis, vartotojai galėjo įdiegti išmaniąsias programėles, kurios padėjo greitai perskaičiuoti litus į eurus, ir atvirkščiai. Turbūt dažnas ir metų pabaigoje dar mintyse palygina sumas eurais ir litais. Kada jūsų galvoje litas galutinai užleido vietą eurui, ar vis dar lyginate?

– Iš tikrųjų litais nebeskaičiuoju jau gerą pusmetį. Pirmaisiais mėnesiais vis dar pasitikrindavau mintyse eurus paversdama į litus, vertindama – brangu ar ne. O dabar jau euras jau arčiau sielos ir tapo parankesnis skaičiuoti. Vis tiek – sumos mažesnės ir jomis manipuliuoti daug paprasčiau.

– Kada „pamiršime“ litą, kada įvyks galutinis lūžis?

– Manau, kad jaunesnio amžiaus žmonėms lūžis jau yra įvykęs. Ypač tie, kurie dažnai keliauja, turi reikalų euro zonos valstybėse, „persilaužė“ labai greitai. Aišku, vyresnio amžiaus žmonėms yra sudėtingiau, tačiau dėl paprastesnės euro matematikos ir jiems ilgainiui pavyks prisitaikyti.

Vertingi euro centai

– Lito gyvenimo pabaigoje lito centai, ypač balti, buvo tapę beveik beverčiai. Euro centai gerokai vertingesni. Ar tai ilgai išliks?

– Priklausys nuo infliacijos. Šiuo metu blogų tendencijų nematoma ir euro centas išlieka vertingas. Tačiau esame matę ir tokių periodų, kai kainos per metus kilo 5 procentus ir daugiau. Žiūrėsime, kokios tendencijos bus ateityje. Tai priklausys nuo daugelio veiksnių, bet dauguma jų yra tarptautiniai. Esame maža, atvira ekonomika ir savo kainų tendencijas didžiąja dalimi ne patys kuriame, o jas importuojame. Šias tendencijas lemia nuo mūsų nepriklausančių naftos, maisto žaliavų kainų dinamika. Jeigu infliacija išliks maža, euro pinigai liks vertingi.

– Lietuva eurą įsivedusių valstybių eilėje buvo viena paskutiniųjų. Kitos ES šalys artimiausiu metu euro įsivesti neplanuoja. Vardijamos įvairiausios priežastys ir ne paskutinė yra neaiški euro zonos perspektyva. Pavyzdžiui, apie eurą net negalvoja mūsų kaimynė Lenkija. Gal ir mes paskubėjome, ar buvo išmintinga būtent dabar stoti į euro klubą?

– Mano akimis, vienareikšmiškai sprendimas buvo išmintingas ir logiškas. Mums tikrai nederėtų lygiuotis į Lenkiją. Jos ekonomika visiškai kitokia – palyginti didelė ir uždara, besiremianti vidaus vartojimu ir mažiau priklausanti nuo eksporto. O mes akivaizdžiai priklausome nuo eksportuojančio sektoriaus. Vakarai yra pagrindinė mūsų eksporto rinka, todėl įsivedę eurą tikrai išlošėme.

– Kokios euro zonos prognozės?

– Euro zonos padėtis kelia daug klausimų ekonomistams. Atsigavimas, kurio labai laukėme, neįvyko. Euro zona pakilo po 2009-ųjų krizės, po to vėl nusirito į sąstingį, dabar vėl stebime tam tikrą pagyvėjimą. Tačiau iššūkių nemažėja ir didžiulio proveržio vidutiniu laikotarpiu nesitikime.

Ekonomikos augimas bus teigiamas, bet nespartus, nes vis dar lieka reikšmingų struktūrinių problemų, kurių sprendimas vėluoja, yra nemažos valdžios sektoriaus skolos. O prasiskolinusi valdžia mažiau manevringa, neturi galimybių skatinti ekonomiką.

Gera žinia ta, kad Europos centrinis bankas vykdo skatinamąją pinigų politiką, masiškai spausdina eurus ir tikisi tuo pagerinti kreditavimo aplinką įmonėms bei paskatinti namų ūkių vartojimą. Tai po truputį pradeda duoti vaisių ir tikėtina, kad galbūt jau kitais metais stebėsime tvaresnį kredito rinkos augimą ir atitinkamai spartesnį vidaus vartojimą bei investicijų augimą euro zonoje.

Lietuvai tai gerai, nes kuo didesnis mūsų pagrindinės eksporto rinkos apetitas, tuo geriau mūsų eksportuojamoms prekėms.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"