TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuviai - mažiausiai uždirbantys kaimynai

2013 10 14 6:00
J.Rojakos teigimu, darbo užmokestis šalyje prieškrizinį lygį jau pasiekė ir turėtų augti. Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje auga lėčiausiai ir tebėra mažiausias Baltijos šalyse. Viliamasi, kad Lietuva paseks Estijos pavyzdžiu ir investicijomis - vietos bei užsienio - išjudins situaciją darbo rinkoje ir atlyginimų skalėje.

Skaičiuojant eurais, Lietuvoje vidutinis mėnesio darbo atlygis, neatskaičius mokesčių, antrąjį šių metų ketvirtį buvo mažiausias tarp šalių kaimynių ir siekė 653 eurus. Latvijoje ir Estijoje jis buvo atitinkamai 716 ir 976 eurai. Palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, vidutinė apskaičiuota mėnesio alga Lietuvoje šiemet padidėjo mažiausiai - 4,6 proc., Latvijoje - 4,7 proc., o Estijoje - 8,5 procento. Tokius duomenis paskelbė Latvijos centrinės statistikos valdyba.

Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, vidutinis apskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lietuvoje taip pat augo mažiausiai – vos 0,9 proc., o Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 3,8 proc. ir 8,4 procento.

Uždaras ratas

Gediminas Radzevičius, ISM vadybinės ekonomikos modulio vadovas, pažymėjo, kad šiuo metu šalyje susiklosčiusi disproporcija tarp to, kas siūloma darbo rinkoje, ir to, ko reikia kuriant kvalifikuotas darbo vietas. „Taip tarsi susiformuoja uždaras ratas: viena vertus, negalime mokėti didesnių atlyginimų, nes neturime galimybių gaminti didesnės vertės produktų, kita vertus, neturėdami darbuotojų negalime ir jų gaminti“, - sakė jis.

Pašnekovas įsitikinęs, kad tam tikrą teigiamą postūmį galėtų suteikti kryptinga Vyriausybės politika, kurios svarbiausias uždavinys būtų remti verslą, ypač besikuriantį.

DNB banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka pabrėžė, kad toks Baltijos šalių išsirikiavimas pagal rodiklius pastebimas ne tik pastarąjį laikotarpį – tai ilgalaikė tendencija. Nors Lietuvos ekonomikos augimas yra gana stabilus, sparčiau kilstelėti atlyginimų nepavyksta. Pašnekovė nuramino, kad tam tikras atotrūkis tarp ekonomikos ir darbo užmokesčio augimo esąs visiškai normalus reiškinys. Mat ir Estijoje darbo užmokesčio augimas kelerius metus buvęs silpnesnis ir paspartėjęs tik pernai, o šiuo metu dėl spaudimo didinti darbo užmokestį ten darbo rinka vėl „kaista“.

„Žiūrėdami į Estiją galime labai lengvai prognozuoti ateitį Lietuvoje: atsigaunant šalies ūkiui, kvalifikuotos darbo jėgos poreikis augs, didės darbo užmokestis. Juo labiau kad jau kitąmet euro zonoje prognozuojamas atsigavimas, taigi išaugs konkurencija, ir įmonės turės gerokai susirūpinti papildomomis investicijomis tiek į veiklą, tiek į darbuotojus“, - prognozavo ekonomistė.

Tiki augimu

J.Rokajos teigimu, vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių žemiausias Lietuvos pozicijas iš visų Baltijos šalių, yra prasčiausias progresas mažinant nedarbą šalyje.

Štai Estija, kurios ekonomika kelerius metus augo sparčiausiai, o nedarbo lygis mažėjo didžiausiu tempu, pasižymėjo investicijomis ir didesne vienam gyventojui tenkančia pridėtine verte, daugiau apmokamais kvalifikuotais kadrais. Tai, anot ekonomistės, įrodo, kad pagyvėjus investicijoms Lietuvoje darbo užmokestis pajudėtų teigiama linkme.

„Neįmanoma kelti vien tik minimalų darbo užmokestį ir didžiuotis paspartėjusiu darbo užmokesčio augimu. Turėtų būti balansas tarp aukščiausios ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų. Tačiau žemesnės kvalifikacijos darbuotojų atlyginimo dydis labiausiai priklauso nuo bendro ekonomikos augimo, o ne nuo atskirų sektorių progreso“, - pažymėjo ji.

Anot pašnekovės, darbo užmokestis šalyje prieškrizinį lygį jau pasiekė, turėtų ir toliau augti. Tiesa, kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, statybų ar nekilnojamojo turto, vargiai galima tikėtis ankstesnių atlyginimų. "Šiuose sektoriuose atlyginimai buvo gerokai didesni nei sukuriama pridėtinė vertė. Tai buvo tik momentinė situacija. Būtų labai nenaudinga, jeigu ji pasikartotų“, - sakė J.Rojaka.

Vilčių teikia užsienio investicijos

G.Radzevičius atkreipė dėmesį, kad viena priežasčių, kodėl stringa atlyginimų augimas šalies mastu, yra santykinai sumažėjęs arba mažesnis tiesioginių užsienio investicijų (TUI) pritraukimas. Jo teigimu, šioje srityje taip pat reikia kryptingesnės Vyriausybės veiklos ir aiškesnių signalų verslui, kad investuoti Lietuvoje yra patrauklu. „Tai, be abejo, pritrauktų didesnę pridėtinę vertę kuriančias industrijas, kurios darbuotojams gali pasiūlyti didesnius atlyginimus“, - sakė pašnekovas.

Jo manymu, didesnė TUI Lietuvoje suteiktų galimybę į šalies rinką pritraukti naujų aukštesnių technologijų ir, sukūrus naujų darbo vietų, sustabdyti emigraciją. Mat tarptautinio kapitalo kompanijos dažnai yra pajėgios mokėti santykinai didesnius atlyginimus nei vietinės įmonės.

„Bendros Lietuvos ekonomikos tendencijos yra pozityvios, ir artimiausiu laiku skirtumas tarp Baltijos šalių turėtų mažėti. Nemanau, kad Lietuva yra kažkuo gerokai prastesnė už mūsų šalis kaimynes. Galbūt tik esama mokestinės sistemos neaiškumų, tuo tarpu verslui reikia aiškių signalų, kad makroekonominėje aplinkoje neįvyks didelių ekonominių pokyčių ir kad jis gali imtis ilgalaikių investicijų ir tokiu būdu kurti naujų darbo vietų“, - paaiškino G.Radzevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"