TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuviai nemoka nei dirbti, nei ilsėtis

2016 08 16 6:00
Andrius Grigorjevas: "Lietuvis negali kitiems prisipažinti, kad ilsėdamasis nieko neveikė – jis būtinai turi sugalvoti veiklos." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuviai didžiuojasi esą darbštūs ir labai užimti. Vakarų Europoje šiomis ypatybėmis mažiau žavimasi. Vakariečiai labiau vertina ne darbštumą ir užimtumą, o veiklos efektyvumą, mokėjimą per trumpesnį laiką daugiau nuveikti.

„Daugelis mūsų nesuvokia skirtumo tarp darbo laiko ir darbo efektyvumo arba kad papildoma darbe praleista valanda produktyvumo nedidina, o kaip tik jį mažina“, – interviu „Lietuvos žinioms“ sakė Andrius Grigorjevas, kompanijos „Idea Group“ rinkos analitikas-ekspertas.

Kompanijos atliktas tyrimas atskleidė, kad lietuviai nemoka ne tik dirbti, bet ir ilsėtis. Pasak A. Grigorjevo, lietuvis negali kitiems prisipažinti, kad ilsėdamasis nieko neveikė – jis būtinai turi sugalvoti veiklos. „Labai blogai savaitgalį nieko neveikti, sėdėti namie, miegoti. Lietuviai labai nevertina pasyvaus poilsio, kurio jiems labiausiai ir trūksta“, – pažymėjo jis.

Pasaulio darbštuoliai

– Jūsų atliktas tyrimas analizavo ribą tarp darbo ir poilsio. Ar Lietuvoje šios dvi gyvenimo dalys atsiejamos viena nuo kitos?

– Pagal tai, kaip lietuviai save vertina, jie atrodo vieni labiausiai užimtų gyventojų Europoje ir pasaulyje. Aktyvumu ir nuolatiniu užimtumu Lietuvoje žavisi 81 proc. gyventojų, o pasaulio vidurkis – 52 procentai. Šis veiklumas bei užimtumas yra tarsi mūsų vizitinė kortelė. Tarsi tiek, kiek esame užimti, esame ir vertingi. Tiesa, lietuviai, atrodo, jau patys pradeda suvokti, kad perdėtas veiklumas ir bandymas pasirodyti užimtiems yra tuštybė. Kita vertus, mėgstame pasakoti, kiek daug dirbame, tačiau labai mažai šnekame, kaip efektyviai dirbame.

– Viešojoje erdvėje nuolat akcentuojama, kad lietuviai yra kvalifikuota ir darbšti darbo jėga, tačiau europinė statistika rodo, jog Lietuvos darbuotojų našumas nė nesiekia ES vidurkio. Kaip manote, kodėl Lietuvoje vyrauja toks „nerezultatyvus darbštumas“, arba „darbas dėl darbo“?

– Užimtumas yra mūsų įvaizdžio dalis. Lietuviai dar tiesiog nesuvokia skirtumo tarp darbo laiko ir darbo efektyvumo – kad ilgas darbo laikas netolygus geram rezultatui arba efektyviam darbui. Tyrimai rodo, kad papildoma darbe praleista valanda produktyvumo nedidina, o kaip tik jį mažina. Žmonės, kurie žino, kad dirbs ilgiau, padaro gerokai mažiau nei žinantys, jog darbe praleis 6 valandas.

Turbūt bandome apsimesti perdėtai darbštūs, norėdami prisitaikyti prie laukinio kapitalizmo. Taip pat demonstruojame, kad mokame ir galime kažką padaryti, kuo nors išsiskirti. Taip įtvirtiname statusą aplinkoje, kurioje apie mus nedaug žinoma. Be to, pašonėje turime estus, jų sėkmės istorijas, sėkmingą startuolių rinką. Perėjimas į vakarietišką pasaulį ir lyginimasis su Europos šalimis ir kaimynais iškelia daug reikalavimų. Gal kai kurių negalime išpildyti, bet norime parodyti, jog viskas yra gerai.

– Su panašiomis istorinėmis ir geopolitinėmis aplinkybėmis susiduria ir mūsų šalys kaimynės. Ar ir jų gyventojams darbas yra labai svarbi įvaizdžio dalis?

– Baltijos šalys dažnai vertinamos kaip panašios valstybės. Tačiau trys Baltijos valstybės labiau skiriasi. Pavyzdžiui, aktyvumu ir nuolatiniu užimtumu Lietuvoje žavisi 81 proc. gyventojų, Latvijoje – 54 proc., o Estijoje – 60 procentų.

– Kurios šalies gyventojų požiūris į darbą panašiausias į Lietuvos?

– Savo žavėjimusi užimtumu ir užimtais, nuolat dirbančiais žmonėmis esame panašūs į Lotynų Amerikos valstybes, pavyzdžiui, Meksiką (75 proc.) ir Kolumbiją (79 proc.).

Įdomu tai, kad lietuviai labai keistai vertina ne tik darbą, bet ir poilsį. Lietuvis negali kitiems prisipažinti, kad ilsėdamasis nieko neveikė – jis būtinai turi sugalvoti veiklos. Labai blogai savaitgalį nieko neveikti, sėdėti namie, miegoti. Lietuviai labai nevertina pasyvaus poilsio, kurio jiems labiausiai ir trūksta. Dideliu noru aktyviai leisti savo laisvalaikį ir savaitgalius susigretiname su karštesniais italų, ispanų ir meksikiečių temperamentais.

Malonus darbas

– Darbas veržiasi į asmeninį gyvenimą visame pasaulyje. Kaip užsienio šalys su tuo tvarkosi?

– Yra du būdai, kaip spręsti šią problemą. Vienas – visiškai atriboti darbą ir poilsį. Šios strategijos įgyvendinimas labai priklauso nuo darbdavio požiūrio į darbą, viršvalandžius, į tai, kaip jis matuoja produktyvumą ir už jį atlygina, pavyzdžiui, ar moka už valandas, ar už padarytus darbus ir pan. Štai kompanija „BlackBerry“ išpopuliarino galimybę elektroninius laiškus gauti į mobilųjį telefoną, taigi juos skaityti bet kada, net po darbo valandų. Visiems tai buvo labai patogu, tačiau kompanija, galima sakyti, padėjo išplėtoti kultūrą „darbas po darbo valandų“. Bet ji pirmoji pasiūlė ir sprendimą – įdiegė funkciją, kuri leidžia po tam tikros valandos išjungti e. pašto serverius. Jei laiškas gautas po 18 valandos, darbuotojas net ir norėdamas negauna – laiškas jį pasiekia 9 valandą ryto, kai prasideda darbo diena.

Dirbdami praleidžiame didžiąją savo gyvenimo dalį, todėl kai kur siekiama daryti malonesnį darbą, o ne poilsį (tas tris valandas po darbo). Šiandien, kai nedaug likę profesijų, kurios pririša prie darbo vietos, siūlomi tam tikri paslaugų paketai, leidžiantys dirbti keliaujant po pasaulį. Įsivaizduokite, jog kartu su grupe žmonių, turinčių savus darbus, kas savaitę keliaujate į vis naują pasaulio šalį ir dirbate specialiai tam parengtose erdvėse, viešbučiuose. Ir taip vieną ar tris mėnesius.

Kiek paprastesnis modelis – biuras nestandartinėje aplinkoje, pavyzdžiui, prie jūros. Amerikoje ir Europoje vis daugiau biurų kvartalų steigiami paplūdimiuose. Per pietus išsimaudai jūroje, išsikratai smėlį iš šlepečių ir eini dirbti.

– Lietuvoje kompanijos kaip didžiulį pranašumą kol kas akcentuoja poilsio zonas, stalo futbolo stalus ir pan.

– Taip, tai vienas žingsnelis. Bet daugybė didesnių įmonių organizuoja darbą vis kitoje aplinkoje. Pavyzdžiui, 20–30 žmonių išvažiuoja dirbti kaip komanda į kaimo sodybą.

Darbas užima 80 proc. žmogaus gyvenimo, bet lietuviai mėgsta sakyti, kad darbas nėra gyvenimas. Tai labai pasenęs požiūris, bet jis keičiasi – daugelis pradeda suprasti, kad daug svarbiau įmones rinktis pagal darbo kultūros lygį, o ne atlyginimą ar kitus dalykus, nes būtent pasitenkinimas darbu lemia mūsų gyvenimo kokybę.

Pasitenkinimas darbu priklauso nuo darbo politikos pokyčių. Pavyzdžiui, kai kur sprendimą dėl naujo darbuotojo priima ne darbdavys, o darbuotojai, į kurių komandą naujokas įsilies.

– Ar prie šių pokyčių lengviau prisitaikyti vadinamiesiems startuoliams, jaunoms kompanijoms, kuriose nėra įsitvirtinęs senamadiškas požiūris į darbo aplinką?

– Iš tikrųjų startuoliams lengviausia pritaikyti šias naujoves, nes, ten, kur įmonės kultūra nėra nusistovėjusi, nėra didžiulių pajėgų, yra mažiau rizikos ir daugiau laiko eksperimentams. Startuoliai ir bendrų darbo vietų (ang. coworking spaces) steigimasis Lietuvoje, net viešbučiuose ir restoranuose, keičia bendrą žmonių požiūrį į darbą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"