TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuviai neskuba bristi į jūrą

2011 10 24 10:51

Lietuva jau visą dešimtmetį kuria giliavandenio uosto ir pramogų salų vizijas, o kitos šalys, turinčios kur kas ilgesnes pakrantes ir daugiau žemės, per tiek laiko ne tik pasirinko inžinerinius projektų sprendinius, bet ir pasididino teritorijas atkovotais jūros plotais.

Specialiai LŽ iš Odesos (Ukraina)

Lietuvių ketinimas užkariauti jūros teritorijas vis labiau primena istorinį epą, bet ne tvirtą ekonominės naudos siekį. Tačiau ilgas pasakojimas, kaip mes tam ruošiamės, ypač kai kalbama su užsieniečiais, skamba labai gražiai, sudarydamas įspūdį, kad Lietuva nuo kitų valstybių nė kiek nesiskiria.

Pastaraisiais metais Klaipėdos uostininkams lankantis užsienio kraštuose, tiek Pietryčių Azijoje, tiek senojoje Europoje, teko regėti įspūdingas, milijardus eurų ar dolerių kainavusias transporto infrastruktūros permainas. Jas diktavo per menkas senųjų magistralių pralaidumas, šiuolaikinių technologijų ekonominė nauda ir nauji valstybių bei vietos bendruomenių poreikiai. Atviros ar dengtos mašinų ir geležinkelių estakados virš senamiesčių, tuneliai po gyvenamaisiais kvartalais, upėmis, įlankomis, tiltai tarp sąsiaurių, dirbtiniai pusiasaliai ar net salos - tai tik menka dalis tų sparčių žingsnių, kuriais eina vietos pristigęs pažangusis pasaulis.

Neatkovojo nė metro

Iškelti krovinius iš miesto centro ir jį pripildyti pramoginių laivų bei turistų svajoja kiekvieno seno uostamiesčio valdžia. Vienur valstybė ima ir ką nors daro, o kitur be paliovos aušinamos burnos ir atliekamos studijos. Atrodo, kad prie pastarųjų priskirtina ir Lietuva.

Mūsų valstybė iš vandens neatkovojo nė metro žemės, išskyrus prieš 15 metų jūroje pastatytą Būtingės terminalo plūdurą, kurio būtinybė buvo motyvuota amžinu energetinės nepriklausomybės siekiu, ir Klaipėdos uoste užpiltus kelis vidinės akvatorijos hektarus. Nors tam yra ne tik teisinės, bet ir moralinės prielaidos.

Pastaraisiais metais audros nuplovė dalį Palangos paplūdimių - Lietuva kasmet netenka po centimetrą ar du pajūrio teritorijos. Tačiau kaip anksčiau buvo atsisakyta pramonininkų idėjos greta Būtingės naftos terminalo išplėtoti uostą, taip dabar atmetamas Melnragės uosto variantas. Ir vėl patrauklesnė pasidarė Būtingės vieta.

Vakarų valstybių ir net Rusijos jūriniai projektai, dažniausiai senųjų uostų dublerių, dar kitaip vadinamų išoriniais uostais (avanportas), statybos, jau tapo įprastais reiškiniais. Pavyzdžių apstu kiekviename pajūrio krašte, kartais - net po kelis. Štai Brėmerhafenas ir Jadė prie Brėmeno Vokietijoje, Zebriugė priešais Briugę Belgijoje, naujoji Roterdamo uosto dalis Masvalakte Olandijoje, Helsinkio įpėdinis Vuosarė Suomijoje, Nynashamnas ir Kapelskaras abipus Stokholmo Švedijoje, naujos Gdansko uosto teritorijos, Ust Luga ir jau planuojamas Lomonosovas (Bronka) prie Sankt Peterburgo Rusijoje - naujų uostų sąrašą galima būtų tęsti aprėpiant vis naujas geografines platumas.

Apmaudu, kad gerokai mus lenkia šioje srityje ir estai, didinantys jungtinį Talino uostą vis naujais 16 metrų gylio Mugos terminalais, ir latviai, pradėję Rygos uosto iškėlimo į Dauguvos žiotis procedūras. Tačiau keisčiausia, kad net Ukrainos Odesos uostas, kuris technologiniu lygiu ir net krovos mastu Klaipėdai neprilygsta, šiuo metu įgyvendina "šimtmečio projektą", kaip jį vadina nacionalinė spauda.

Valstybės ir privačios investicijos

Šiemet birželį Odesoje pradėti kalti poliai jūroje naujai uosto krantinių sienutei prie istorinio Karantino molo, pastatyto prieš daugiau kaip 200 metų ir skirto uostui nuo jūros bangų apsaugoti. 2014-aisiais čia bus naujoji uosto dalis.

Prieš 12 metų įžvelgusi, kad po 20-30 metų buvusiame prekybos uoste įrengtam konteinerių terminalui gali pritrūkti vietos, Odesos uosto administracija tąkart apsisprendė bristi į jūrą. Už uosto tvoros - turistų gausiai lankomas senamiestis ir trauktis į gilumą nėra kur. Situacija kaip du vandens lašai panaši į Klaipėdos uosto padėtį, tačiau pagal tolesnį darbų vyksmą - visiškai skirtinga.

Pagal projektą, kurį įgyvendina didžiausia Vokietijos kompanija "Strabag Societas Europea" su partnere "Jozef Miobius Bau - Aktiengesellschaft" (ši kompanija jau keletą metų laimi darbų konkursus ir Klaipėdos uoste), reikės užpilti smėliu (numatyta 3 mln. kubinių metrų) 19 hektarų prieplaukos plotą ir pastatyti konteinerių terminalo krantines. Už akvatorijos iš gelžbetonio blokų bus nutiestas 920 metrų bangolaužis. Šių darbų vertė - apie 600 mln. JAV dolerių, arba 1,5 mlrd. litų. Tai beveik tiek pat, kiek aptariama naujojo Lietuvos uosto kaina.

Jūrinės infrastruktūros statybą pagal 1999 metų Ukrainos vyriausybės nutarimą turėtų finansuoti uostas ir pramoninė korporacija "Ukraina" perpus. Tačiau nuo to laiko uoste daug kas pasikeitė, galbūt ir finansinės proporcijos, ir partnerių kiekis.

Odesos uosto administracijos atstovė, pasakodama apie šios statybos eigą, sakė anksčiau maniusi, kad laikotarpis nuo projekto parengimo 2005 metais iki šiemet prasidėjusių statybų - neįtikimai ilgas. Bet neseniai susipažinusi su Roterdamo Masvalaktės uosto planavimo procesais, dėl gamtosauginių priežasčių užtrukusiais ilgiau kaip 15 metų, nuomonę pakeitusi.

Dirbantys uoste odesiečiai džiaugiasi, kad naujos 16 metrų gylio uosto dalies statyba vyksta ganėtinai sklandžiai, nors ir yra kadrinių peripetijų - vasarą ten buvo nušalintas nuo pareigų 26 metus uostui vadovavęs Nikolajus Pavliukas. Oficiali versija - finansinis piktnaudžiavimas, žurnalistų nuomone - kalta politika. Per pastaruosius prezidento rinkimus jis buvęs Julijos Tymošenko patikėtinis. Pareikšti jam įtarimai šiuo metu jau panaikinti. N.Pavliuko vadybinių sugebėjimų garbei jo vardu pavadinta išilgai uosto prieš keletą metų uosto lėšomis įrengta 7 kilometrų ilgio autotransporto estakada.

Trypčioja vietoje

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto administracijos ir rinkodaros direktoriui Artūrui Drungilui Odesoje teko pripažinti, kad ukrainiečiai giliavandenio uosto statybose lietuvius yra aplenkę. "Esame panašūs ne tik dėl to, kad mus jungia geležinkelio projektas "Vikingas", bet ir tuo, kad abu uostai veikia mieste. Jūs nuėjote toliau, jau įbridote į jūrą, o mes dar tik ruošiamės", - tarstelėjo A.Drungilas susitikimo šeimininkams, iš jų išgirdęs apie įgyvendinamus Odesos uosto planus.

Juk oficiali versija, kurią galima paskaityti Lietuvos susisiekimo ministerijos interneto svetainėje apie išorinio uosto įgyvendinimo eigą, įtikinamai sako, kad darbai ir pas mus tuojau prasidės: "2009 metų lapkritį LRV sprendimu išorinio giliavandenio uosto projektas įtrauktas į 10-ies Lietuvos strategiškai svarbių projektų, kuriems tikslinga pritraukti privatų kapitalą, sąrašą; 2010 metų gruodis - 2011 metų lapkritis: atliekama Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studija ir poveikio aplinkai vertinimas. (...). Studijos metu bus parinkta tiksli naujojo išorinio giliavandenio uosto vieta ir atliktas poveikio aplinkai vertinimas (PAV); 2012 metų III-IV ketvirtis - planuojamas sutarties pasirašymas su koncesininku; 2013 metų I-II ketvirtis - išorinio giliavandenio uosto statybų pradžia; tikėtina uosto veiklos pradžia - apie 2017 metus."

Prisiminkime, kad Lietuvoje apie naują uostą transporto specialistai prakalbo ne po pastarųjų Seimo rinkimų ir permainų Vyriausybėje, o dar 1999 metais. Japonijos vyriausybės finansuota ir 2003-2004 metais atlikta studija, įvertinusi uosto apyvartos didėjimo tempą ir apsisprendimą dabartinės uosto akvatorijos negilinti daugiau kaip iki 14,5 metro, rekomendavo, netgi parodant galimos konfigūracijos modelius, užpilti gruntu plotą jūroje priešais Melnragės gyvenvietę. Dabartiniai ekspertai, įvertinę ne tik neigiamą visuomenės nuomonę, bet, matyt, ir uosto valdžios politines pažiūras, įžvelgia, kad toks pasirinkimas būtų įgyvendinamas sunkiau nei antroji alternatyva. Tačiau pažymima, kad ji kainuotų brangiau.

Susisiekimo ministerija, net nelaukdama ekspertų darbo pabaigos, kryptį jau pasirinko: pranešta, kad 2011 metų rugsėjo 14 dieną vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje nutarta pritarti išorinio giliavandenio uosto statybos vietų vertinimui, pagal kurį prioritetinė uosto statybos vieta numatoma Būtingėje.

Nors sudaromas įspūdis, kad darbai skubinami, sunku patikėti, kad sutartį su koncesininku įmanoma pasirašyti kitų metų pabaigoje. Lietuvoje tuo metu vyks Seimo rinkimai. Todėl iškart abejonių ima kelti ir valdininkų nurodyta naujo Lietuvos uosto statybos data.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"