TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuviai nuodijasi neaiškios kilmės alkoholiu

2014 11 10 17:15
Atsargiai, nuodai! "Lietuva be šešėlio" nuotrauka

Per aštuonis šių metų mėnesius atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu pasiglemžė jau 120 gyvybių. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, per metus dėl šios priežasties Lietuvoje miršta daugiau nei 250 žmonių, 2013 metais – 263.

Neretai tokiais atvejais mirtinai apsinuodijama nelegaliai gaminama namine detgtine, falsifikuotais, neaiškios kilmės alkoholiniais gėrimais, kurių sudėtyje yra kenksmingų medžiagų. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovo, klinikinio toksikologo gydytojo Roberto Badaro teigimu, neaiškiomis sąlygomis pagaminta naminė degtinė dažnai nesuvokiama ir nelaikoma pavojinga, neretai romantizuojama ar vartojama pramogai. Vis dėlto tokių gėrimų poveikis dažnai būna kitoks nei įsivaizduojama, o jų vartojimas gali turėti labai liūdnų pasekmių.

– Kokie pavojai slypi naminės degtinės butelyje, įsigytame iš, atrodytų, patikimos bobutės Dzūkijos kaime?

– Nei gaminu naminę degtinę, nei ja prekiauju, tačiau akivaizdu, kai tai daroma nelegaliai, kokybė nėra prioritetas, todėl nukenčia ir vartotojas, ir pats gamintojas, kuris gėrimą ragauja. Naminės degtinės gamybos procese susidaro labai pavojinga – metanolis (metilo alkoholis). Gerdamas naminę degtinę visada rizikuoji apsinuodyti labai sunkiai, kartais ir mirtinai.

– Vien šiemet apsinuodiję alkoholiu mirė per 120 asmenų. Ar dažnai žmonės prisipažįsta vartoję nelegalius gėrimus? Ar galima atskirti nukentėjusius nuo pilstuko ar naminės degtinės?

– Be abejo, sunku aiškiai išskirti legalų ir nelegalų vartojimą. Vis dėlto nuolat kartojasi atvejai, kai asmenys kreipiasi sunegalavę vos paragavę, dažniausiai apsinuodiję metanoliu, kuris būdingas būtent namų gamybos alkoholiui. Tokių pacientų simptomai būna kitokie nei tų, kurie geria pastaruosius kelioliką metų, mėnesių ar savaičių.

– Kokie dar pavojai laukia vartojančiųjų naminę degtinę ir neaiškios kilmės alkoholinius gėrimus?

– Paprastai būna sunkiai prognozuojamas vartojamų nelegalių gėrimų stiprumas. Žinome, kad degtinė yra 35–50 proc. alkoholio koncentracijos, o naminė degtinė ir kiti falsifikatai gali būti gerokai stipresni. Žmonės neapskaičiuoja savo jėgų ir dėl to kenčia nuo komplikacijų. Jie naminę degtinę vartoja kaip pramoninę, tačiau stiprumas skiriasi gerokai ir jau vien tai yra rizikinga, nes suvartojama gerokai daugiau gryno alkoholio, nekalbant apie pavojingas priemaišas.

– Nuo lapkričio 1 d. kioskuose ir turgavietėse draudžiama prekiauti odekolonais, losjonais ir kitais daugiau nei 20 proc. alkoholio turinčiais skysčiais. Ar Jūsų praktikoje pasitaiko apsinuodijimų tokiais alkoholio pakaitalais?

– Apsinuodijimus kosmetiniais spiritais, kitais alkoholio pakaitalais, galima laikyti atskira kategorija. Tokie skysčiai turi savo specifinę auditoriją. Realiai tai yra tas rinkos segmentas, kuriam gaminti ar pirkti naminę degtinę per brangu, nes yra pigesnių produktų: kosmetiniai spiritai, burnos skalavimo skysčiai. Šie surogatai paprastai perkami dėl kelių priežasčių: jie bent iki šiol buvo prieinami ištisą parą, palyginti pigūs, turintys didžiulę alkoholio koncentraciją. Labai retais atvejais tai būna grynas produktas. Daugumoje šių produktų yra labai pavojingų medžiagų, kurios atlieka išties juodą darbą ir sveikatos neprideda. Kosmetinio spirito vartojimas dažniausiai lemia kepenų, smegenų ir kasos pažeidimus per labai trumpą laiką.

Faktai

*Kas trečias spiritinio gėrimo litras – nelegalus.

*VšĮ „Lietuva be šešėlio“ duomenimis, šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje siekia apie 30 proc. ir kartu su Bulgarija ir Rumunija yra didžiausia Europos Sąjungoje. 62 proc. Lietuvos gyventojų toleruoja šešėlinę prekybą.

*Dėl šešėlinės akcizinių prekių rinkos Lietuvos biudžetas kasmet netenka apie 1,3 mlrd. litų pajamų (akcizo ir PVM). Vadinasi, kiekvienas pensininkas kasmet galėtų gauti apie 3 tūkst. litų didesnę pensiją, o kiekvienas mokytojas kasmet galėtų uždirbti apie 28 tūkst. litų daugiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"