TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuviai pamėgo valgyti tai, ką užsiaugina patys

2011 04 04 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Prekyba daržovių sėklomis nemažėja, nors ir krito žmonių pajamos, o prieskoninių augalų sėklų paklausa kelerius metus auga kaip ant mielių.

Sėklų prekeiviai teigia, kad daržoves sode ar sklype prie namų augina ne tik siekiantys pigiau prasimaitinti, bet ir pasiturintys žmonės, kuriems daržovių auginimas ir sveika mityba yra tam tikras hobis. "Neteisinga manyti, kad augindami daržoves lietuviai vaduojasi iš bado. Yra kitaip - jie tiesiog nori savo rankomis pasisodinti daržovių ir valgyti, ką patys užsiaugino, galų gale sukurti gražesnę namų aplinką. Pastebime, kad sėklų pirkti atvyksta nemažai pasiturinčių klientų prabangiais automobiliais. Jie preciziškai renkasi prekes, perka ir sėklines bulves, ir daržovių sėklas, ir vaismedžių sodinukus. Tikrai ne iš skurdo taip daro", - "Lietuvos žinioms" sakė agrofirmos "Sėklos" generalinis direktorius Ramūnas Ažukas.

Padėjo išgyventi sunkmetį

Sėklų importu, fasavimu ir prekyba užsiimančios įmonės vadovas skaičiuoja, kad iš agurkų sėklų pakelio, kainuojančio 1,5-2 litus, darže ar šiltnamyje pavyks užsiauginti daugiau kaip 100 kilogramų agurkų. Parduotuvėje agurkų už tokią sumą nupirktumėte tik vienam kartui. Žinoma, reikėtų pridėti išlaidas trąšoms, bet, kad ir kaip žiūrėsi, pavyksta sutaupyti. Tad nemaža dalis lietuvių, ypač pensininkų, sunkmetį lengviau išgyvena dalį daržovių užsiaugindami patys.

"Vieniems auginti daržoves malonumas, kitiems - būtinybė. Šiais laikais vartotojai yra racionalūs. Žmonės mato tam tikrą naudą - kad gali pačiupinėti, įsidėti į lėkštę savo darbo vaisių. Kitiems ir pats darbas malonus: patinka laistyti, prižiūrėti, stebėti, kaip auga augalas. Jeigu ant vienos svarstyklių lėkštės padėtume naudą, o ant kitos - malonumą, hobį, turbūt nenusvertų nė viena pusė", - svarstė R.Ažukas. Trečia priežastis, skatinanti ir miestiečius auginti maistinius augalus, - neblėstanti sveikos mitybos mada.

Kad lietuviai neišsižada rankų darbo, rodo prekybos sėklomis mūsų krašte tendencijos. Per pastaruosius trejus metus daugelio prekių pardavimas mažmeninėje prekyboje sumažėjo 15-30 proc., tačiau sėklų - liko stabilus. Sėklų kainų nepalietė ir infliacija. Prekybos tinkluose jos dabar kainuoja tiek pat, kiek ir 2009-aisiais, o vejos žolių net atpigo.

Pasak "Maxima LT" Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorės Linos Muižienės, šiemet sėklų parduodama apie 40 proc. daugiau nei 2010 metais. "Taigi galima daryti išvadą, kad žmonės planuoja daugiau daržovių auginti patys", - sakė L.Muižienė.

Sėklų kainos šiame prekybos tinkle nekito jau kelerius metus. Pasak L.Muižienės, sėklų galima įsigyti nuo 1,29 lito. Prieskoninių ir retesnių augalų sėklos kainuoja nuo 1,79 lito. Taip pat prekiaujame ekologiškomis sėklomis, kurių kaina siekia 2,59 lito.

"Mūsų parduotuvėse sėklų kainos kelerius metus visiškai stabilios - centų tikslumu", - LŽ tvirtino "Norfos" prekybos tinklo atstovas spaudai Darius Ryliškis.

"Rimi Lietuva" prekybos tinkle sėklų kaina taip pat nesikeičia. Dvejus metus iš eilės pigiausių sėklų pakelis kainuoja 0,99 lito. Jų - pigiausių - daugiausia ir parduodama.

Vienintelė išimtis - sėklinės bulvės. Jos Europoje ir Lietuvoje šį sezoną pabrango 30-40 procentų. "Tačiau kokybiškų sėklinių bulvių paklausa taip pat nemažėja", - tvirtino R.Ažukas.

Per sunkmetį keitėsi tik sėklų pirkinio krepšelis. "Geraisiais" 2007-2008 metais lietuviai daugiau pirko vadinamųjų prabangos prekių: vejos žolių, dekoratyvinių augalų sėklų. Dabar dominuoja maistinių produktų sėklos.

Prieskoninių augalų mada

Pastaraisiais metais lietuvius apėmusi ir prieskoninių augalų auginimo manija. "Susidomėjimas sėklomis - ypač prieskoninių žolelių - dabar didžiulis. Jas perka ne tik turintieji namus ir sodus, bet ir daugiabučių namų gyventojai. Neretai sėja juos vietoj vazoninių gėlių ant palangių, balkonuose ar terasose", - LŽ tvirtino "Rimi Lietuva" viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė.

Tautiečių įnorį pastebėjusi agrofirma "Sėklos", prieš dvejus metus pirmoji šalyje atidarė prieskoninių augalų sėklų gamybos liniją. Dabar daugelyje prekybos vietų galima nusipirkti beveik 70 rūšių prieskoninių augalų sėklų. Bendrovės vadovas R.Ažukas teigė taip pat pastebėjęs, kad miestų daugiabučių gyventojai šiuos augalus dažnai augina virtuvėse ant palangių, vazonėliuose, pakabinamuose krepšeliuose arba loveliuose, iš kurių nuskintas salotos lapas neretai keliauja tiesiai į lėkštę. Be to, dažnas prieskoninis augalas - dekoratyvus, grožiu nenusileidžiantis gėlių lysvėje augančiai petunijai, ratiliui, našlaitei.

"Jau trečius metus prieskoninių augalų sėklų pardavimas kasmet padidėja 60-70 procentų, - teigė R.Ažukas. - Nemanyčiau, kad tai tik mada. Juk mūsų tėvams ir seneliams darželyje pasisodinti mėtą, pipirmėtę, raudonėlį buvo visiškai natūralu."

Tiesa, dabar lietuviai augina tokius augalus, kurių jų protėviai, ko gero, net pavadinimų nežinojo. Parduotuvėse be vargo galima įsigyti jau populiarių tapusių bazilikų, salotinių sultenių, juodųjų garstyčių, citrininių katžolių, valgomųjų lapinių salierų, kvapiųjų mairūnų ir rozmarinų, indinių špinatų ar granatmedžio sėklų ir kitų.

Visuose didžiuosiuose prekybos tinkluose žmonės dabar daugiausia ir perka prieskoninių augalų. Po jų rikiuojasi populiariausių tradicinių daržovių: krapų, svogūnų, agurkų, pomidorų, morkų, burokėlių, žirnių, sėklos. Tarp gėlių be konkurencijos karaliauja tulpės.

Skatina orai ir akcijos

Dėl užsitęsusios žiemos šiemet prekyba sėklomis pagyvėjo kiek vėliau nei ankstesniais metais - maždaug prieš tris savaites. Prekybininkai teigia, kad paprastai daugiausia sėklų lietuviai perka kovo-balandžio mėnesį. Šiemet šiek tiek kitaip. "Užsitęsė žiema, tad, tikėtina, prekybos pikas pasislinks į balandį-gegužę. Šios rūšies prekių pardavimui tiesioginę įtaką daro oro lauke temperatūra. Atšilus ne tik orui, bet ir žemei, pirkėjai puola pirkti gėlių, daržovių sėklas", - LŽ sakė "Rimi Lietuva" atstovė R.Stanaitytė-Česnulienė.

"Norfos" prekybos tinkle pastebima kita tendencija - prekybos sėklomis apimtis tiesiogiai priklauso nuo akcijų. "Kai tik vykdome kokią akciją, pirkėjai sėklas ir nušluoja, nesvarbu, koks metų laikas", - LŽ sakė D.Ryliškis.

Pasak "Norfos" atstovo, bet kurios rūšies sėklų pakelis šio prekybos tinklo parduotuvėse kainuoja vienodai - po 1,29 lito, o akcijų metu kaina sumažinama kone tris kartus. Šiemet jau vyko kelios tokios akcijos.

"Dabar logiškai pirkėjai sėklų turėtų pirkti daugiau. Bet pastebėjome, kad krizė įpratino klientus kantriai laukti akcijų. Tada ir perka. Žiemą daržovės Lietuvoje nesodinamos, bet sausio mėnesį paskelbėme akciją, ir sėklos buvo sėkmingai perkamos, daug sėkmingiau nei dabar, sezono metu", - vartotojų įpročius komentavo D.Ryliškis.

"Maxima" parduotuvėse sėklomis pradedama prekiauti sausio mėnesį, tačiau daugiausia susidomėjimo sulaukiama vasario pabaigoje ir kovą.

Vis dėlto Lietuvoje daugiausia sėklų parduodama per tris pavasario mėnesius - kovą, balandį, gegužę. Agrofirma "Sėklos" tuo metu sako padaranti apie 60 proc. visos metų apyvartos.

Lietuviškos ir importinės

Daugiau kaip 60 metų istoriją skaičiuojanti argofirma "Sėklos" šiuo metu yra didžiausia daržovių ir gėlių sėklų tiekėja Lietuvoje ir Baltijos šalyse. Bendrovė visoje Lietuvoje turi 50 parduotuvių "Žalia stotelė" ir "Žaliasis centras", "Sėklos" prekių galima rasti didžiuosiuose prekybos centruose, turguose ir parduotuvėse bei maždaug 1000 didmeninės prekybos vietų. Pernai įmonės apyvarta siekė 26 mln. litų, bendrovė uždirbo apie 300 tūkst. litų pelno.

Septynerius metus bendrovei vadovaujantis R.Ažukas nustebo paklaustas, kokias - vietines ar importines - sėklas mieliau perka lietuviai.

"Ką reiškia lietuviškos sėklos? Taip, jos gali būti užaugintos Lietuvoje, bet augalo kilmė - dažnai nelietuviška. Kaip ir viso pasaulio tiekėjai, vežame sėklas iš Vokietijos, Olandijos, Jungtinių Valstijų, perkame beveik iš 30 tiekėjų visame pasaulyje, taip pat ir lietuviškų veislių sėklas, bet jos visos sertifikuotos Europos Sąjungoje. Kita vertus, man sunku pasakyti, kas yra lietuviška sėkla. Ar vėjo atpūsta oro srovė yra lietuviška? Ar saulė Japonijoje - labiau japoniška? Žemė yra viena", - filosofavo sėklų prekeivis.

Vis dėlto R.Ažukas pripažino, kad pirkėjai įdėmiai skaito informaciją ant pakelio ir domisi ne tik tuo, kokios šalies sėklų kilmė, bet ir kas yra fasuotojas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"