TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuviai parduoda vasarą užsienyje

2014 04 04 6:00
Sezoninis darbas, trunkantis vasaros sezoną, nuo balandžio pradžios iki spalio pabaigos, siūlomas šiltuosiuose kraštuose. LŽ archyvo nuotraukos

Darbo rinkai atsigaunant, užsienio darbdaviai yra dosnesni sezoninio darbo pasiūlymų, aktyviau laikino darbo svetur ieško ir lietuviai. Tarp populiariausių šalių padirbėti vasarą išlieka Skandinavijos šalys, tačiau studentai mieliau renkasi darbą pietinių šalių viešbučiuose.

Pavasarį sezoninio darbo rinkoje galima pavadinti paieškų įkarščiu. Tai patvirtino įmonės „Darbai svetur“ savininkė Gintarė Januškaitė. Ji teigė, kad šiuo metu jaučiamas labai didelis klientų, o ypač studentų, suaktyvėjimas. Be to, ir taip padidėjusi darbų užsienyje pasiūla vasarą išauga dar labiau - dėl įsibėgėjusio tempo įmonėms nebepakanka vietinių darbuotojų.

Įmonės „Qbis“ vadovas Sergejus Naumčikas taip pat sakė pastebėjęs, kad darbo rinka šiek tiek atsigauna. Todėl įmonė sulaukia daugiau darbdavių užsakymų nei pernai. Tiesa, darbus Vokietijoje ir Olandijoje siūlančios įmonės atstovai tvirtino, kad šiose šalyse darbdavių poreikiai skirtingi, o lietuviai, rinkdamiesi šalį sezoniniam darbui, dar vadovaujasi savo susikurtais arba pasenusiais stereotipais.

Praktikuojasi viešbučiuose

G.Januškaitė pasakojo, kad tikras sezoninis darbas, trunkantis vasaros sezoną, nuo balandžio pradžios iki spalio pabaigos, siūlomas šiltuosiuose kraštuose: Kipre, Graikijoje, Ispanijos salose. Įprastai ieškoma darbuotojų aptarnavimo sektoriui, tiksliau – viešbučiams. Anot jos, Graikijos ir kai kurie Kipro viešbučiai labai palankiai žiūri į studentus ir netgi siūlo jiems specialias praktikos programas per atostogas. Nesnaudžia ir patys studentai.

„Anksčiau studentai elgdavosi neapgalvotai ir dėl darbo kreipdavosi paskutinę akimirką, o dabar šios klaidos nebedaro ir darbo pradeda ieškotis nuo vasario mėnesio. Kadangi tai yra jauni žmonės ir išvyka į užsienį jiems dažnai būna pirma, jie pageidauja vykti poromis ar su draugų kompanija. Kreipiantis iš anksto, tam yra visos galimybės, tačiau uždelsus jos kur kas menkesnės“, - sakė pašnekovė, tačiau pažymėjo, kad įmonė dirba su didžiuliais viešbučių tinklais, tad visi darbo pasiūlymai šiltuosiuose kraštuose dar neišgraibstyti. Darbuotojų poreikis nuolatinis, bet sezonui prasidėjus rasti darbą lengviau pavieniams darbuotojams.

Daugiausia dėmesio iš pietinių šalių, pasak G.Januškaitės, sulaukia Graikija, Kipras, dauguma taip pat teiraujasi apie darbą Ispanijoje bei Italijoje. Tiesa, pastarąsias dvi šalis lietuviai dažnai atmeta dėl mažo fiksuoto atlyginimo, kuris gali siekti vos 300 eurų per mėnesį. Jų nesugundo net tai, kad arbatpinigiai ten kur kas didesni.

Uždera pasiūlymų ne specialistams

G.Januškaitės teigimu, pagal skelbimus sezoninį darbą užsienyje gyventojai renkasi vien pagal darbo užmokestį.

Vis dėlto labiausiai žmonės pageidauja dirbti ne šiltuosiuose kraštuose, o Skandinavijoje, taip pat Vokietijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, Anglijoje. Šiose šalyse paprastai siūlomi nuolatiniai darbai, tačiau darbdaviai sutinka darbuotojus įdarbinti ir vos keletui mėnesių. Jie nesugaišta daug laiko apmokydami sandėliuose, žemės ūkyje, fabrikuose dirbančius darbuotojus, todėl šių kaitos nesibaimina. Tik viešbučiai Anglijoje pageidauja nuolatinių, lojalių darbuotojų. Tiesa, surasti darbą vasaros sezonui visų geidžiamoje Skandinavijoje nėra taip paprasta – agentūra pasiūlymų šiose šalyse turi nedaug, todėl negali nudžiuginti visų norinčiųjų ten dirbti.

„Kadangi dirbti į užsienį dažniausiai išvyksta aukštos kvalifikacijos neturintys ir kalbos nemokantys žmonės, didesnio susidomėjimo sulaukia paprastesni darbai - labai daug klientų kreipiasi dėl darbo statybose, sandėliuose, žemės ūkyje, domisi vairuotojų pozicijomis. Darbai, kurie reikalauja kvalifikacijos, pavyzdžiui, viešbučiuose ar IT sektoriuje, medicinos, slaugos srityje, kandidatų sulaukia, tačiau gerokai mažiau“, - pasakojo G.Januškaitė.

Tuo tarpu atšilus orams Vokietijoje ir Olandijoje, kaip sakė S.Naumčikas, darbdaviai ieško žmonių dirbti žemės ūkyje: prižiūrėti gėles, medelius, skinti jau užderėjusias paprikas ir pomidorus. Be to, šiltuoju metų laikotarpiu Olandijoje žmonės daugiau perka mėsos iškyloms kiemuose, taigi darbuotojų poreikis išauga mėsos pakavimo fabrikuose. Daugiau darbuotojų įmonėms reikia ir salotų pakavimo fabrikuose. Vasaros sezoną daugiau žmonių taip pat išvyksta dirbti į tekstilės sandėlius, tačiau tai, anot pašnekovo, greičiausiai susiję ne su orais, o drabužių gamintojų ar prekybininkų vykdomomis sezoninėmis akcijomis.

Idealizuoja Vokietiją

S.Naumčikas neslėpė nuostabos dėl to, kad lietuviai Vokietiją įsivaizduoja tarytum svajonių šalį. Apie šios šalies populiarumą esą byloja faktas, jog įmonės svetainę lankytojai dažnai atranda pagal reikšminį žodį „darbas Vokietijoje“. Nors Vokietijoje sezoninio darbo yra šiek tiek mažiau nei, pavyzdžiui, Olandijoje, o ir atlyginimai ten mažesni.

„Matome, kad vokiečiams reikia vokiškai kalbančių specialistų: elektrikų, suvirintojų, stalių, santechnikų. Jiems nereikia nekvalifikuotos darbo jėgos. Taigi tikimybė Vokietijoje įsidarbinti legaliai ir geromis sąlygomis, jei nesi specialistas ir nešneki vokiškai, yra labai maža“, - sakė jis.

Tuo tarpu Olandijoje, anot pašnekovo, pasiūlymų nekvalifikuotai darbo jėgai yra pakankamai - per metus agentūra Olandijoje įdarbina beveik 1000 žmonių, o sezoniniai darbuotojai sudaro apie 40 proc. jų. Didžiausias į šią šalį išvykusių dirbti žmonių skaičius fiksuojamas vasarą, kai jis pasiekia beveik 800. Nuo pavasario iki vasaros vidurio kas savaitę įdarbinama maždaug 20-30 žmonių. Kai kurių darbuotojų grupių trūksta nuolat.

Šiemet, pavyzdžiui, pastebimas angliškai arba vokiškai kalbančių moterų, galinčių dirbti pakavimo arba žemės ūkio darbus, stygius. Taip pat olandai pageidauja įdarbinti jaunimą, nes taip gali sutaupyti. „Šioje šalyje minimalus mėnesinis atlyginimas mokamas tik 23 metų sulaukusiems darbuotojams, o tai reiškia, kad jaunesniam žmogui už valandą galima mokėti bemaž 50 euro centų mažiau“, - paaiškino S.Naumčikas.

Aklai seka paskui atlyginimą

G.Januškaitė tvirtino, kad pietinėse šalyse atlyginimas, palyginti su kitomis šalimis, yra mažas. Tačiau darbdaviai viešbučio darbuotojams iš užsienio suteikia nemokamą apgyvendinimą ir maitinimą. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ar Anglijoje, darbo užmokestis gali būti ir 5 kartus didesnis, tačiau ir kainos ten didesnės, be to, už būstą, maistą ir transportą reikia mokėti pačiam.

T.Toleikis:" Tyrimai rodo, kad lietuviai sezoninį darbą mieliau dirbtų Lietuvoje nei užsienio šalyse".

„Dažniausiai šių dalykų žmonės neapsvarsto. Atrodo, visus mūsų skelbimus peržiūri, bet pasirenka tokį, kuriame siūlomas didžiausias atlyginimas. Todėl raginame juos susiskaičiuoti, kiek iš gaunamos algos iš tikrųjų pavyks sutaupyti. Tuomet žmonės jau atidžiau pamąsto ir kitaip nusprendžia. Bet apskritai darbą renkasi aklai, vien pagal darbo užmokestį“, - pasakojo ji.

Tačiau Tomas Toleikis, bendrovės „Diginet LT“, valdančios portalą CVbankas.lt, projekto vadovas, teigė, kad darbo užmokestis nėra pagrindinis kriterijus renkantis sezoninį darbą. Esą tai patvirtina nekintanti tendencija, jog lietuviai vasarą mieliau dirbtų už mažesnį atlyginimą Lietuvoje, nei ieškotų darbo užsienyje, kur dar susidurtų su kalbiniais barjerais. Anot jo, Lietuvoje šiuo metu vyrauja pasiūlymai pardavėjams, kasininkams, padavėjams, kita vertus, daug darbdavių per darbo skelbimus sezoninių darbuotojų neieško. Darbų paklausa šalyje tokia didelė, jog darbdaviai nemato jokių sunkumų vasaros sezonui surasti papildomų žmonių paprastesniais būdais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"