TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuviai turtėja, bet pasiskolinti iš banko jiems bus sunkiau

2015 04 06 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Nors Lietuvos gyventojų finansinis turtas kasmet tik auga ir ženkliai viršija finansinius įsipareigojimus, dar šiemet siūloma mažinti maksimalų – 40-ties metų – paskolos terminą. Be to, griežtės reikalavimai ir dėl didžiausio leidžiamo įsiskolinimo. Akivaizdu, kad tokie pokyčiai galimybes pasiskolinti apribos, tai atsilieps būsto pardavimo, nuomos rinkai.

Lietuvos banko (LB) svarstymus keisti Atsakingo skolinimosi nuostatus ir mažinti maksimalų paskolos terminą iki 25-30 metų komercinių bankų atstovai kol kas komentuoja šykščiai. Nors galutinio sutarimo, koks turėtų būti maksimalus paskolos terminas, dar nėra, jis mažės. Tačiau LB planuose – ne tik šio termino pakeitimai. Svarstoma griežtinti ir reikalavimus dėl maksimalaus leidžiamo įsiskolinimo - planuojama jį sumažinti perpus.

Centrinis bankas per atsargus

Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos vadovas, LŽ kalbėdamas apie tokio, tikėtina, reguliavimo pokyčius atsargiai svarstė, kad pakėlus rizikos reikalavimus sumažės paskolų prieinamumas.

„Natūralu, kad mažiau žmonių galės pasiimti paskolas. Pasaulinė praktika yra įvairi, kai kur nėra išvis maksimalių laikotarpių. Kitur ir pensininkai gali pasiimti paskolą, jei užstatas yra. Kodėl siūloma sutrumpinti taip ženkliai? Ir dabar nuostatos yra pakankamai griežtos, – klausė S. Kropas. – Nepaisant to, kad palūkanos yra žemos, LB tai kelia susirūpinimą, kad jos pakils ir žmonės gali turėti problemų. Vis dėlto dabar yra numatyta, kad yra skaičiuojamos maksimum 5 proc. palūkanos ir šis skaičius yra pateikiamas besiskolinančiam, taigi jis yra informuojamas, iki kiek gali išaugti palūkanos ir gali įsivertinti“.

S. Kropas atkreipė dėmesį, kad ES – priešingai – skolinimas dabar yra skatinamas, o reglamentavimo griežtinimas, kaip siūlo LB, jo vertinimu, būtų „per daug atsargus žingsnis“. Komercinių bankų asociacijos atstovo teigimu, daugiau nei pusę fizinių asmenų paimtų paskolų šiuo metu yra yra paimta maksimaliam – 40-ties metų laikotarpiui. „Tokių paskolų dalis yra pakankamai ženkli ir didelė. Ypatingai krizės laikotarpiu, tai yra vienas iš būdų, kaip sumažinti naštą, t. y. pratęsti paskolos laikotarpį“, – kalbėjo S. Kropas.

Atsilieps NT rinkai

Kaip sugriežtintos skolinimosi nuostatos gali atsiliepti rinkai? Jau pasigirdo svarstymų, kad tai visų pirma pajus būsto rinka – bus perkama ir parduodama mažiau nekilnojamojo turto, o tie, kurie negalės pasiimti paskolos būstui rinksis nuomą, taigi ši rinka augs.

S. Kropo vertinimu, tokie svarstymai turi pagrindo, tačiau komerciniai bankai esą to kiekybiškai dar nėra analizavę. „Šiai dienai tas prognozes įvertinti sunku. Bet taip, jaunoms šeimoms pasiskolinti bus sunkiau, be abejonės“, – galimus griežtesnio reguliavimo pokyčius minėjo S. Kropas.

Prieš kurį laiką komercinių bankų atstovai naujus, griežtesnius reguliavimus, kurie galėtų įsigalioti jau šiais metais, vadino „cunamio banga“.

LB vadovas Vitas Vasiliauskas, kalbėdamas apie griežtesnį reguliavimą, yra sakęs, kad lietuviai dažnai pervertina savo paskolos grąžinimo galimybes, todėl, jo žodžiais, „atsiranda papildomas poreikis saugikliams, kad namų ūkiai išvengtų rizikų, susijusių su galimu – ir tikriausiai būsimu – palūkanų normų padidėjimu“.

Turtas – turi 98 mlrd. litų ir auga

Kaip prieš kurį laiką skelbė LB 2014 m. Finansinio stabilumo apžvalgoje, beveik visų būsto paskolų palūkanų normos Lietuvoje yra kintamosios (fiksuojamos trumpiems, pvz., iki 1 metų trukmės laikotarpiams), todėl greitai reaguoja į finansų rinkose vykstančius skolinimosi kainos pokyčius. Lietuvoje suteiktų būsto paskolų svertinė palūkanų norma 2014 m. pabaigoje buvo 2,3 proc. – žemiausia per tokių duomenų rinkimo istoriją.

„Kita vertus, ateityje, centriniams bankams baigus taikyti skatinamąsias priemones ir dėl to padidėjus palūkanų normoms, daliai namų ūkių vykdyti finansinius įsipareigojimus bus gerokai sunkiau“, – įspėjo LB.

Vis dėlto Lietuvos gyventojai turtėja. Pavyzdžiui, 2013 m. pabaigoje visas Lietuvos gyventojų finansinis turtas buvo 97,6 mlrd. litų (81,7 %, palyginti su BVP), arba 8,2 proc. didesnis nei prieš metus. Galiausiai, namų ūkių finansinė būklė irgi gerėja, tačiau dar ne tokia, kaip prieš ekonomikos nuosmukį (iki 2009 m.).

Be to, LB apžvalgoje nurodoma, kad net atmetus namų ūkių turimas akcijas ir kitus nuosavybės vertybinius popierius, matyti, kad 2013 m. pabaigoje jų finansinis turtas 25 mlrd. Lt viršijo finansinius įsipareigojimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"