TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuviai uždirba mažiau už latvius ir estus

2013 04 08 6:00
G.Nausėda: "Daugelis įmonių savo konkurencingumą palaikė karpydamos veiklos sąnaudas ir prilaikydamos atlyginimų augimą." / Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotraukos

Lietuvoje vidutinis mėnesio darbo atlygis yra beveik 200 litų mažesnis negu Latvijoje ir beveik 300 litų menkesnis negu Estijoje. Vidutinis apskaičiuotas mėnesio darbo užmokestis Lietuvoje pernai buvo ne tik mažiausias Baltijos šalyse, bet ir lėčiausiai augo.

Ekonomistų bei darbo rinkos specialistų nuomone, lietuviai uždirba mažiau ne dėl to, kad mūsų ekonomika silpnesnė arba darbdaviai godesni, o darbuotojai nuolaidesni, ar kad mokame didesnius mokesčius negu kaimynai. Verslininkai esą moka mažiau, nes priversti didžiąją dalį produkcijos išvežti iš šalies, vis daugiau išleisti brangstantiems energijos ištekliams bei varžytis nelygiavertėje kovoje su šešėlyje dirbančiais konkurentais. Tačiau ekspertai pažymi, kad dingsčių nedidinti atlyginimų vis mažėja, ir šiemet jie turėtų augti beveik dvigubai sparčiau nei pernai.

Kuo kaltas eksportas?

Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas, teigia, kad Latvijos ir Estijos ekonomika augo dėl vidaus rinkos, o Lietuvos - daugiausia dėl eksporto.

"Tai reiškia, kad Lietuvos ekonomika buvo priversta laikytis griežto atlyginimų režimo, nes tai diktavo tarptautinė rinka, kurioje mūsų prekės konkuravo. Šitas spaudimas atsiliepė ir atlyginimų augimui. Dėl to daugelis įmonių savo konkurencingumą palaikė karpydamos veiklos sąnaudas ir prilaikydamos atlyginimų augimą", - tvirtino ekonomistas.

Latvijos, iš dalies ir Estijos, ekonomikos augimo pobūdis, anot G.Nausėdos, buvo šiek tiek kitoks, nes jį daugiau lėmė vidaus rinka, ypač paslaugų sektorius. "Tai leido atlyginimams augti sparčiau, nes paslaugų sektorius nesusidūrė su tokiais konkurencingumo varžtais, su kuriais susidūrė daugiausia į eksportą orientuota Lietuvos ekonomika. Kol šie skirtumai išliks, mes ir toliau atsiliksime nuo kaimynių valstybių", - prognozavo G.Nausėda.

Dalis algų vokeliais - "nematoma"

Nerijus Mačiulis, "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas, mažesnių lietuvių atlyginimų priežasčių ieško kitur ir prognozuoja, kad akstinų jų nedidinti yra vis mažiau. "Lietuvos BVP šiuo metu tik 4 proc. atsilieka nuo 2008 metų pradžioje pasiekto piko. O Latvijai iki tokio piko dar trūksta maždaug 13 procentų. Latvija pastaruoju metu augo sparčiau, bet ta duobė, iš kurios jos ekonomika dabar turi išlipti, buvo daug gilesnė", - kaimynių šalių skirtumus įžvelgė ekonomistas.

Tačiau N.Mačiulis pažymi, kad realus darbo užmokestis Estijoje augo jau nuo 2011 metų vidurio., Latvijoje - 2012 metais, o Lietuvoje pernai dar beveik neaugo, arba atlyginimų augimas buvo lėtesnis negu kainų augimas.

N.Mačiuliui nelengvai sekasi rasti atsakymą, kodėl trijose Baltijos šalyse yra tokia atlyginimų disproporcija, ir lietuviai atrodo prasčiausiai. "Tyrimai rodo, kad Lietuvoje privačiame sektoriuje, labai didelė dalis darbuotojų gauna neoficialų priedą vokeliais. Dėl to oficiali statistika "mato", kad Lietuvoje atlyginimai daug mažesni negu Estijoje ir šiek tiek menkesni negu Latvijoje", - svarstė ekonomistas.

Jis įžvelgia, kad tai iš dalies lemia Lietuvos ir Estijos kultūriniai skirtumai. Estija ekonomiškai, kultūriškai ir ideologiškai labai suartėjusi su pažangia Suomija, kur šešėlinės ekonomikos dalis labai maža. "Šiuo aspektu Estija išsiskiria, mokesčius mokėti ten mažiau vengiama, ir neoficialus darbo užmokestis - retesnis reiškinys. Latvijos ir Lietuvos problemos - labiau panašios", - samprotavo jis.

N.Mačiulis prognozuoja, kad šiemet Lietuvoje darbo užmokesčio augimas bus beveik dvigubai spartesnis negu pernai. 

Vis dėlto N.Mačiulis prognozuoja, kad šiemet Lietuvoje darbo užmokesčio augimas bus beveik dvigubai spartesnis negu pernai. Nes veiksnių, priežasčių ir galimybių nebedidinti darbo užmokesčio lieka vis mažiau.

Suryja išlaidos energijos ištekliams

"Manau, kad atlyginimams daro įtaką kai kurie veiksniai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo su tuo visai nesusiję. Pavyzdžiui, per pastaruosius trejus metus patrigubėjo dujų kaina vartotojams. Latvijoje ir Estijoje dujų kaina mažesnė. O pramonės įmonėms dujos dažnai yra pagrindinis tiek šilumos, tiek technologijos proceso šaltinis. Elektros energijos ir šilumos kainos taip pat augo. Verslo atstovai tiesiai šviesiai sako: su malonumu būtume didinę atlyginimus, bet viską surijo energetika. O keliant atlyginimus mažinti konkurencingumą būtų labai pavojinga, nes produkcijos niekas nebepirks", - mažų atlyginimų mūsų šalyje priežastis vardijo Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius.

Jis taip pat mano, kad smulkios įmonės Lietuvoje dažnai negali įsiskverbti į rinką dėl monopolinę padėtį joje užimančių didelių, dažnai privatizuotų buvusių savivaldybės įmonių, ypač komunalinių paslaugų ir miestų ūkio. "Naudodamosi monopoline teise tos didelės įmonės mažina darbuotojų skaičių. Kai rinkoje darbuotojų perteklius, niekas nemokės daugiau, jeigu galima pasamdyti pigiau", - svarstė pašnekovas.

J.Guzavičiaus nuomone, atlyginimai Lietuvoje gali būti mažesni ir todėl, kad, pavyzdžiui, Estijoje Darbo kodeksas liberalesnis negu Lietuvoje. "Ten teismai atleisto žmogaus į darbą po trejų metų bylinėjimosi negrąžina, kai jis jau praradęs kvalifikaciją. Leidžiama darbdaviui pačiam pasirinkti, ką jis nori samdyti. Teismai svarsto tik tai, ar teisingai išmokėtos išeitinės pašalpos", - teigė jis.

J.Guzavičius įsitikinęs, kad mažesni atlyginimai Lietuvoje mokami ir dėl šešėlinio verslo. "Niekuomet statybininkui nebus mokamas didelis atlyginimas, jeigu šalia dirba įmonė, nemokanti mokesčių. Tokia įmonė visada laimės konkurencinę kovą ar viešuosius pirkimus", - dėstė pramonininkų atstovas.

Skaičiai

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, vidutinė apskaičiuota mėnesio alga Lietuvoje padidėjo 2,6 proc., Latvijoje - 4,0 proc., Estijoje - 5,5 procento.

Lietuvoje vidutinis mėnesio darbo atlygis popieriuje pernai spalio-gruodžio mėnesiais buvo 646 eurai (2230,5 lito), Latvijoje - 703 eurai (2427,3 lito), Estijoje - 729 eurai (2517,1 lito). Tai yra vidutinis mėnesio atlyginimas Lietuvoje, neatskaičius mokesčių, buvo 8,1 proc. mažesnis nei Latvijoje ir 11,4 proc. menkesnis nei Estijoje.

Šaltinis: Latvijos centrinės statistikos valdyba

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"