TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuviai veržiasi kosmoso link

2014 10 15 6:00
Lietuviai kurį laiką gamino itin preciziškus optikos komponentus žemės atmosferą tyrinėjančiam palydovui „Aeolus“. ww.esa.int nuotrauka

Bendradarbiauti su Europos kosmoso agentūra (EKA) ir gaminti jai produktus norėtų daugiau nei pusšimtis Lietuvos bendrovių ir mokslo įstaigų. Dauguma jų siūlytų su lazeriais ir jų komponentais susijusius gaminius. O už juos EKA kasmet atseikėtų maždaug 1 mln. eurų mokslui ir verslui.

Prieš kelias savaites Lietuvos pasirašytas susitarimas su EKA atveria naujas galimybes Lietuvos mokslui ir verslui. Tiesa, tai turi savo kainą. Lietuva įsipareigojo penkerius metus mokėti 1,3 mln. eurų metinį mokestį. Tačiau kartu įgijo teisę dalyvauti EKA programose. Skaičiuojama, kad atliekant EKA užsakymus mūsų šalies mokslui ir verslui sugrįš maždaug 1,17 mln. eurų.

Didžiųjų nepralenksime

Vidmantas Tomkus, Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius, pažymi, kad pasirašyta sutartis leidžia suformuoti tam tikrą aukštųjų technologijų sektorių ir didžiausią naudą Lietuva pajus ateityje. Jo teigimu, kalbėdami apie bendradarbiavimą su EKA, sėkmės pavyzdžių rasime nemažai. Pavyzdžiui, sėkmingai dirba lazerius ir jų įrangą gaminančios įmonės, kelių Lietuvos universitetų mokslininkai.

Antai KTU jau kuris laikas bendradarbiauja su NASA, kalbama apie nuotolinę smegenų skysčio spaudimo matavimo diagnostiką, kiti gamina puslaidininkių medžiagas naujoms lazerinėms sistemoms. „Taigi, nemažai projektų jau padaryta iki šiol. Tad plėtojant šiuos projektus, matyt, galima būtų ir toliau bendradarbiauti su EKA“, – LŽ minėjo Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius.

Akivaizdu, kad EKA pagrindinių valstybių – Prancūzijos ir Vokietijos, gaminančių dideles kosmines sistemas, palydovus ir raketas, pralenkti negalime. „Lietuvos indėlis galėtų būti produktų, susijusių su optronika, gyvybės mokslų pritaikymu, biotechnologiniais dalykais, gamyba. Taip pat – elektronika, tikslioji mechanika. Neatrasime ko nors naujo, reikia panaudoti tai, ką turime“, – vardijo jis.

Lietuvai, pasak pašnekovo, svarbiausia įrodyti, kad turi kvalifikuotų specialistų. Tada bus galima kalbėti ir apie tikrąją narystę. „Ir ji ateis tada, kai šalis bus pasiruošusi. Dažnai viskas baigiasi tik laboratoriniais pavyzdžiais. O finansavimas būtent ir skirtas laboratoriniam pavyzdžiui išplėtoti iki pramoninio prototipo. Būtent tai akcentuojama EKA kvietimuose“, – aiškino jis.

Ir prestižas, ir nauda

Ne viena Lietuvos bendrovė jau dalyvavo Europos kosmoso agentūros projektuose. Antai „Optolita“ kurį laiką gamino itin preciziškus optikos komponentus žemės atmosferą tyrinėjančiam palydovui „Aeolus“.

Dainius Tumosa , „Optolitos“ vadovas, vertindamas naują Lietuvos ir EKA susitarimą, pažymėjo, kad tai reiškia išaugusias galimybes. „Anksčiau su EKA buvo galima dirbti tik pasitelkiant partnerius, o dabar bus galima bendradarbiauti ir tiesiogiai. Iki šiol EKA ieškodavo partnerio, kuris galėtų atlikti tam tikrus darbus, o partneris ieškodavo kito partnerio. Taigi, dabar atsiveria naujos galimybės – mes galime tiesiogiai patekti į EKA sąrašus, kad galėtume tiesiogiai su ja dirbti“, – LŽ sakė D. Tumosa.

Kalbėdamas apie ankstesnius projektus, „Optolita“ vadovas minėjo, kad tai buvo daroma ne dėl pelno, nors optikos komponentų gaminimas palydovui atsipirko. „Tai yra visų pirma prestižo reikalas. Kai darome bendrovės pristatymus, pasakome, kad turime bendradarbiavimo su EKA patirties, tai suteikia solidumo. Darbai, kuriuos atlikome, nebuvo nuostolingi, atsipirko, buvo daug naudos“, – minėjo bendrovės vadovas.

Jis akcentavo, kad produktams, skirtiems EKA, yra keliama labai daug kokybės reikalavimų. „O tam reikalingas išorinis auditas. Tai labai naudinga įmonei, nes verčia ją pasitempti“, – vardijo D. Tumosa.

„Optolitos“ vadovas svarsto, kad jo vadovaujama bendrovė ir toliau bendradarbiaus su EKA. „Galbūt ne visai tiesiogiai, bet su partneriais galėtume apsiimti pagaminti produktų. Būtų ir prasminga, ir naudinga. Kalbu apie lazerių komponentus“, – LŽ minėjo D. Tumosa.

Susidomėjimas – nemažas

Ūkio ministerijos (ŪM) Inovacijų departamento direktorius Dimitrijus Kucevičius akcentavo, jog susitarimo su EKA nauda ta, kad nuo šiol Lietuvoje veikiančios ir sertifikuotos įmonės galės dalyvauti EKA pirkimuose. Departamento direktoriaus teigimu, pernai EKA atstovai vertino Lietuvos potencialą ir išskyrė 25 Lietuvos bendroves, kurios galėtų būti potencialios EKA partnerės.

„Tačiau seminare, kuriame buvo pristatytos EKA teikiamos galimybės, registravosi 56 įmonės ir įstaigos“, – kalbėjo D. Kucevičius. Galimybėmis bendradarbiauti su EKA domisi lazeriais, elektronika, molekuline biologija užsiimančios įmonės.

„IT sektorius kol kas nebuvo įtrauktas. Tačiau kalbamės su IT asociacija, kad Lietuvos IT sektorius ieškotų sąlyčio taškų su EKA. Mat programavimo dalykai EKA užima svarbią vietą“, – minėjo D. Kucevičius.

FAKTAI

1975 metais įkurtoje Europos kosmoso agentūroje šiuo metu yra 20 valstybių narių. EKA tikslas – sujungti narių finansinius ir intelektinius išteklius ir koordinuoti pastangas įgyvendinant tam skirtas programas.

Latvija Europos bendradarbiaujančios valstybės (EBV) susitarimą su EKA pasirašė 2013 metais, Estija – 2010 metais. Estija sėkmingai įgyvendino EBV susitarimą ir jau pradėjo derybas dėl tikrosios narystės EKA.

Jau kuris laikas kai kurios Lietuvos įmonės gamina komponentus tiesioginėms kosmose skraidančių aparatų reikmėms. Tarp žinomiausių – UAB „Standa“, UAB „Ekspla“.

Spalio pradžioje Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra su NASA pasirašė susitarimą, pagal kurį Lietuvos studentai (bakalaurai, magistrantai, doktorantai) turės galimybę nuo 10 iki 15 savaičių neatlygintinai dirbti su NASA ekspertais ar mentoriais prie konkrečių projektų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"