TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuviai žvejos tik Baltijoje

2012 09 01 9:24
LŽ archyvo nuotrauka /Pakeitus "Margirio" vėliavą greitai Lietuvai liks tik kelios dešimtys Baltijos jūroje žvejojančių laivų.

Iki metų pabaigos Lietuva gali netekti visų 6 didžiųjų žvejybos tralerių - be darbo stovinčius laivus pradedama braukti iš nacionalinio registro.

Visą pasaulį apskriejusi žinia apie "Greenpeace" aktyvistų protesto akciją Australijoje prieš buvusį Lietuvos žvejybos laivą "Margiris", persekiojamą jau antrą mėnesį ir kaltinamą pernelyg dideliu pasaulinių žuvų išteklių eikvojimu, dar ryškiau atskleidė apgailėtiną Senojo žemyno žvejybos verslo padėtį. Įmonės, netekusios licencijų ir žūklės plotų, priverstos laivus parduoti už Europos Sąjungos (ES) ribų, kaip "Margirio" atveju pasielgė kompanija "Atlantic High Sea Fishing", arba juos išregistruoti, kaip pasirengusi daryti bendrovė "Baltlanta".

Į dramatišką padėtį pateko ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys, gaudančios žuvis Atlante. Žuvingiausius pasaulio vandenis valdanti Mauritanija kelia Briuselio biurokratams licencijų išdavimo sąlygas, kurių neįmanoma įgyvendinti.

Laivynas traukiasi

Lietuvos saugios laivybos administracijos registre laivų, kurių bendrasis tonažas (BT) viršija 100 tonų, kasmet sumažėja dešimtimi. Sąrašą gerokai praretino užtrukęs nesėkmingas prekybinių laivų veiklos metas - dėl to nuostolių patyrė Lietuvos jūrų laivininkystė (turi 11 laivų) ir "Limarko" laivybos kompanija (pasiliko 6 laivus). Dar prastesnė Atlante žvejojančių laivų perspektyva.

Šių metų pradžioje Lietuvos registre buvo 121 laivas, kurio talpa didesnė kaip 100 BT, o liepos 1 dieną sąraše jų liko 114. Plaukiojančių yra maždaug 100, iš jų krovininių - 31, transportinių - 11, ro-ro keltų - 7, žvejybinių laivų - 47, vilkikų - 12, specializuotų - 5. Atmetus smulkmę, kuri plaukioja uoste ir Baltijos jūroje, taip pat keltus, ilgesnių kaip 100 metrų laivų tėra mažiau nei trys dešimtys. Lietuvoje registruoti tik 7 galingi žvejybiniai Atlanto traleriai, nors prieš 15 metų jau žlugusi žvejybos įmonė "Jūra" tokių turėjo beveik šimtą. Tiksliau, kiek buvo sąraše laivų praėjusį mėnesį, o kiek yra šiandien - nežinia.

Pasak Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovo Alfonso Bargailos, šiai organizacijai priklauso visos trys Atlante žūklaujančios įmonės: "Baltlanta" (6 laivai), "Baltlantos" kooperatinė bendrovė (1 laivas) ir "Atlantic High Sea Fishing" (2 laivai). Tačiau jis teigia dar negavęs pranešimo apie išregistruotus laivus, todėl pardavus "Margirį" ir "Baltlantos" situacija, keičiant laivų vėliavas, netrukus gali smarkiai pasikeisti. "Greitai lietuviai trimis dešimtis laivų žvejos tik Baltijoje", - niūriai konstatuoja A.Bargaila.

Prasti žvejybai metai

Bendrovės "Atlantic High Sea Fishing" kapitalas priklauso olandams ir vokiečiams, todėl įmonės vadovas Bernardas Krištanavičius negali tiksliai pasakyti, ką savininkai darys pardavę "Margirį" ir pasilikę vieną tralerį "Nida". Anot jo, šis laivas specializuotas, gaudo tik ešerius Šiaurės vakarų Atlante.

"Margiris" mums buvo per didelis. Pagal europines taisykles, jei laivas parduodamas ne ES šaliai, įmonei lieka jo galingumas ir kvotos, todėl savininkai gali įsigyti kitą laivą. Nemanau, kad jie, net ir turėdami vienintelę "Nidą", išregistruos bendrovę iš Lietuvos. Laivas dirba, gaudo ešerius. Tik kas iš to, kad turi iki 3 tūkst. tonų kvotą, jei nepavyksta sugauti ir 1,5 tūkst. tonų. Blogi metai. 2010 metais sugavom 37 tūkst. tonų ešerių, šiemet - tik 900 tonų.

Briuselio biurokratai neleidžia pirkti komercinių kvotų, o patys nieko nedaro. Kodėl "Baltlanta" keičia vėliavas? Kad galėtų dirbti toliau. Lietuva greitai liks be žvejybos laivyno", - prognozuoja B.Krištanavičius, prieš dvidešimtmetį vadovavęs didžiausią laivyną regione turėjusiai Lietuvos žvejybos laivyno įmonei "Jūra".

Pasak jo, dalis Australijoje parduoto "Margirio" įgulos liks laive ir toliau, jūrininkai yra gavę Australijos darbo leidimus. "Atlantic High Sea Fishing" dviejų laivų įgulas sudarydavo maždaug po lygiai žmonių - iki 78. Nors socialinių problemų dėl sumažėjusių darbo vietų nekyla, kritusi įmonės apyvarta - nuo 70-80 mln. litų ankstesniais metais iki 30 mln. litų šiemet - reiškia ne tik menką pelną, bet ir mažesnius mokesčius valstybei.

Atlantą okupuoja kinai

Šiuo metu visi "Baltlantos" laivai, kaip ir kitų Europos šalių kompanijų, stovi Mauritanijoje ir negali išplaukti iš jos vandenų. "Neišleidžia. Laivai stovi, išlaidos didėja. Laukiame, ką Mauritanijos valdžia darys. Bet ilgai taip neištempsime. Girdime, kad šalies žuvininkystės ministras pasirengęs palikti tas pačias žvejybos sąlygas kaip anksčiau, bet kiti reikalauja jo atsistatydinimo. Mauritanijos valdžia susiskaldžiusi. Vieni laukia kinų, su kuriais pasirašyti milijoniniai žuvininkystės kontraktai, numatant statyti gamyklas, krantines, tiekti įrangą. Šie nori europiečius visai išguiti. Kiti supranta, kad jei išplauksime, daug žmonių, kol tie kinai ateis, liks be darbo. Vyksta vidaus kova. Situacija tikrai bloga. Esame įkaitai. Laikysimės tol, kol kreditoriai prispaus", - aiškina "Baltlantos" direktorius Bronius Bikulčius.

Ši įmonė kol kas nėra baigusi išmokėti kredito už neseniai modernizuotą laivą "Kiras", skolintais pinigais Las Palme statomas dar vienas laivas. Bet jis "Baltlantai" šiuo metu, jei nebus gauta kvotos žvejoti Mauritanijos vandenyse, atrodo visiškai nereikalingas.

Klaipėdoje kalbama, kad "Baltlanta" rengiasi Atlante žvejojančius 5 laivus parduoti arba išregistruoti iš Lietuvos. Šiandien įmonėje dirba beveik 600 žmonių, pusė jų - tų laivų jūrininkai.

Prašo netvirtinti

Lietuvos žemės ūkio ministerija prieš kelias dienas išplatino pranešimą, jog ministras Kazys Starkevičius kreipėsi į Lietuvos  atstovus Europos Parlamente, kad šie nebalsuotų už ES ir Mauritanijos Islamo Respublikos žvejybos partnerystės susitarimą. Ar tai padės - neaišku. Kaip nurodo ministerija, pastaraisiais metais šiame rajone žvejojo 6 Lietuvos žvejybos laivai, jų sugautos žuvys sudarė nuo 50 iki 65 proc. viso Lietuvos laimikio.

Šių metų liepos 26 dieną pasirašytas dvejus metus galiosiantis ES ir Mauritanijos Islamo Respublikos žvejybos partnerystės susitarimo protokolas įsigalios tik patvirtinus Europos Tarybai bei Europos Parlamentui. Europos Komisijos derybininkai nesugebėjo pasipriešinti Mauritanijos reikalavimams dėl naujų ir labai sunkiai įgyvendinamų techninių žvejybos sąlygų. Jei siūlomos sąlygos nebus pakeistos, žvejyba Mauritanijoje taps neįmanoma. Žvejų išlaidos vien mokesčiams gali padidėti iki šešių kartų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"