TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuviams - brangūs užsieniečių "nameliai"

2012 02 23 8:00

Mobilių tualetų nuomos verslas plečiasi - šių "namelių" jau prireikia ne tik svečių užplūstamiems kurortams, bet ir verslui, privatiems gyventojams. Poreikis didėja, bet jį tenkina ne lietuviškas verslas, o rinką užėmusių europinių gigantų masiniai gaminiai.

LŽ pastebėjo, kad miestuose ant mobilių tualetų nėra lietuviškų prekių ženklų, ir nusprendė išsiaiškinti, ar pagal šviesolaidinio interneto plėtrą pirmaujanti Europos Sąjungoje (ES) valstybė nesugeba pasigaminti plastmasinių tualeto kabinų.

Į tokį klausimą UAB "Traidenis" generalinis direktorius Sigitas Leonavičius atsakė, kad ši bendrovė iki Lietuvai įstojant į ES gamino mobilius tualetus ir jie buvo gana konkurencingi rinkoje. "O kai į mūsų kraštą atėjo viena kompanija, kuri juos gamina visai Europai, t. y. kur kas platesniu mastu, konkuruoti su ja kainomis jau nebegalėjome. Kokybės požiūriu mūsiškiai buvo atsparesni, tačiau brangesni - apie 3-3,5 tūkst. litų. Žaliavų kainos irgi keitėsi. Jei atsirastų užsakovas ir tualetų prireiktų šimtų ar tūkstančių, be abejo, ir mūsų gaminių kaina būtų mažesnė. Taigi šis klausimas lieka atviras, jeigu tualetų poreikis augs, jų gamybai esame pasiruošę", - sakė "Traidenio" vadovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad mobiliems tualetams nežinia kodėl prilipo biotualetų pavadinimas, nors į juos pilamas ne biologinis, o cheminis skystis. "Tai yra paprasčiausi cheminiai tualetai, o biotualetus mes gaminome prieš 12 metų, juose vietoj vandens buvo naudojamos durpės. Biotualetai plačiai paplitę Skandinavijoje", - sakė jis. Jie yra skirti kaimams, sodyboms, pagyvenusiems žmonėms. Tačiau ir šiuos gaminius išstūmė užsienietiška produkcija, nes ir jų gamybos apimtis mūsų krašte nebuvo didelė - iki 100 vienetų.

Daugiau kaip pusę rinkos valdančios ir Vokietijos gamintojo "Toi Toi&DIXI Sanitarsysteme", kuris užima 2/3 Europos rinkos, mobilius tualetus nuomojančios UAB "Toi Toi Lietuva" rinkodaros ir plėtros vadovė Anastasija Kargina teigė, kad tokių tualetų gamybos Lietuvoje klausimas buvo svarstomas prieš kelerius metus, tačiau rinkos dydis, darbo jėgos kaina ir teisinė bazė buvo svarbiausios priežastys, dėl ko jų gamyba taip ir nebuvo pradėta.

Poreikis auga statybose

Kauniškės UAB "Toirenta" direktorius Žilvinas Aleksandravičius sakė, kad mobilių tualetų kabinų verslas plečiasi - bendrovės pardavimas pernai, palyginti su užpernai, augo 22 procentus. Pelningiausių užsakymų bendrovė gauna iš statybos sektoriaus, pavienių žmonių, masinių renginių organizatorių, pramoninių mobilių darbų vykdytojų. Svarbiausia rinkos augimo priežastis - didesnis privataus sektoriaus susidomėjimas. "Vidutinė vieno tualeto nuomos ir jo valymo paslaugos kaina - apie 200 litų per mėnesį. Tai nėra brangu, todėl juos nuomojasi žmonės, kurie statosi namus ar sodybas, taip pat pirčių savininkai, kad atvykusiems draugams nereikėtų lakstyti į namus. Tam visiškai tinka ir mažesni nešiojami portatyviniai tualetai", - tvirtino jis.

A.Kargina patvirtina, kad "Toi Toi" tualetų nuomos verslas atsigauna kartu su visu ūkiu. Įmonės pardavimas pernai ūgtelėjo daugiau kaip penktadaliu. Ji teigia nepastebėjusi didesnės šių tualetų paklausos tarp žmonių, nuomojančių juos savo poreikiams, tačiau sulaukė daugiau užsakymų iš smulkesnių statybos įmonių. "Šie metai geresni ir oro atžvilgiu, žiema buvo trumpesnė. Kaip praėjusiais metais atsigavo visa šalis, taip ir mes atsigavom. Praėję metai buvo pirmi, kai statybos įmonės atnaujino darbus savo objektuose, šiek tiek padidėjo viešasis finansavimas - tualetus nuomojasi viešojo transporto, troleibusų ir autobusų įmonės. Tačiau vis dar juntamos įmonių mokumo problemos. Taupymas - taip pat, nes klientai vis dar užsisako mažesnį tualetų kiekį, negu numatyta pagal normatyvus", - sakė A.Kargina.

Siaura rinka

UAB "Geras prekybos partneris" savininkas Darius Balčiūnas teigė, kad mintis prekiauti biotualetais kilo tada, kai įmonė po vieno renginio sėkmingai pardavė penkis tokius tualetus. Verslininkas Europoje susirado šiuos gaminius gaminančius partnerius ir atsivežė jų daugiau į Lietuvą. Tačiau šiuo metu minėtoji įmonė plastikinių tualetų verslo neplėtoja, jis yra tik šalutinė veikla. "Net ir užsienio partneriai pastebėjo, kad užsienyje svarbu žmonėms teikti tokią paslaugą, o Lietuva dar nepribrendo tam, kad žmogus mieste ar sustojęs kelyje nesuktų sau galvos, kur nueiti prispyrus reikalui. Be abejo, keista, kad vasarą Palangoje vis dar tenka lankytis nemaloniuose 20 metų senumo statiniuose, bet tai yra valdžios, o ne verslo reikalas", - tvirtino vadovas.

Pastaruoju metu "Geras prekybos partneris" per mėnesį parduoda tik 2-4 biotualetus. Juos perka fiziniai asmenys, statybos bendrovės, kaimo turizmo sodybos. Anot bendrovės vadovo, anksčiau tarp klientų vyravo statybos bendrovės. Kadangi statybų verslas šiuo metu gerokai susitraukęs, krito ir tualetų pardavimas. Savivaldybių konkursų ši įmonė yra laimėjusi 3 per 4-5 metus.

"Prieš krizę tualetus pirko aktyviau. Jie nėra pigūs, antkainiai tik simboliniai, o Lietuvos rinka dar per maža, joje veikia du stambesni dalyviai, todėl ir neinvestuojame į didesnę infrastruktūrą, pavyzdžiui, tualetams valyti skirtą brangų automobilį ir kitą šio verslo plėtrą", - dėstė jis.

Paplūdimyje nestato

Kostas Jakubauskas, Palangos savivaldybės ūkio ir turto skyriaus vedėjas, sakė, kad savivaldybė prižiūri 16 viešųjų tualetų Palangoje, iš jų 4 konteinerinius-metalinius statinius, kuriuose yra bent pora praustuves turinčių tualetų, žiemą jie išvežami. Šiemet Palangai bus nupirktas dar vienas konteinerinis tualetas, Šventajai - 2.

"Pačiame paplūdimyje tualetus turi kavinės. Čia mes jų nestatome. Ar jūs norėtumėte gulėti ir degintis prie tokio smirdančio daikto? Išsakoma daug visokių nuomonių. Juk zonoje prie kopų nuo seno stovi tualetai", - aiškino jis.

Vilniaus savivaldybė mobilių tualetų nuomai ir priežiūrai pernai išleido 10 tūkst. litų, už kuriuos, pardavėjų skaičiavimu, būtų galima išnuomoti 5 tūkst. tualetų vienam mėnesiui. Šias paslaugas jau trečius metus Vilniuje teikia "Toi Toi Lietuva". Ar šiemet vilniečiai turės tankesnį mobilių tualetų tinklą, kol kas neaišku, nes konkreti tam skirta lėšų suma šiemet dar nėra nustatyta.

Ir "Traidenio", ir "Toi Toi Lietuvos" atstovų nuomone, viešųjų tualetų problemą miestuose geriausia spręsti renkantis brangesnius, bent poros kabinų konteinerinius tualetus. Šių kaina - apie 35-40 tūkst., tačiau jų nereikia specialiai išsiurbti.

"Tokių konteinerinio tipo tualetų būtų galima pristatyti visoje Lietuvoje. Užsienyje jie labai plačiai paplitę kaip tinkamiausi miestui. Vandens įvadą mieste įvesti į kanalizaciją tikrai nebūtų sudėtinga, o nuotekos patektų į miesto kolektorių. Liktų tik prijungti šaltą vandenį ir elektrą. Prie Kauno pilies tokiam tualetui nepagailėta 600 tūkst. litų, o mes tokį patį prieš 12 metų eksportui pagaminome už 35 tūkst. litų", - teigė S.Leonavičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"