TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
EKONOMIKA

Lietuviams svarstant, lenkų uostai plečiasi

2016 04 15 6:00
Lenkai Gdanske toliau plečia giliavandenes krantines konteineriams krauti, vysto naują 27 ha teritoriją, kurioje prie 600 metrų ilgio krantinių bus 16,5 metro grimzlė. Vidos Bortelienės (LŽ) nuotrauka

Rytinės Baltijos pakrantės uostams paskelbus pirmojo ketvirčio krovos duomenis, paaiškėjo, kad Klaipėdos apyvarta kilo sparčiausiai. Bet žvelgiant įpiečiau, nerimo sėja Gdansko užmojai.

Klaipėdos uostas pagal ketvirčio apyvartą šiemet pirmauja tarp Baltijos šalių uostų, o pagal krovos didėjimo tempą (+10,2 proc. – 9,96 mln. tonų) rytinėje Baltijos pakrantėje procentais netgi lenkia Ust Lugą (+4,1 proc. – 22,3 mln. tonų), antrą pagal dydį Rusijos jūrų prekybos centrą.

Tačiau šie uostai nėra pagrindiniai Klaipėdos konkurentai, nes svarbiausios varžybos vyksta su Ryga, Liepoja, Ventspiliu, Talinu ir Gdansku. Pastarojo apyvarta pernai kilo sparčiausiai Baltijos regione (+11 proc. – 36 mln. tonų), o šiemet Gdanskas vejasi Klaipėdą. Kovo pradžioje Lenkijoje vykusi 6-oji Transporto savaitė sulaukė didžiulio susidomėjimo dėl išskirtinės Gdansko sėkmės – į renginį atvyko 300 dalyvių iš 21 šalies.

Perskirsto srautą

Šiemet krova Rygos uoste sumenko 13,8 proc. – iki 9,1 mln. tonų, Ventspilio uoste smuko 18,5 proc. – iki 6,1 mln. tonų. Talino jungtinio uosto apyvarta sumažėjo 16,3 proc. – iki 5,3 mln. tonų.

Rusų Baltijos baseino uostuose bendras krovos lygis išliko toks pat kaip ir pernai (+0,6 proc. – 56,9 mln. tonų), tačiau apyvarta didėjo tik Ust Lugoje ir Primorske (+5,6 proc. – iki 15,5 mln. tonų). Mažiau krovinių krauta Sankt Peterburge (-8,2 proc. – 11,9 mln. tonų), Kaliningrade (-4,3 proc. – 3,1 mln. tonų).

Tuo metu Būtingės naftos terminale per tris šių metų mėnesius perpilta 2,3 mln. tonų naftos – beveik 26 proc. daugiau nei prieš metus.

Tokia padėtis atspindi komplikuotus Vakarų ir Rusijos santykius, žemas naftos ir kitų pramonės žaliavų kainas.

Rusijos jūrų uostų asociacijos statistika rodo, kad visuose Rusijos uostuose pirmąjį ketvirtį krovinių padaugėjo 4,6 proc. – iki 167,3 mln. tonų, Pagal tai galima įžvelgti, kaip dėl ekonominių veiksnių keičiasi šalies prekybos kryptys. Rusijos importas šiemet sumenko 5 proc., palyginti su 2015 metų pirmuoju ketvirčiu, tačiau eksportas padidėjo 4 proc. – iki 135,7 mln. tonų. Didžiausiu prieaugiu išsiskyrė Arkties regiono (+18,3 proc. – 10 mln. tonų) ir Tolimųjų Rytų (+9,8 proc. – 43,1 mln. tonų) uostai.

Specialistai prognozuoja, kad Rusijos prekyba su Kinija, ypač energetinių išteklių, ir ateityje intensyvės, plėsis Rusijos, Azerbaidžano, Irano transporto koridorius, kuris, kaip numatyta dar 2000 metais, turi sujungti Indijos pietus su Sankt Peterburgu. Tokia milžiniškų investicijų reikalaujančio Pietų-Šiaurės kelio per kalnuotą Kaspijos regioną idėja atgaivinta vos panaikinus sankcijas Iranui. Ši valstybė jūros keliu įsiveža daug grūdų, Rusija yra viena iš jos prekybos partnerių.

Rusija siekia Iranui parduoti automobilių, kitos technikos, bendradarbiauti atominės energetikos srityje. Svarstoma, kad Vakarų Europos prekybos su Rusija atšilimas nebus nei greitas, nei visiems uostams žadantis krovinių, todėl regioninės konkurencijos įtampa neslūgs.

Gdansko pavyzdys

Prekybos didėjimą Klaipėdai lemia, uosto vadovybės teigimu, pastaruoju metu atlikta uosto infrastruktūros plėtra, kai kapitonui leidus į laivus krauti daugiau krovinių eksportuotojams atpigo prekių gabenimo kaina.

Planuodami ir pagrįsdami investicijas uostininkai dairosi į Gdanską, kurio plėtros pavyzdys atskleidžia ir įtikina, kad investuoti būtina dar tik tebeieškant krovinių. Verslui reikia siūlyti paslaugas ir parengtą infrastruktūrą. Be to, konteinerinių laivų gramzda, siekiant atpigint frachtą, nuolat didėja, todėl uostai lenktyniauja ne vien moderniais terminalais, bet pirmiausia – gyliu.

Klaipėdos uosto administracijos ir rinkodaros direktorius Artūras Drungilas svarsto, kad Lietuvos uosto neplečiant į jūros pusę vidinis galimybių rezervas išsektų per penkerius-septynerius metus. „Būtina turėti rezervinį pajėgumą, nes neįmanoma į visas 15 uosto kompanijų vienu metu pristatyti 15 geležinkelio sąstatų. Visada reikia turėti 30 proc. atsargą“, – aiškino A. Drungilas.

Vidutinis Klaipėdos uosto prieaugis viršija 6 proc. per metus. Pernai krovos apyvarta ūgtelėjo iki 38,5 mln. tonų , dabartinėmis sąlygomis būtų įmanoma krauti 50 mln. tonų. Bet orientuojantis į tokią krovą reikia taip pat sukurti rezervą, įrengti infrastruktūrą 60–65 mln. tonų apyvartai.

„Jeigu pastatytume išorinį uostą, 10 metų paankstintume krovinių apyvartos prieaugį“, – mano A. Drungilas. Anot jo, Gdansko uosto krovos apyvarta iki 2006 metų, kol lenkai neturėjo išorinio uosto konteineriams, buvo 70 tūkst. konteinerių (TEU), o pernai pasiekė 1,2 mln. TEU.

„Tai augimas, nulemtas vidinės prekybos. Tuos konteinerius generavo ne ekonomika, o nauja infrastruktūra. Nauja infrastruktūra kuria naują verslą“, – teigė A. Drungilas.

Lenkai toliau plečia giliavandenes krantines konteineriams krauti, vysto naują 27 ha teritoriją, kurioje prie 600 metrų ilgio krantinių bus 16,5 metro grimzlė.

Ir jau dabar matyti, kad Klaipėda dėl lenkų įgyvendintų jūrinių planų praranda konteinerinių linijų patrauklumą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"